Krizė šeimoje

#205
O mano vyras atostogų atskirai net neįsivaizduoja. Kartu mes jau 7 metai. Jeigu nevažiuojam tai irgi kartu: arba važiuojam kartu,bet kur nors arčiau ir kad abiem fain būtų. O ir aš pati net neįsivaizduoju ką atskirai daryčiau.

Suprantu,jog visokių šeimų yra,visokių vyrų,kurie nori sąlyginės laisvės ir kuriems neužtenka tų išėdų. Bet aš nenorėčiau gyventi tokioje šeimoje ir turėti tokį vyrą,kuris geriausia pailsi važiuodamas be manęs.
Kažkaip ir tas nuolankumas kodėl būtinai tik iš moters pozicijų turi būti?

Vakar gerą laidą žiūrėjau su kažkokia kortų burtininkę. Tai ji sakė : šeimose ,kur vyras uždirba labai daug yra nebylus lojalumo susitarimas. Ypač tose šeimose,kurio yra žinomos. Vyrai gali daryti viską,o žmonos norėdamos turėti laisvai leidžiamų pinigų turi ir privalo tylėti. Atsimenat kaip kalbėjo apie Paksienę,kad ją vyras muša? O kur ji eis? Įsivaizduokit Paksienė eina į moterų paramos centra blink.gif Tai va...Ir kankinasi. Na man tai geriau biedniau ir su žmogum,kuris bent jau taikosi ir prie mano poreikių.
Atsakyti
#206
Iš tikrųjų viskas tik smulkmenos, bet manau viena - abu žmonės šeimoje turi vienodai jas vertinti. Bent jau tais aspektais, kurie abiems svarbūs ir abu "liečia". Vienam svarbu, kitam ne..ir galutinai vėjai gaunasi rolleyes.gif
Aš už tai, kad kiekvienas turėtų teisę jaustis laimingu ir jums visoms to linkiu wink.gif
Atsakyti
#207
O dabar aš analizuosiu biggrin.gif
O kaip pavadint tai, kas lieka? Jei tu per dieną išsibendrauji su kitais, išsibarstai, pareini namo ir tingi skirt artimam dėmesį? na, gal ne vien jausmų, gal dar ir emocijų, bendravimo likučiai.
Kodėl laisvalaikio išėdos? Ne dėl to, ka išeina. Niekada nelaikiau, kai vaiko nebuvo sakiau gi nelindau į jo gyvenimą visai. Bet kada aš sulauksiu kelionės visa šeima į užsienį? Aišku, geriau slidinėti vienam, nei belstis kad ir į tą pačią Austriją su žmona ir dukra. Kai paklausiau jis atsakė" o ką jūs ten veiktumėt..vis vien negalėtum slidinėt"..sakau "sėdėtume ant kalno šalia kokio besmegenio ir žiūrėtume kaip tu slidinėji..". Buvo antroji mano darbo diena, kai pratinausi prie ilgesnio išsiskyrimo su dukryte, bet nepabūgau likti, tvarkytis, jis išvažiavo savaitei pailsėt, grįžo laimingas ir tai gerai. Bet ar nenormalu ir man kažko norėti?
Tu sakai "prieš 7 metus priekaištaudavau", o aš ne..Aš nepriekaištavau, bet prašydavau gimus dukrai truputį lėtint gyvenimo tempą ir pabūt su mumis.
Jis nesėdi uždarytas blink.gif Ir aš jam nieko nesakua.va dabar ieško kur kalbą individualiai pasimokyt, netgi ir aš raginu..kiekvieną savaitę sportuoja, varžybose sudalyvauja..Jei nori, tai gali eiti kur nori. Kodėl man priekaištauti reikia dėl namisėdiškumo?? Aš sako "nesu gyvanašlis, noriu su tavimi eiti"..Aš gi ne priedas koks..man nesmagu aš nenoriu eiti, eik vienas prašau, niekas už kojos nepririšęs, neužsibūk labai ilgai, pareik, papasakok. [/QUOTE]
nu va...rupestingas, mylintis tetis, visai neskiriantis laiko seimai .... g.gif g.gif g.gif ....... biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif ....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Saga: 21 spalio 2004 - 12:53
#208
Oi Saga kaip tu moki..
Skaitau tą savo postą ir kad nors kur nors būtų užsiminta, kad jis nerūpestingas tėtis ar neskiria laiko šeimai g.gif Tiesiog manau, kad kitaip viską vertini gyvenime, todėl kad ir kiek berašyčiau vis vien viskas išsivers atvirkščiai. Nesugebu aš taip kiekvieną žodį apgalvoti, kad prie nieko nebūtų įmanoma prikibti. Dabar gal aiškiai rašau blink.gif :mes nemokame ir negalime būti šeima, na ko čia painiotis taip..
Atsakyti
#209
QUOTE (Rasma @ 2004 10 21, 14:00)
Oi Saga kaip tu moki..
Skaitau tą savo postą ir kad nors kur nors būtų užsiminta, kad jis nerūpestingas tėtis ar neskiria laiko šeimai g.gif Tiesiog manau, kad kitaip viską vertini gyvenime, todėl kad ir kiek berašyčiau vis vien viskas išsivers atvirkščiai. Nesugebu aš taip kiekvieną žodį apgalvoti, kad prie nieko nebūtų įmanoma prikibti. Dabar gal aiškiai rašau blink.gif :mes nemokame ir negalime būti šeima, na ko čia painiotis taip..

biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif...butent tu rasei, akd jis mylintis ir rupestingas....... kad pavargai kad tau lieka demesio isedos ir likuciai..... nes jis bendrauja kazkur kitur, neskiria artimiems zmonesm, gimus dukrai prasei suletinti tempa gyvenimo, skirti laiko daugiau jums ir t.t. ..va ir idomu labai pasidare, mylintis tetis, dievinantis dukra......ir reikia prasyti, akd jis skirtu to demesio tau ir dukrai....


ko gero tikrai nereikai analizuoti, tik uzuoajuta reiksti ir susizavejima.... kaip ir tikejaisi rasydama pirmaji posta..... wink.gif
Atsakyti
#210
QUOTE
Jis nesėdi uždarytas blink.gif Ir aš jam nieko nesakua.va dabar ieško kur kalbą individualiai pasimokyt, netgi ir aš raginu..kiekvieną savaitę sportuoja, varžybose sudalyvauja..Jei nori, tai gali eiti kur nori. Kodėl man priekaištauti reikia dėl namisėdiškumo?? Aš sako "nesu gyvanašlis, noriu su tavimi eiti"..Aš gi ne priedas koks..man nesmagu aš nenoriu eiti, eik vienas prašau, niekas už kojos nepririšęs, neužsibūk labai ilgai, pareik, papasakok.
nu va...rupestingas, mylintis tetis, visai neskiriantis laiko  seimai ....  g.gif  g.gif  g.gif .......  biggrin.gif  biggrin.gif  biggrin.gif ....


Labai jau greitais tempais rašote, nespėju skaityti jūsų, ir taip gal kokių 4 puslapių neperskaičiau, bet perskaitysiu, kad nenusikalbėčiau.
Žinai Saga, nedaryk klaidos. Kai vyrą taip lengvai visur išleisi ir pati neisi, jis prie to gero labai greitai pripras, ir tas ėjimas "kur nori" gali vieną kartą blogai baigtis. Po to bus šauštai po pietų ir pakeisti nieko nebegalėsi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo selll: 21 spalio 2004 - 13:18
#211
QUOTE (selll @ 2004 10 21, 14:17)

Žinai Saga, nedaryk klaidos. Kai vyrą taip lengvai visur išleisi ir pati neisi, jis prie to gero labai greitai pripras, ir tas ėjimas "kur nori" gali vieną kartą blogai baigtis. Po to bus šauštai po pietų ir pakeisti nieko nebegalėsi.

oi aciu...... ne nepagalvojau kad gali taip buti.....idomu tie saukstai jau po pietu ar dar ne g.gif g.gif g.gif ..... tikrai labai dekinga uz toki patarima...tikrai daugiau vyro niekur neleisiu ir pati visur eisiu..... unsure.gif unsure.gif unsure.gif


p.s. kazko cia nesupratau..... bet vis tiek labai sujaudino toks rupestis biggrin.gif biggrin.gif
Atsakyti
#212
Gaunasi kazkoks prisiekusiuju teismas laugh.gif

