Pažintys internetu II

Esu cia naujoke, bet pasisakysiu ir as:) anksciau buvau pries internetines pazintis, kol neparase maniskis. susitikom po keliu menesiu susirasinejimo ir jau daugiau nei metai kartu, apsigyvenom drauge po puses metu. galima sakyti mes kartu jo iniciatyva, is pradziu jis man buvo nelabai, mus skyre 30 km, atvaziuodavo jis 2-3 kartus per savaite. po truputi ji pamilau ir dabar neisivaizduoju gyvenimo be jo. myliu ji labai, jis mane taip pat, tad esu visom keturiom uz internetines pazintis:) bet tikrai nenoreciau, kad mano vaikinas ir toliau sedetu ieskoke ir susirasinetu su kitom, todel po kazkurio laiko abu istrynem savo anketas.

ieškojimas ir susirašinėjimas yra du skirtingi dalykai....
jei drausi bendrauti su kitomis,. tiesiog šiaip, pakalbėti, darys tai slapta, jei pats to norės...

Tik klausimas kuo pagrįsti tokį norėjimą?

nesakyk,kad nežinai pvz.. kai žmona tampa nebeįdomi, kai trūksta bendravimo su ja, arba ,kai ne apie viską atvirai gali šnekėti su ja, nes bus nesuprastas, ne visas fantazijas ir t.t. gali išsakyti žmonai, nes ji to nesupras paprasčiausiai... va tada atsiranda noras šnekėti su kitom, arba tiesiog, patinka bendrauti, juk negali uždraust žmogui šnekėti. vat todėl labai svarbu, dar prieį visas santuoaks išssiaiškinti, keik atvirai vienas su kitu galit šnekėti ir išsilieti, kad paskiau nereiktų ieškotį geresnių pašnekovų... tik Reikia jausti savo ribas, ir visi bus laimingi .

Man tai atrodo normalu, kaip Mistake ir sake, jei jau su kuo nors tikrai rimtai draugauji (apie santuoką net nekalbu), ištrinti visokias anketas pažinčių portaluose ir atsisveikinti su tokiais asmenimis, su kuriais gan dviprasmiškai bendrauta. Tai prilygsta meilės ir pan. laiškų deginimui, ką darydavo mūsų močiutės ir promočiutės. O naujų pažinčių ieškojimas apskritai nepateisinamas, jei šalia jau yra tavo žmogus.

O kaip jis per skype tave pasiekė, kaip jis rado ir pradėjo rašyti?


Papildyta:


Sutinku, nes ir pas mane buvo ne vienas toks nusivylimas ir net apgaulė.

Nusivyliau aš tomis pažintimis per internetą , ištryniau savo anketą iš pažinčių svetainės. Buvau keliuose pasimatymuose ir staiga per tris paskutines dienas kažkas pas jį pasikeitė. Jis trumpai pasakė, kad draugavo du metus su moterimi, kuri turėjo vaiką nuo kito vyro, tris mėnesius pagyveno kartu ir tada išsiskyrė todėl, kad ji jį paliko, nieko nepaaiškinusi, pasak jo. Jis pradėjo pasakoti savo abejones, kad labai bijo, jog jį gali įskaudinti kita moteris, kad mato blogus ženklus prieš mūsų draugystę - vieną kartą nepavyko jam išeiti iš darbo ir susitikti vakare koncerte, į kurį nupirko bilietus abiems, kitą kartą negalėjo atvažiuoti pas mane, nes buvo labai slidu ir buvo neįmanoma atvažiuoti. Aš jam į tai pasakiau, kad tai galima interpretuoti ir kitaip, nebūtinai galvojant apie blogą. Paskui aš paklausiau vieno klausimo apie jo buvusią draugę ir jis baisiausiai įsižeidė. Aš juk nežinau, kur yra skaudžiausia jo vieta, dabar sužinojau. Nors jis mane ir pasveikino su Valentino diena žinute telefonu (tikriausiai tą žinutę išsiuntė visiems savo draugams ir pažįstamiems, gal panoms - aš dabar jau abejoju juo, po to, kai jis taip "išnyko"), bet jis nepasirodė ir dingo, kelias dienas iki šiol nei rašo, nei skambina. Beje, aš jam dar paskolinau pinigų, kai sustabdė jo mašiną policiją ir jis turėjo susimokėti baudą, nepasakosiu čia už ką, ir neturėjo daug grynų pinigų. O iš pradžių man net abejoti buvo sunku - jis atrodė geras žmogus ir tarp mūsų yra daug bendrų dalykų. Gal jis turi kitą? jaučiuosi nusivylusi ir man labai skaudu, kad aš taip smarkiai apsirikau dėl žmogaus, kuriuo buvau bepradedanti pasitikėti. Paskui netyčia internete radau vieną psichologės straipsnį ir pabandžiau jį pritaikyti savo situacijoje. Štai jis: http://www_sveikatos...n...284&tid=505
Esu protinga, turiu gerą darbą, nuo nieko nepriklausoma ir savarankiška, ir grožio man netrūksta, ir... aš taip laukiau to jausmo - meilės, bet jos iki šiol man nelemta buvo patirti. Aš dar nežinau, kaip man pasielgti, kai jis apsireikš. Pati jokiu būdu neskambinsiu ir pati jo neieškosiu. Jeigu apsireikš, atsiimsiu savo skolą ir atsisveikinsiu arba nieko nepasakiusi atsistosiu ir išeisiu. Tik man įdomu pažiūrėti į jo akis ir paklausti, kodėl dar jis prišnekėjo tas nesąmones, kad aš neva jį suerzinau ir labai įžeidžiau, kad pakalusiau apie buvusiąją. Dar prikalbėjo, kad bijo dažniau matytis, nes matantis dažniau, galime pradėti vienas kitą erzinti. Visiškas briedas - aš jam pasakiau. Nesuprantu? Jis bailys?
Aš specialiai neieškojau draugo. Užsiregistravau pažinčių skyrelyje šiaip, visiškai nesitikėdama, kad ten galima susidraugauti. Tikiu, kad meilė turi ateiti pati, kad jos nereikia ieškoti. ir jeigu jis yra ta žmogus, kuris man skirtas, jis ateis. Aš šiek tiek nusivyliau ir savimi, kad gal nebemoku atskirti, kas tikra, o kas ne ir kad ne visi žmonės yra geri. Nors iš pradžių viduje jaučiau, kad jis galėtų būti tas mano žmogus. Tad kaip aš galėjau apsirikti? Juolab, kad man jau 28 metai.

