Sveiki,
šiandien išlaikiau vairavimo egzą

, nors kojos drebėjo nerealiai ir šiaip stresas nemažas. man kažkaip visi egzaminai, viena didelė katastrofa, negaliu nei valgyti , nei miegoti

. Eidama save raminau: "įsivaizduok, kad važiuoji su savo instruktorium, jeigu ką viena klaidelė dar ne bėda", nors tai nelabai ir padėjo taip viską paėmus

.
Egzaminuotojas pasitaikė pradžioje galvojau "amen", tik sumurmėjo labas ir vsio, net į akis nežiūri, o kai dar pamačiau , kad su VW "Polo" važiuosiu galvojau viskas , galas atėjo (nes kiek pažįstamų laikė su Polo tiek ir neišlaikė, sutapimas gal). Tai vat įsėdom į mašiniuką, pravežė su vėjeliu: tipo čia ribotam plote apsisuksi, čia estakada (jos net nepajutau, nes perskridom per ją), parkavimasis papuolė "įstrižas" nu ir tipo čia T raidė.
Susikeitėm vietoj, o aš sėdžiu ir galvoju

, kaip čia ko nepamiršus, susireguliavau viską nu ir pirmyn . Kiemelį padariau, ant estakados užlėkiau, atrodo net gazo normaliai nespaudus

, mašiniukas labai jautrus pasirodė visiem paspaudimams, vos prilieti ir lekia. Kai šituos du padariau normaliai, tai ir šypseną jau šiokią tokią sau įspaudžiau, prisiparkavau irgi normaliai, tik pirma sustojau per arti, tai galvoju "amen"

į priekį nebegalima važiuoti, o jis sako jeigu kas ne taip dar galit pasitaisyti kol atbulinio neįjungėt ir nepradėjot važiuoti, tai taip viską ir atleido

, prisiparkavusi jau šypsojausi iki ausų

. T raidę viena dariau, jis išlipo , pastovėjo pažiūrėjo, pamojavo man ir vsio, lekiam į miestą

. Nu tai iš vis pasijaučiau

, o čia obana

tik pasukus iš Regitros į kairę ir užgesau

, net nesupratau kodėl , viskas galvoju ate teisės

, o jis man tai ko laukiam važiuojam važiuojam. Na kai taip padrąsino, tai ir pasitikėjimas vėl atsirado, ir baimė po truputį garuoti pradėjo. Po to kažkaip ir kalbėti pradėjom su juo, galiausiai aš pliurpiau neužsičiaupdama

, tai net neatkreipė dėmesio, kad posūkio neparodžiau, nors čia gal man tik taip pasirodė

.
O maršrutas buvo toks: išvažiavus iš Regitros į kairę Lentvario gatve, po to sankryžoje su šviesoforu vėl į kairę, tada visą laiką tiesiai iki Gariūnų ir už jų iki pat Lazdynų Greitosios pagalbos ligoninės, ten apsisukus po to važiavau į Lazdynus Erfurto- Žėručio gatvėmis ir vėl tada pro Gariūnus atgal į Regitrą. Manau labai pasisekė su maršrutu, trumpas ir toks sakyčiau visą laiką tiesus, tik patikrino ar sustoju prie stop ženklo ir kaip pervažiuoju per gulintį policininką. Jam tai labiausiai ir patiko, nes pervažiavau pagal visas taisykles antru bėgiu, įminus sankabą, tai kai grįžom į Regitrą pagyrė, kad sankabą gerai instruktorius išmokino valdyti, be to suimu save į rankas, padariusi mažą klaidelę, ją pamatau ir bandau pasitaisyti. Tai vat palinkėjo geros kloties ir tipo išlaikėte. Po tokių žodžių jaučiausi kaip laimėjusi formulę

.
Ale ir prirašiau

, sorry už ilgą romaną

, bet įspūdžių tikrai daug.