Kartais skaitau apie Rasmos seima, galvoju-va cia kaip pas mus situacija, gal tik truputi geriau negu pas mus..
Paskui perklausi is kito galo, tada jau atrodo, kad ne-vis gi pas mus zymiai geriau, pas juos tai jau visai nieko gero tongue.gif
Paskui vel beveik apie ta pati is kito kampo-nu vel atrodo-gi idealiai ten pas juos viskas biggrin.gif

Nu kazkokia mistika, turbut neimanoma vien is forumo isivaizduot to seimos modelio-cia daugiau musu nuotaiku atspindziai, is kuriu gaunasi kazkokia iskreipta delione g.gif
Atsakyti
#213
QUOTE (Rasma @ 2004 10 07, 07:03)
Pas mus tokių krizių būta. Aš kaip emociškai racionalus žmogus (čia taip sugalvojau save apibūdint) esu įpratusi problemas spręsti, taikiai, ramiai: kalbantis, analizuojant ir darant sprendimus. Tik, deja, mano svarstymai ir bandymas ieškoti priežasčių paprastai atsimuša į kaip į sieną..dažniau išgirstu "gyvenk paparasčiau..mažiau galvok..visi pykstasi, tai normalu..ką tu čia nori išspręsti". Kažkaip tų problemų nagrinėjimo ir vengiama. Tuomet, kai buvau didelėje sumaištyje, norėjosi arba pradėt gyvent normaliai, arba nebegyvent kartu aš ėjau pas psichologą spręsti šeimos problemų..Blogai tai, kad visgi būta mano šališkumo..Aš jaučiausi skaudžiai, jaučiausi nesuprasta, neįvertinta, tai kaip objektyviai būčiau galėjusi pakalbėt apie mūsų šeimą? Kalbėjau apmąstydama kiekvieną sakinį, ar tikrai jis teisingas ar tik man taip atrodo..Psichologas man tikrai padėjo. Kažkaip kitaip ėmiau vertinti mudviejų su vyru santykius ir ilgainiui tas juodasis periodas nuslinko. Antrą kartą krizė užklupo po poros metų...bet ačiū Dievui mano gyvenime atsirado žmogus, kuris padėjo pergyventi ir antrąją krizę..Nepiršdamas savo nuomonės įrodė man, kad turiu branginti savo šeimą, kad tiek daug aš turiu..na ir trečioji krizė užpuolė po dukrytės gimimo..štai, jau dveji metai kaip tęsiasi..su ūmiais pablogėjimais taip ir gyvename..Šįsyk dar neradau išeities. Kol kas keičiuosi pati, stengiuosi susivokti ko aš noriu, ko man reiktų ir ar tikrai aš to negausiu su savo vyru, ar jau tikrai gyvenime reikalingi kardinalūs pokyčiai. Sunku..ir gyvent norisi ir ateities nebematai.

Atsiverčiau šį pusl. butent dėl to kad pas mane yra šeimoje krizė. Ir skaitydama rasma tavo apibūdinimą, pagalvojau jei buvo pirma krizė bus ir antra ir trečia...
Ir ar verta gyvent vien krizėse. Pas mane pirmoji, bet manau padėti tašką, kad nebūtų antros, trečios.O taip norisi gyventi petis į petį. Jokie psichologai neištaisys padarytų dalykų,dėl kurių skauda širdį. Jie tik gali pagelbėti susitaikyti su esama padėtimi ir gyventi toliau, truputį apgydo sielą ir toliau paleidžia kol neištiks kitas sielos smūgis.Ir taip pasaka be galo.
Papildyta @ [mergetime]1098357637[/mergetime]
QUOTE (Rasma @ 2004 10 07, 07:03)
Pas mus tokių krizių būta. Aš kaip emociškai racionalus žmogus (čia taip sugalvojau save apibūdint) esu įpratusi problemas spręsti, taikiai, ramiai: kalbantis, analizuojant ir darant sprendimus. Tik, deja, mano svarstymai ir bandymas ieškoti priežasčių paprastai atsimuša į kaip į sieną..dažniau išgirstu "gyvenk paparasčiau..mažiau galvok..visi pykstasi, tai normalu..ką tu čia nori išspręsti". Kažkaip tų problemų nagrinėjimo ir vengiama. Tuomet, kai buvau didelėje sumaištyje, norėjosi arba pradėt gyvent normaliai, arba nebegyvent kartu aš ėjau pas psichologą spręsti šeimos problemų..Blogai tai, kad visgi būta mano šališkumo..Aš jaučiausi skaudžiai, jaučiausi nesuprasta, neįvertinta, tai kaip objektyviai būčiau galėjusi pakalbėt apie mūsų šeimą? Kalbėjau apmąstydama kiekvieną sakinį, ar tikrai jis teisingas ar tik man taip atrodo..Psichologas man tikrai padėjo. Kažkaip kitaip ėmiau vertinti mudviejų su vyru santykius ir ilgainiui tas juodasis periodas nuslinko. Antrą kartą krizė užklupo po poros metų...bet ačiū Dievui mano gyvenime atsirado žmogus, kuris padėjo pergyventi ir antrąją krizę..Nepiršdamas savo nuomonės įrodė man, kad turiu branginti savo šeimą, kad tiek daug aš turiu..na ir trečioji krizė užpuolė po dukrytės gimimo..štai, jau dveji metai kaip tęsiasi..su ūmiais pablogėjimais taip ir gyvename..Šįsyk dar neradau išeities. Kol kas keičiuosi pati, stengiuosi susivokti ko aš noriu, ko man reiktų ir ar tikrai aš to negausiu su savo vyru, ar jau tikrai gyvenime reikalingi kardinalūs pokyčiai. Sunku..ir gyvent norisi ir ateities nebematai.

