Vairavimo egzaminas...

Merginos reikia skubios pagalbos... gal kas zinot instruktoriu, labai reikia pirmadieniu Vilniuje
Parvaziavau po vairavimo sudauzyta kai koks sikpuodis, antradienis egzas... o instruktorius maniskis nebegali

Oii... Pažįstamas ir man tas neišlaikyto ir išlaikyto egzamino jausmas...
Kaip supratot, praktinį egzą laikiau 2 kartus... Labai nervavausi pirmą kartą...
Beje, kai antrą kartą vairavau, irgi labai nervavausi, bet jau nebuvau tokia savimi labai pasitikinti ir "pajutau mašiną", kaip jie sako.
O teorija - nėr ką veikt
Jau turiu teises, tik nelabai turiu su kuo vairuoti Šitas dalykas irgi labai blogai, nes atbunki nuo visko Nu truputėlį pavairuoju, bet man to maža Reiks kažką daryt...
Sėkmės visoms vairuojančioms ir laikančioms

man šiandien nepavyko....

suprantu, man taip pat

Nenukabinkit nosiu, gal egzaminuotojui bloga nuotaika buvo...

Bet pasakykit mergicos, kaip ta baime nugaleti einant i egzamina? Juk kojos dreba net pagalvojus apie tai...O jei dar pas koki kirvuka papulsiu...RRR, jauciu, kad jie ten visi tokie?

As tai manau, kad pirmasyk einant laikyti praktinio egzamino, turi nusiteikti bet kam. nu bent jau as manau eisiu atsiputus, kad... greiciausiai sikart nepavyks. aisku, sakoma, reikia tiketis geriausio, bet siuo atveju bus taip kaip bus na, o kai pamatysiu, kas nepavyko, dar pasimokysiu, "spragas" uzpildysiu nors... ka gali zinoti - gal is pirmo karto pavyks

Sveikos. Vetuke, bet juk tu turejai laikyti gruodzio 7 dien???
Gal galit parasyti del ko nepasiseke, nu ar aikstelej ar estakada, ar ant linijos uzvaziavot? O gal gatevej, tai kokiu klaidu pridaret? Kaip egzaminatoriai siaip?

kai pirma karta laikiau, tai kazkaip nesijaudinau...kazkaip galvojau, kad islaikysiu, o vat antra karta, tai taip jaudinausi, kad jau laukdama ''savojo'' galvojau, kad mano kojos nesilanksto , net patikrinau- lankstesi , bet galvojau pedalu nepaspausiu vistiek....
Labai svarbu, kad tas ''savasis'' egzamonatorius padrasintu, vot tada kazkaip atsigauni...

Nenukabinkite nosies
Ir aš kažkada neišlaikiau iš pirmo karto, tik iš antro (tiesa pasivažinėjusi jau su kitu instruktoriumi). Egzaminuotojai skyrėsi kaip diena ir naktis charakteriu, bet reikalavimai buvo vienodi
O baimė... dar nemačiau nė vienos, kas nebijotų. Laikykitės kaip nors, viskas bus gerai.

Patikek,visai jie nebaisus Bet uosle turi kaip sunys iskarto uzuodzia,kas savim pasitiki,kas ne,todel nereikia jiems parodyti savo baimes.Man po pirmo neislaikymo pasake:jauciau,kad dar nepasiruosus vairuoti,labai nedrasiai ir neuztikrintai viska darete.Taip,kad daugiau pasitikejimo savim,o jis bus kai daugiau pavazinesit.

Žodžiu,maniškis papuolė liuksovas,netgi kai ka ir pasakė,bet suklydau ant paskutinio pratimo,jis kelis syk pasakė ,kad reikia pataisyti....pasimečiau ir sakau jau nebesusigaudau ką taisyti...jis tada sako...aš jau daugiau nebegaliu pasakinėt ,supraskit mane...tai va....o šiaip tai aš irgi nesupratau...nu...nedurna boba esu,darbe kiekvieną dieną žymiai sunkesnias problemas tenka spręsti,ir kaip visada atvariau ant staigio į tą egzaminą, sau rami,galvoju viskas čia bus greitai ir gerai....tik atsisėdau į mašiną,jaučiu rankos dreba,pasimečiau....žodžiu...pamiršau užsivesti mašiną,sėdžiu ir nežinau ką daryti..tai va...o juk neskysta boba..su instruktorium ar savu taip nebūna,atsisėdi ir sau be nervų sklandžiai pajudu,o va svetimas žmogus ir jau didelis diskomfortas

