Ko nori vyrai.....:)

#85
QUOTE(Smurka @ 2005 03 13, 19:18)
Tai aš tau, Katyte, ir sakau, jei ši tavo vyro yda yra pati didžiausia, teks su ja taikstytis visą gyvenimą. Iš pradžių bus suku, o paskui rasi ką veikt per tuos nekalbadienius.

Įdomu, ką tokiais atvejais reiktų daryti, jei abu vienu metu kompu nori naudotis g.gif

laugh.gif laugh.gif laugh.gif čia man gerai vaizduotė suveikė

Kompas tai ne problema, problema kai vakare teliką žiūrėt norisi.(tik vieną turim) Jis įsijungia futbolą, ateinu ir sakau galiu perjungt? tyli. Tada perjungiu ir žiūriu sau kokį filmą. Jis matau, kad nepatenkintas, bet tyli, nieko gi nesakė. tongue.gif Nu čia vienas iš linksmesnių momentų, ir jų būna per šitus jo nekalbadienius doh.gif
Atsakyti
#86
QUOTE(pavasare @ 2005 03 13, 16:46)
Mano ex-vyras elgesi lygiai taip pat unsure.gif ne konkreciai su pasaliniais, bet snekedavosi su sveciais, o su manimi demonstratyviai nebendravo. Jau po 5 min. sveciai suprasdavo, kad kazkas tarp musu netaip, po to mane drauges kamantinedavo, kas cia tokio tarp musu atsitiko, vienzo... nervino si jo savybe nerealiai schmoll.gif  verysad.gif Jo nekalbiadieniai vis ilgejo, galiausiai galejo nesneketi koki menesi ar net pora blink.gif kol as neapkentusi paprasiau jo skyrybu cool.gif Aisku, tai nebuvo pagrindine priezastis, toli grazu, bet vis del to biggrin.gif

Aš jau galvojau čia tik maniškis toks... Mes šiaip gerai sutariam, bet šis dalykas nervina, net labai frusty.gif
Atsakyti
#87
Pagalvojau, katyte, kad čia apie mano vyrą parašei - irgi mėgdavo tyleniu pabūti, bet seniau. Būdavo taip: sėdi, žiūri teliką, kažką kalba, nu viskas gerai. Staiga pastebiu, kad veido mimika radikaliai pasikeitusi, rankos sukryžiuotos, lūpytės papūstos, paklausi "kas yra" - "nieko", maždaug pašolvonyk, ir taip iš niekur nieko, net ginčo jokio prieš tai nebūdavo. Šiaip netaip, žodį po žodžio ištraukdavau, kas ten jam nepatiko - barščių spalva ar pokalbio tonas su jo mamyte. Bandydavau ignoruoti - nepadėjo. Galiausiai susiklostė tokia situacija, kad tapau pakankamai finansiškai nepriklausoma. Taigi, užėjus eiliniam nekalbadieniui, net nebandydama aiškintis, ko jis nori, išrėžiau maždaug taip: "Kadangi mes visai ramiai galėtume pragyventi be tavęs, tai daugiau prie tamistos nuotaikų kaitų nebesiderinsim, o savo pantomimikos talentą malonėkis demonstruoti kitoje scenoje". Ir žinok, pamačijo.
Atsakyti
#88
QUOTE(JULIJANA @ 2005 03 13, 19:53)
Pagalvojau, katyte, kad čia apie mano vyrą parašei - irgi mėgdavo tyleniu pabūti, bet seniau. Būdavo taip: sėdi, žiūri teliką, kažką kalba, nu viskas gerai. Staiga pastebiu,  kad veido mimika radikaliai pasikeitusi, rankos sukryžiuotos, lūpytės papūstos, paklausi "kas yra" - "nieko", maždaug pašolvonyk, ir taip iš niekur nieko, net ginčo jokio prieš tai nebūdavo. Šiaip netaip, žodį po žodžio ištraukdavau, kas ten jam nepatiko - barščių spalva ar pokalbio tonas su jo mamyte. Bandydavau ignoruoti - nepadėjo. Galiausiai susiklostė tokia situacija, kad tapau pakankamai finansiškai nepriklausoma. Taigi, užėjus eiliniam nekalbadieniui, net nebandydama aiškintis, ko jis nori, išrėžiau maždaug taip: "Kadangi mes visai ramiai galėtume pragyventi be tavęs, tai daugiau prie tamistos nuotaikų kaitų nebesiderinsim, o savo pantomimikos talentą malonėkis demonstruoti kitoje scenoje". Ir žinok, pamačijo.

