Aistra, sakai

O tarp taves ir tavo draugo aistros nebuvo? O tarp tavojo dzentelmeno svajotojo ir jo zmonos aistros nebuvo... Turbut kad buvo... Tik gyvenimas jau toks yra, kad visa tai isblesta ir pereina i kita lygmeni: t.y. neplautus indus, ismetytas kojines, vaiku pampersus ir t.t.
Man vedes vyras tabu! Tegul suokia ka nori, bet bent jau kolkas niekas manes nesuviliojo tokiom dainelem. Turiu as viena drauge, kuriai panasiai kaip tau buvo. Ji atsisake visko: draugu, draugiu, savo antros puses vien del jo, vedusio vyro paistalu. Jis aiskino kokia jo zmona negera, kad meiles neliko, net alkoholike isvadindavo. Is pradziu mes visi ji uzjausdavom. Ir stebejomes, juk toooks super vyras ir turi toookia bloga zmona. Prasitampe jie abu 5 metus. Kai jis su zmona susipykdavo atvaziuodavo keliom dienom gyventi pas mano drauge. Suoke jai apie vaikus ir grazu gyvenima... Isvada: po 5 meteliu draugystes susirado jis kita meiluze, dabar jai varo ant savo zmonos. O su zmona kaip gyeno taip ir gyvena ir skirtis nezada!
Moralas: jei jau vienas be kito negalit, tada tegul issiskiria su zmona ir ateina pas tave, tuomet jau ir spresit ar kartu gyvensit ar tik kartais susitiksit, kai jau aistra miegoti normaliai neleis!