Sveiki,
šiandien išlaikiau vairavimo egzą , nors kojos drebėjo nerealiai ir šiaip stresas nemažas. man kažkaip visi egzaminai, viena didelė katastrofa, negaliu nei valgyti , nei miegoti . Eidama save raminau: "įsivaizduok, kad važiuoji su savo instruktorium, jeigu ką viena klaidelė dar ne bėda", nors tai nelabai ir padėjo taip viską paėmus .
Egzaminuotojas pasitaikė pradžioje galvojau "amen", tik sumurmėjo labas ir vsio, net į akis nežiūri, o kai dar pamačiau , kad su VW "Polo" važiuosiu galvojau viskas , galas atėjo (nes kiek pažįstamų laikė su Polo tiek ir neišlaikė, sutapimas gal). Tai vat įsėdom į mašiniuką, pravežė su vėjeliu: tipo čia ribotam plote apsisuksi, čia estakada (jos net nepajutau, nes perskridom per ją), parkavimasis papuolė "įstrižas" nu ir tipo čia T raidė.
Susikeitėm vietoj, o aš sėdžiu ir galvoju , kaip čia ko nepamiršus, susireguliavau viską nu ir pirmyn . Kiemelį padariau, ant estakados užlėkiau, atrodo net gazo normaliai nespaudus , mašiniukas labai jautrus pasirodė visiem paspaudimams, vos prilieti ir lekia. Kai šituos du padariau normaliai, tai ir šypseną jau šiokią tokią sau įspaudžiau, prisiparkavau irgi normaliai, tik pirma sustojau per arti, tai galvoju "amen" į priekį nebegalima važiuoti, o jis sako jeigu kas ne taip dar galit pasitaisyti kol atbulinio neįjungėt ir nepradėjot važiuoti, tai taip viską ir atleido , prisiparkavusi jau šypsojausi iki ausų . T raidę viena dariau, jis išlipo , pastovėjo pažiūrėjo, pamojavo man ir vsio, lekiam į miestą . Nu tai iš vis pasijaučiau , o čia obana tik pasukus iš Regitros į kairę ir užgesau , net nesupratau kodėl , viskas galvoju ate teisės , o jis man tai ko laukiam važiuojam važiuojam. Na kai taip padrąsino, tai ir pasitikėjimas vėl atsirado, ir baimė po truputį garuoti pradėjo. Po to kažkaip ir kalbėti pradėjom su juo, galiausiai aš pliurpiau neužsičiaupdama , tai net neatkreipė dėmesio, kad posūkio neparodžiau, nors čia gal man tik taip pasirodė .
O maršrutas buvo toks: išvažiavus iš Regitros į kairę Lentvario gatve, po to sankryžoje su šviesoforu vėl į kairę, tada visą laiką tiesiai iki Gariūnų ir už jų iki pat Lazdynų Greitosios pagalbos ligoninės, ten apsisukus po to važiavau į Lazdynus Erfurto- Žėručio gatvėmis ir vėl tada pro Gariūnus atgal į Regitrą. Manau labai pasisekė su maršrutu, trumpas ir toks sakyčiau visą laiką tiesus, tik patikrino ar sustoju prie stop ženklo ir kaip pervažiuoju per gulintį policininką. Jam tai labiausiai ir patiko, nes pervažiavau pagal visas taisykles antru bėgiu, įminus sankabą, tai kai grįžom į Regitrą pagyrė, kad sankabą gerai instruktorius išmokino valdyti, be to suimu save į rankas, padariusi mažą klaidelę, ją pamatau ir bandau pasitaisyti. Tai vat palinkėjo geros kloties ir tipo išlaikėte. Po tokių žodžių jaučiausi kaip laimėjusi formulę .
Ale ir prirašiau , sorry už ilgą romaną , bet įspūdžių tikrai daug.