QUOTE |
Jamaika butent, as irgi nesuprantu kaip galima gyvent su vyru kuris pageidauja buti ponu kad zmona ji apsokinetu. bet kita vertus yra moteru kurios tai laiko savo pasaukimu, na rupintis vyru kaip mazvaikiu ir joms gerai. Svarbu kad atitiktu kirvis kota ir kad abiem gerai butu. |
Tai va Iva, as gyvenu su panasiu asmeniu. Esu siaubingai nepatenkinta ir bandau visaip su juo kovoti, bet labai pavargau ir batareikos nusedo. Na nemoka jis nieko pats sau pasidaryti, bet as kaip ir Rasma, kazkaip jauciu, kad mano pareiga yra ji pamaitinti. bet buna momentu, kada tiesiog sprogstu, nes viskas yra uzkraunama ant mano peciu. Kiekviena karta musu kivircuose skamba mano farze, kad 'as tau ne namu seimininke". Vis dazniau jauciu, kad jam butent to ir reikia :'( Kai labai susipykstam,dazniausiai del to, kad net vyriski darbai yra prisikiriami man, o jis pastoviai teisinasi tuo, kad uzdirba pinigus(nors mano sunkiai uzdirbtu pinigu dalis papildo seimos finansus kas menesi), tai as nebedarau nieko, tik rupinuosi vaikais. Bet tai trunka duok die viena diena, nes tada jis atlieka koki darbeli, kuris jau seniai prasesi atliekamas ir as atsileidziu, ir toliau sau gaminu, skalbiu ir.t.t.Su siaubu galvoju, kas bus kai po metu nebegausiu pasalpos ir reiks ieskotis darbo.taigi jis mane uzpjaus, garbes zodis.
Sakot nesiaukoti? Jei as staiga pareiksciau, kad "zinai brangusis, pavargau, na nemegstu, nenoriu gaminti, nespeju viena su dviem vaikais" tai gi butu karas :-/