nerase.......tik ji nesuprasta...... o ar pati supranta......

tegul lipa is to traukinio...... linkiu kad tie sustojimai arciau ir butu tas issvajotas rojus ......

Dar labai abejotina, kad ji ir pati zino ko istikruju nori, juolab mes to nezinom

Tiesiog yra idomi tema pamastymams-ir kiekvienas laisvas joje reikstis-nereikia cia kitu tramdyti

taip, tema tikrai labai idomi, tikrai daug minciu ir apmastymu sukelia, o jei mintis del tramdymo buvo skirta man, tai sorry, bet as tikrai nieko netramdau jau rasiau, kad man labai idomu butu suzinoti ir Sagos nuomone, jos situacija, apie kuria ji buvo uzsiminusi. ji nusprende neatsiskleisti, na, ir puiku, kiekvienas turi teise rinktis. tikrai nei vienos netramdau.

papraciausiai nusprendziau, kad ji nelabai idomi kam nors, ta manoji sitaucija....mano seimoje buvo visko ir gero ir blogo...... susitikome du skirtingi zmones, jis mate savo seimos modeli, kuris man visai nepatiko, as maciau savo.....kuris man atrode idealus, taciau vyrui toli grazu neatrode viskas idealu...taigi remiantis tais dviem modeliais, sukureme trecia....savo seimos modeli, kuriame buna visko, bet as juo esu patenkinta..... (kaip vyras nezinau, jis savo jausmu apie meile, koks laimingas su manimi ir t.t. garsiai nereiskia )...... taigi...... esame uzsispyre, taciau bandome ieskoti kompromisu, kalbames apie viska, ne visada vienas kita suprantame....... del buitiskesniu dalyku...atostogavome kartu per sesis vedybinio gyvenimo metus tik savaite kartu (ir per ta susipyke buvome )....... pries kokius metus nuo darbo, rupesciu ir t.t. buvo man pavaziaves stogas...... pranesiau vyrui kad nesame vienas kitam skirti...buvo graudu apmastant visas savo vedybinio gyvenimo peripetijas (idomu kodel tokiais momentais neprisimenama tu geruju gyvenimo pusiu )..... taigi.... per si krizes laikotarpi (ne pilna savaite truko, ar kiek, tiksliai nepamenu) vyras nupirko vitaminu, stogas gryzo i savo vieta ir nebesigraudenau prisimindama visas blogas smulkmenas...... tada ir nusprendziau kad kapstantis po praeiti gali prarasti ka turi..... kas dar cia...... ai..... sia vasara tik viena sestadieni kartu su vyru praleidome, nes jis nusprende kaupti pinigelius remontui, uztai labai daug darbavosi, visai neskirdamas laiko seimai.....bet as tenkinausi tomis laiko isedomis ir iki siol pati burna sypsosi prisiminus ta romantiska sestadieni...... hm..... uzvakar irgi buvau pasiputusi ir su vyru nekalbejome, kadangi nemandagiai su manimi kalbejo (idomu ar jis pastebejo kad pykstu, nes net nebande kalbinti)........ visi musu pomegiai yra absoliuciai skirtingi........

bet mes laiminga seima todel, kad stengiames tokia buti

Negerai Manau, taip neturėtų būti Kažkur perskaičiau, kad vyras ir žmona vienas kitam turėtų būti svarbesni net ir už vaikus (aišku, kai šie nebe kūdikėliai) Ir aš tam pritariu
Pas mus pastaruoju metu irgi taip nėra Ir taip yra dėl to, kad sėdim krizėj

Nežinau, gal. Jau praėjo dvi savaites. Vakar jis taip paprastai manęs paklausė, kai visi važiavom į parduotuvę "papasakok man, kaip tau diena praėjo" Pasijutau kaip tikroje šeimoje Po to išlėkė pasportuot, grįžo toks visas energijos kupinas, maudėsi su mergina, aš ilsėjausi..kai dukrytė tarp mūsų įsirangiusi užmigo jis ištiesė ranką patikrinti ar miegu. O aš tokia apsnūdusi, pabučiavau jam delną. Daugiau nieko neprisimenu , tik žinau, kad naktį pabudau pajutusi, kad vyras man glosto galvą, kedena plaukus Mes dabar mažokai bendraujame, stengiamės nelįsti į vienas kito širdį, kad vėl nepasipiltų konfliktai ir santykių aiškinimąsis..na, aš čia už save kalbu..Gyvenu tik tiek, kad gyvent ir nesipykt. Net nemokėčiau to gyvenimo atspasakot, gal tada ir nesistengsiu

Palaukit palaukit..aš bet kokį "suorganizavimą", kai vaikas paliekamas kitiems žmonėms prižiūrėti (tai neįtraukia tuos atvejus, kai mama palieka vaiką tėčiui arba tėtis mamai, kol kažką atliks), vadinu vaiko "nukišimu" arba "numetimu kažkam"...jei mano vyras paorganizuotų kam palikti vaiką, ar dar baisiau, nuvežtų be manio žinios, kad ir mano mamai, norėdamas man palengvinti gyvenimą, aš jam akis išdraskyčiau..garbės žodis kažkas baisaus būtų.
Ir taip tas vaikas dabar auklei numestas, kol dirbu, tai man dar jį numest, kad su vyru pabūt? Tai kas iš jų mažas ir kam reikia mamos šilumos: vyrui ar 2 metukų dukrytei, kas dar susipažįsta su gyvenimu, kam dar formuojasi asmenybės pagrindai: vyrui ar 2 metukų dukrytei??
Bėda tame, kad aš kategoriškai nepripažįstu tėvų noro linksmintis be vaikų, atostogauti be vaikų ir t.t. man tai nepriimtina ir tai aš atsinešiau iš savo šeimos, nieko nepakeisi, prieš prigimtį nepašokinėsi..gal ir galima rasti kompromisą, bet tas kompromisas man sukeltų labai didelį dvasinį diskomfortą..leisdama laiką su vyru, bet be vaiko aš tolydžio žvėrėju ir kai jau savam kailyje nebetveriu liepiu jam vežti mane pas dukrą. mano kokmpromisas ir yra toks, kad geriau aš liksiu su dukra ir jis tegu linksminasi vienas..tada abiem geriau bus..bet aš tokiu atveju vėlgi, nematau šeimos..tik du atskirus vienetus..vyras ir vaikas arba žmona ir vaikas.

Kaip aš galiu pati nežinoti?? Žinoma, kad žinau ko noriu.