Čia įdėjau pakartotinai savo pasakojimą, kad būtų aiškesnis klausimas. Tą savo "draugą" aš pagavau, susirašinėjant pažinčių skyrelyje su kitomis. Užsiregistravau laikiną anketą ir tik išsiunčiau jam mirksintį veiduką, daugiau nieko. Jis atrašė ir pasakė, kad ieško susirašinėjimo ir gal gyvenimo draugės, nes jos dar nerado. Aš taip tuo momentu susinervinau, kad negalėjau atsigauti nuo šoko. Kodėl jis man melavo ir nepasakė į akis, kad ieško draugės ir toliau? Ir taip tuščia, taip bjauru pasidarė, kad aš pati taip apsirikau, nes pasitikėjau tuo žmogumi, nes jis man patiko ir visi pasimatymai palikdavo tik gerą įspūdį. Ir dar vienas dalykas, kas mane nemaloniai nustebino - kaip jis, būdamas vyras, galėjo pasiskolinti iš damos pinigų (kalbama ne apie tokią jau ir mažą sumą) ir neatiduoti 2 savaites, išsisukinėti nuo susitikimų, meluoti. Tai jau ne vyras. Aš parašiau jam elektroninį laišką, kuriame išdėjau visą tiesą ir kuris turėjo jį pažeminti, o jis - ir vėl atsikalbinėjo, neva nesupranta, apie ką čia aš. Bet man po to laiško ir išaiškėjimo palengvėjo. Parašėm vienas kitam iš karto po to laiško išsiuntimo dar tą pačią dieną kelis sakinius, nemalonius, ir aš užblokavau jo skype, ištryniau pašto adresą, bet jis žino tel nr. ir jeigu būtų norėjęs, būtų paskambinęs. Bet jis tyli. Prieš tai dar jis pasakė, kad jam mano pinigų nereikia, norėjo, kad pasakyčiau sąskaitos Nr. banke, o aš jį pasiunčiau kuo toliau, tegul pasilieka ant jo sąžinės (taip ir pasakiau). Bet apie pinigus prakalbo tik tada, kai nusiunčiau jam laišką. Man tik įdomu, negi jam nė kiek ne gėda? Juk esmė ne piniguose, o žmogaus elgesyje. Jeigu būtų pasakęs tiesą anksčiau, mano reakcija būtų kitokia

na anketos pažintyse ir t.t. tai žinoma, yra normalu, kad yra ištrinamos, aš turėjau tieisog elementarius pokalbius, ir nebūtinai nete, ir šiaip gyvenime. kaip bebūtų, žmogaus neužčiaupsi..

Nu kaip cia yr?
Kai tik tampa zmonomis, iskart nieko nesupranta? A kas ta prota ir supratima atima?
Ir kaip gali geriau zinot ir sprest problemas zmogus,kuris esa velniai zin kur, ir ne velnio nenutuokia apie kito gyvenima realybeje? Ir kodel butinai vyrui problemu sprendeja turi but moteris? Vyrai visiski glusiai?
Nu siaip... man idomu

99 proc žinojau kad būtent tamsta užklausite ko nors vistiek..

jaučiu dabar kiekvieną postą rašant reikia pradėti sakiniu, "sakau remiantis TIK KELIAIS KONKREČIAIS PAVYZDŽIAIS" ir gink die, nesakau, kad visi vyrai/moterys/žmonos/draugės etc yra tokie patys, nes tai būtų visiška nesąmonė.