Su džiausgsmu kažką panašaus pasakyčiau, jei tik galėčiau... sad.gif Dabar jis, na negalima sakyti, kad mane išlaiko, bet visiškai finansiškai nepriklausoma tikrai nesu.
Atsakyti
#89
Man ši situacija asociuojasi su tuo variantu, kai maži vaikai ko nors panorėję ir nieko negavę krenta ant žemės ir laukia aplinkinių reakcijos. O giminės išsigandę nežino ką daryt, nors iš tikrųjų žino, tik apsimeta. Tuo atveju reikia gero diržo, o šiuo atveju visiško ignoravimo. Jei nekreipsi dėmesio, susimąstys, ar tikrai čia reikia taip vibražalint, jei nieks nereaguoja ir nepasiduot.
Atsakyti
#90
Parašiau ir po to pagalvojau, kad ir man taip būna. Į mano nekalbėjimus geriau nereaguot, savaime praeis. O laikas čia jau pagal kiekvieno durnumo lygį.
Atsakyti
#91
QUOTE(Didaila @ 2005 03 13, 21:21)
Parašiau ir po to pagalvojau, kad ir man taip būna. Į mano nekalbėjimus geriau nereaguot, savaime praeis. O laikas čia jau pagal kiekvieno durnumo lygį.

Nu pagalvojau tikrai. Sekantį kartą apsimesiu, kad visiškai nieko nevyksta. Tegu tyli, neklausinėsiu, kas yra, kas atsitiko, savo reikalais užsiimsiu - tvarkysiuosi ar teliką žiūrėsiu (šitie nekalbadieniai savaitgaliais dažniausiai būna, ne itin jie dažni, bet... blink.gif nervus gadina)
Atsakyti
#92
QUOTE(bravada @ 2005 03 13, 19:23)
gal ir vyrams buna tas sindromas, o išsilieja tik ant taves,bet tyleti tai tikrai nepatarčiau,nes jei tilesi ,reiskia tau gerai

Matai, nebūna man už ką ant jo rėkti. Jis tiesiog tyli. man kažkaip dėl to triukšmą kelti (aš apskritai tai labai retai ant jo rėkiu, jau kai visiškai iš pusiausvyros išveda tik tada) neišeina g.gif
Atsakyti
#93
SIŪLAU TOKĮ VARIANTĄuser posted image
Atsakyti
#94
QUOTE(Didaila @ 2005 03 13, 14:17)
Man ši situacija asociuojasi su tuo variantu, kai maži vaikai ko nors panorėję ir nieko negavę krenta ant žemės ir laukia aplinkinių reakcijos. O giminės išsigandę nežino ką daryt, nors iš tikrųjų žino, tik apsimeta. Tuo atveju reikia gero diržo, o šiuo atveju visiško ignoravimo. Jei nekreipsi dėmesio, susimąstys, ar tikrai čia reikia taip vibražalint, jei nieks nereaguoja ir nepasiduot.

geresnės išeities nematau smile.gif
Atsakyti
#95
Kokia pažįstama situacija.... Man būna lygiai taip pat: kažką veikiam, atrodo, jog viskas yra puiku, ir staiga pastebiu, kad jis nutilo, nešneka ir t.t.. Ir gali ten prieš jį keliais klūpčiot ir klausinėt, kas nutiko - jis nieko nepasakys. Sako, kad viskas gerai, bet ir toliau būna susiraukęs. Aš puikiai pažįstu vyro veiko "miną", kada jis supykęs būna. Ir lygiai taip pat su teliku būna. Taigi, ką daryt? Kai matau, kad jam jau "ragas" ir jis užsisėdęs, pati irgi nešneku. Šiaip aš labai jautri ir dažnai verkt pradedu, nors šiaip nereikėtų to daryti. Tai po to jis naktį mane apkabina, tipo "atleido" jau, tik va bėda, kad net nežinau už ką pyko. Tai kai jis mane bando apkabinti, aš jį atstumiu. Ir ryte nešneku, išeinu į paskaitas. Na, o tada jį sąžinė graužt pradeda, skambinėja, atsiprašinėja ir t.t.t.. Nu žodžiu, čia ne išeitis, nes po kiek laiko vėl tas pats būna. Ai žodžiu, tie vyrai isterikai.
Atsakyti
#96
ash ir manau, kad cia padetu demesio nekreipimas i toki vyro elgesi mirksiukas.gif tipo jis tyli, o tu sakai: eini su manim i miesta? tyli - vadinasi neina. ir tu iseini mirksiukas.gif

pas mus budavo kitaip - mes kai susipykdavom, pirmais vedybu metais vyras pas mama isvaziuodavo. o ash (durnele) prasydavau dar, kad tik neisvaziuotu. Paskui, viena diena, atsibodo - spjoviau, ir isleidau. Antra karta dar isvaziavo. O paskui, kai pamate, kad nieks nelaiko, tai nustojo vazineti. biggrin.gif Po to, dar budavo - susipykstam, ash jam iskart: varyk namo, man taip gerai, kai tu isvaziuoji mirksiukas.gif O jis : niekur ash nevaziuosiu, cia mano namai biggrin.gif
o siaip, tai nenusimink, metams begant tai darosi nereiksminga. Nors mes labai neblogai (tfu tfu tfu) sutariam, bet man i vyro nuotaikas, o tuo labaiu veido mimikas - nusispjaut. Ash ir be to turiu problemu.

Tiesa dar, geras psichologas galetu pasiulyti, ka tokioj situacijoj daryti, net pati nustebtum, jog ju sprendimai buna tikrai racionalus, ir svarbiausi tokie, kas mums nei i galva nesautu doh.gif bet tai jau kainuoja.
Atsakyti