man pazintys internetu atrodo nei geras nei blogas dalykas. Tiesiog pazintys ir tiek, tik gal su daugiau rizikos "issidurti". Pati internete esu susiradusi puikiu draugu visame pasaulyje, su kuriais jau po kelis metus bendraujam, su kai kuriais buvom susitike. Tik su artimesnem draugystem, bent jau man, nesiseke. Buvo trys bandymai, ir visi baigesi niekuo
su vienu Olandijoj gyvenanciu marokieciu bendravom pusantru metu, mama net buvo issigandus, kad istekesiu tuoj uz arabo

jis mane nuolat busimaja zmona vadindavo, siusdavo linkejimus nuo mamos, net jos email adresa atsiunte, atseit kad pabendraut galetume. Prakalbedavom po kelias valandas vos ne kasdiena, daznai ir su web kamera. Bet is tiesu nei as, nei jis rimtai i tai neziurejom. Tiesiog buvo smagu bendrauti. Tik dabar gaila kad tokiems niekams tiek laiko pradanginau...
Paskui su tokiu suomiu bendravom. Is viso gal puse metu... Jis nuotrauku savo siunte, ir vis zadejo atvaziuot pas mane, bet vis jam del keisciausiu priezasciu nesigaudavo. Tada man kilo itarimas, kad kazka slepia jis, ir pareikalavau arba per webcam'a pasirodyt, arba atsiust nauja, didele ir kokybiska nuotrauka is arti, prie gero apsvietimo. Tada ir paaiskejo, kad jis bent 10 metu pasijaunino
O su dar vienu personazu jau buvom susitare susitikti, ir jis likus kelioms dienoms iki to nusimuilino

paskui po keliu menesiu atsirado vel, bet ka jau ten...
O kai pradejau draugauti su dabartiniu vaikinu, visas anketas istryniau, jis turi mano email'o ir kompo slaptazodzius, nes pasitikiu juo ir pati neturiu ko slepti.