Atsiverčiau šį pusl. butent dėl to kad pas mane yra šeimoje krizė. Ir skaitydama rasma tavo apibūdinimą, pagalvojau jei buvo pirma krizė bus ir antra ir trečia...
Ir ar verta gyvent vien krizėse. Pas mane pirmoji, bet manau padėti tašką, kad nebūtų antros, trečios.O taip norisi gyventi petis į petį. Jokie psichologai neištaisys padarytų dalykų,dėl kurių skauda širdį. Jie tik gali pagelbėti susitaikyti su esama padėtimi ir gyventi toliau, truputį apgydo sielą ir toliau paleidžia kol neištiks kitas sielos smūgis.Ir taip pasaka be galo.
Atsakyti
#214
aaaaaa.......jau supratau.......koreguodama klaidas nepamaciau kad citatos netokios
Atsakyti
#215
Saga, atvirai sakau, kad tau visai nesvarbu, bet tiesiog padarei atrakciją. Aš nieko nesiekiu, man tiesiog norėjosi pasakyti, kad su vyru neišprendėme krizės (apie ką ir tema). Kokia užuojauta ir koks dar susižavėjimas?? Ar aš ko čia prašiau??
Vis išvedi naujas teorijas..vieną per kitą. Geriau tada papasakok kaip bendraujate jūsų šeimoje, kaip pasireiškia jo meilė vaikams, jo meilė tau.. gal ir mes rasime iš ko padaryti įdomią rašliavą.
Kodėl tu taip rašai, jei nesi mačiusi manęs, nepažįsti, nebuvai mano šeimoje...Tau visai neįdomu, nieko tu čia nenori suprasti, tiesiog žaidimas ir tiek. Aš esu pakankamai supratinga, žinau kad tau nepatinku. Jei manai, kad man reikia kažką tau įrodyti, tai klysti. Aš atsakyčiau į kiekvienos mamos postą, jei jis sietųsi su manimi, kaip dažniausiai ir darau visose temose kur išsakau savo nuomonę (ar kalbėčiau apie save, dukrą, ar šeimą bendrai).
Atsakyti
#216
Chmm g.gif gavosi toks skalbimas ir tie skalbiniai susimaise ir persimaise laugh.gif. Na ka suprasti ar nesuprasti, gi nestovim mes prie viena kitos su zvake diena nakti, tai ir nesuprasim. Kiekvienas mes turim savo idealus, savo seimos modeli ir elgiames kaip geriau. As pavyzdziui zaviuosi, kad Rasma prieme sprendima, kad ir koks jis butu, taip geriau nei visa gyvenima merdeti. As tarkim tokios stiprybes netureciau huh.gif. O tokia situacija nesuprantama tiems, kas nepatyre. Buna, kad yra didele meile, trauka, pagarba bet...negali tie zmones kartu buti. Ir priezasciu gali nesieskoti, ju buna ir daug ir ne vienos.
Atsakyti