Čia Sagai. Matyt per kvaila esi suprasti, kad moteris gali būti nelaiminga ir šalia rūpestingo tėvo ir vyro. Analizuok savo gyvenimą, o ne kitų. Žmogui reikėjo išsikalbėti. Kas norėjo patarti ar užjausti, tas taip ir padarė. Nereikia čia analizių, niekam jos neįdomios.

Čia Rasmai. Esi puiki moteris, aš žinau. Daug vyrų būtų laimingi su tavim sukurę šeimą. Atsitiko taip, kad taviškis to neįvertino, o jeigu ir įvertino, tai paprasčiausiai to neparodė. Nežinau nei vienos moters, kuri dėl šeimos tiek paaukotų, kuri tiek darytų, kad visiems šeimoje būtų gera. Tikiu, kad tavo šeimos traukinys dar nenuvažiavo. Sekmės.

superteti, man jau irgi truputi truko, pasirasau po kiekvienu tavo posto zodziu, nes nenoreciau kartotis.

Ir vėl noriu paaiškinti
na, negi jums nėra skirtumo tarp vykti visiems trims į užsienį pailsėt ir tarp išėjimo tarkim į kokio vyro draugo gimtadienį dviese?? Kai tu važiuoji į kelionę, tai patiri kažkokių įspūdžių, pailsi, pabūni su visa šeima drauge, turi marias laiko nuoširdumui..O kai išeini į balių? Sėdi prie salotomis nukrauto stalo ir žiūri kaip žmonės geria, linksminasi, bando vienas kitą perrėkti, laido nusenusius sąmojus, vyras bendrauja su savo draugais, o tu esi tik žmona, kaip ir visos kitos tame baliuje esančios..nežinau, gal kažkam tas laisvalaikis prasmingas..man jį geriau išmainyti į gerą knygą, į piešimą su dukryte ar kad namų tvarkymą.
Aš labai mielai einu, kai vyras mane kviečia kur su dukra..tarkim savaitgalį nuvažiuoti į Pilies gatvės kavinukes pasėdėt, nuvažiuot į žaidimų aikštelę ir padėt dukrai išsidūkti arba tiesiog visiems pasivaikščioti parke, gražioje gamtoje..

O kodėl blogas tėtis??Na pasakykite kuo blogas?
Aš nė vienos nakties nenešiojau dukros, kai ją kelias nakties valandas kamuodavo diegliukai, nesikėliau naktį, kai ji buvo kūdikis..Keldavosi tėtis, pakeisdavo sauskelnes, atnešdavo man ir net pats, kad neišsibudinčiau naktiniuose dukrai ieškodavo papuko Visada ją maudo, retais nedarbo šeštadieniais laiką leidžia kieme, o man leidžia atsikvėpti..Lygina dukros rūbelius, rūpinasi jos lavinimu, gali ilgai ir monotoniškai pasakoti apie raideles Nežinau, tada jau mums reikia aiškintis kas kitoms mamoms atrodo geras tėtis..jei jis skambina į darbą, tai visa kalba prasideda nuo dukros..kada kėlėsi, ar leido man dar pamiegoti, kai jis išėjo, jei tądien einam pas gydytoją, tai skambina kol dar laukiam eilėje. Galvoja apie jos ateitį, jau dabar planuoja kokius soporto būrelius ji galėtų lankyti..
Nesutariame dėl auklėjimo...tikrai taip, bet aš dažniau sulaukiu pastabų iš daugelio žmonių dėl lepinimo ir visiško tolerantiškumo. Tėvelis ir pabara, ir bando aiškinti kas blogai..na ką aš galiu padaryti, jei man tai nepatinka ir tai mane slegia?? Mane erzina jo monotoniškumas, kai jis pradeda auklėti..na pasakei vienąkart ir nėr ko tiek "užsivesti", mane erzina, kai jis dukrai neleidžia ko imti (mano akivaizdoje ji gali imti ką nori, bet jei ji paims žirkles ar peilį aš būsiu budri kaip sargyboje..), erzina, kai neleidžia junginėti muzikinio centro, imti mob. tel nes jau yra po vieną sugadinus..
Taip, tėtis vėl pradėjo norėti su draugais leisti pirtyse. Aš pati pasiūliau visiems važiuoti į tą sodybą kur lėkdavo anksčiau..tėtis pasakė, kai "paaugsime", nors drįsčiau ginčytis ..galų gale jis laisvą šeštadienį išlekia į Lazdynų baseiną ir ten esančias pirtis, jei to nori..pati pasiūlau, nes žinau, kad dėl tų pirčių jis labai nerimsta ir mėgsta

Ir dėl to laisvalaikio dviese..jis mano ir šventai tiki, kad jei mums tik būtų duotas galimybė daugiau pabūti dviese, mūsų santykiai pagerėtų..bet jei sakyti teisybę, ir jam tai sakiau, kad tai išties man per sunku..Aš daug galvoju apie dukrytę, kuri laiką leidžia su seneliais, darausi nervinga ir trokštu kuo greičiau namo..Visa romantika

Kaip pirštu į akį Matai supertėti, kokią padariau kvailystę..negana tėvams slogią nuotaiką sukėliau (savo..nes vyro mama apie mūsų konfkliktus net nenutuokia), draugei vakar 5 lapų laišką išsiunčiau, tau turbūt jau galvą esu išūžus realiai su savo diedu, tai dar čia prireikė
Visgi geriausi moterų draugai - vyrai

Supertėti, nuvažiavo..oi nuvažiavo..jei neš***im, o vysimės gal..bet jau toks nerealus gal..
Ai, gal kada nors, kažkur, kažkam aš galėsiu būti ta "-iausia" gerąja prasme

Aš žinau, kad jūs mane suprasite Nė negalėjau tikėtis kitaip. O dar vyras sako, kad draugų neturiu..turiu jus virtualius ir gyvus
Ai, kažkaip nemoku nekreipti dėmesio ir nesiteisinti..gal kad dabar situacija tokia kvaila pas mus..nei paleisti, nei pakarti.

Dieve, na ar tai realu ilga laika be jokiu pastangu..
Su kiekvienu zmogum anksciau ar veliau atsiranda trintis, nereikia cia net vyro, pagalvokit ar lengva butu gyvent penkis metus po vienu stogu su savo sielos drauge? Arba su mama, kai jau esi suages? O cia gi-vyras, zmogus is kitos planetos, kaip dabar megstama sakyti

Kiekvieni santykiai reikalauja pastangu,gal tik kai kuriems zmonems maziau-tokiems, kurie ramus, nuolaidus ir be galo tolerantiski..O jei toks nesi, tai ieskok krizes visu pirma ne seimoj, o savyje

Dieve, na ar tai realu ilga laika be jokiu pastangu..
Su kiekvienu zmogum anksciau ar veliau atsiranda trintis, nereikia cia net vyro, pagalvokit ar lengva butu gyvent penkis metus po vienu stogu su savo sielos drauge? Arba su mama, kai jau esi suages? O cia gi-vyras, zmogus is kitos planetos, kaip dabar megstama sakyti

Pritariu Svetimai. Kad turėt tokius santykius kaip rašo DiDiDu, tikrai reikia pastangų ir nemažai.Reikia tos santykius užauginti. Kartu, dviese. Kaip pagalvoju... susitinka du skirtingi žmonės , vienas nori to, kitas ano, vienam patinka tas kitam anas, ir jei pradėt priekaištauti dėl kiekvienos smulkmenos, viskas, šakės, galima tokį burbulą išpusti, kad ohoho, ir krizės gali būti kasdien .Reikia mokėt nusileisti, reikia mokėt atleisti, suprasti. Ir tai turi daryti abu, o ne vienas sutuoktinis. Lengva nebūna, tai jau tikrai.Mes vedė 12 metų, ir kai prisimenu pirmuosius metus , visko buvo, nors draugavom iki vestuvių 2 metus, bet gyvenimas kartu yra visai kas kita. Dabar tfu tfu galiu pasigirti gerais santykiais, kažkaip juos užauginom.Kai prisimenu save, galėjau iš smulkmenos padaryti katastrofą, vyras irgi pusdavo burbulus gerai. Dabar į viską žiūrim kitaip. Gyvenimas per trumpas tokiems dalykams .

Gerumo neįmanoma atiduoti, nes jis visada sugrįžta...

Čia Sagai. Matyt per kvaila esi suprasti, kad moteris gali būti nelaiminga ir šalia rūpestingo tėvo ir vyro. Analizuok savo gyvenimą, o ne kitų. Žmogui reikėjo išsikalbėti. Kas norėjo patarti ar užjausti, tas taip ir padarė. Nereikia čia analizių, niekam jos neįdomios.

Čia Rasmai. Esi puiki moteris, aš žinau. Daug vyrų būtų laimingi su tavim sukurę šeimą. Atsitiko taip, kad taviškis to neįvertino, o jeigu ir įvertino, tai paprasčiausiai to neparodė. Nežinau nei vienos moters, kuri dėl šeimos tiek paaukotų, kuri tiek darytų, kad visiems šeimoje būtų gera. Tikiu, kad tavo šeimos traukinys dar nenuvažiavo. Sekmės.

sorry... jau vel kartojuosi, nemaciau po postu prierasu "situacija vien dziaugtis, girti ir geretis...... nu dar uzjausti galima" savo gyvenimo nesiruosiu viesai aprasineti ir analizuoti, o kiek man reikia pati apmastau ir sprendimus priimu ir su savo norais beiplanais supazindinu vyra.... nepasakoju tevams, nerasau laisku draugems ...... taigi as is tu kurie "nesigrezioja atgal"....todel neanalizuoju kas kada man blogo padare ir kada buvau nuskriausta, nesuprasta, negailiu saves "kiek as visko esu padariusi, as viena, kaip as stengiausi"..... as gyvenu, vertinu ka turiu (tikriausiai kvaila tikrai esu ) ....... .....