tiesa, turėjau paminėti dar, kad nebūtinai tapus vyru ir žmona gali nesusišnkekėti, gali būti ir dar draugystės metu. nu bet... mažai ką pakeis.
ir čia rašant, kažkaip nei minties neturėjau, kad ieškos pašnekovių internetu, ir dabar rašant net pasitikrinau, kokia tema.. rašiau bendrai, apie apie realų gyvenimą, kaip sakai, nors ir internetas dalinai yra realus, juk šnekame čia ir dabar, tik skirtumas vienas, esame skirtingose kompiuterio pusėse.
tokie, kurie ieško supratimo kitose, neieško problemų sprendimo būdų manyčiau.. tos problemos niekur nedingsta, jos vėl sugrįžta, grįžus jam ar jai į šeimą ar į mylimosios glėbį... jis ieško tik supratimo, ar galų gale paguodos, išklausymo ar kažkokių tai norų , fantazijų etc įgyvendinimo, kurių jis negali padaryti su sau artimu žmogum dėl vienų ar kitų priežasčių.. daugiau ar mažiau tai liečia miegamojo sritį..ir viena moteris, nu nesiitkėjau iš jos to.. bet pamačiau atsitiktinai su kitu, užklausiau kame reikalas po to....atsakymas buvo paprastas - jo žmona labai kategoriška , jokių naujovių etc, paliko nuobodu,mano vyras pastoviai nebūna namie, o jei ir būna, iš jo gero žodžio nesulauksi, tai retkarčiais sueinam "pasidalinti vargais..." nu ir kas kaltas? aiškų, tai tų dviejų šeimų problemo,s bet čia vienas iš nedaugelio atvejų, kad ayra griebiamasi tokių dalykų. Aišku, supras iur vyrai tą, bet jei tai liečia miegamąjį,su vyru tik pašnekėt galėsi, o su moterim, dar ir įgyvendint, jei reikia....

Kaip bebūtų, neįtiksi kiekvienam su savo nuomone, o aš ir nebandau, tiesiog, parašau ką manau, ir kaip matau yra gyvenime...
pažiūrėkit aplinkui, kiek nedaug likio stabilių, tvirtų šeimų,(o tos kurios liko, kaip norėčiau palinkėti, kad visada išliktų... )tai vienas tai kitas susigalvoja kažką.. ir arba tai būna internetinės pažintys, kurias kuo toliau tuo lengviau užmegzti (kai pasižiūri į svetaines pažinčių, kartais kraupu daros, kaip merginos, moterys neturi pagarbos net sau.....), arba tai būna atsitiktinės pažintys, kurios, kaip ir minėjau, šeimoje iškilusių problemų neišspręs.. jas gali tik pagilinti....

Sveika,
tikrai siurpas krecia pasidairius aplink .Nestabilumas seimose, darkymasis pazinciu portaluose... vel naujos pazintys.... vel nestabilumas O visa tai todel, kad tapome labai jau tolerantiski. O per didele tolerancija ? kas tai? Tai paprasciausias abejingumas - jo jo, darykit kaip norit, viskam pritariu... nepriestarauju...ne mano kiaules , ne mano pupos....ir asaros tada, kai paliecia konkreciai...
ir pokalbiai -nete, jei namie yra gyvas zmogus, sutuoktinis, drauge, sugyventine - nu kas cia per nesamone? Puikiai zinom, kaip kartais issivysto tos internetines pazintys, ir kad tai nera nekaltas zaidimes. Taip. Tai musu realaus gyvenimo dalis. Butent realaus.
Todel ir pliurpia cia dauguma, tarp moteru, o ne kazkokiems nepazistamiems vyriskiams pasakoju apie savo sekmes ar nesekmes, neisreikstus jausmus, viltis ir kt.
Apie kazkokius pazinciu portalus - man net mintis nekilo ten ilyyysti - cia as rimtai...

vat vat nesąmonė... o kažkam tai galbūt vienintelė išeitis PASIŠNEKĖTI... užtenka paskaityti jau forumą čiam, kai skundžiasi, vyras su manimi nebešneka, sėdi ten ir ten, vyras man to nedaro, nesako, neorodo, radau anketą ten ir ten.. nugi graudu ir skaudu ne kitaip. bet vėl,aks dėl to kaltas? žmona kaltins vyrą, vyras - ją, kaip bebūtų, kalti abu jie, nors ir vėl sakysit, kam ieškoti kaltų? tai kaip tada rasti paaiškinimą, neieiškant kaltų? aš visada sakaiu, jei matysiu kad draugas ar vyras ieško kažko kito, ieškosiu klaidų ir kaltės pirmiausia savyje, kad nesugebėjom vienas kito įsikalsutyi ir išsaugoti to, ą turėjome iki tol.. nu bet čia tik žodžiai, sakiau, darysiu, mąsysiu.. realiai susidūrus, nežinau kaip elgsiuos.

taip, taip, puikiai žinom kaip išsivysto internetinės pažintys.... vienas pvz jau rašo... nu bet, jis neapgaudinėjo nieko, buvo laisvas žmogus.. nors ir pažinčių neieškojo, viskas išsivystė nuo nekalto pokalbio, bet taip buvo lemta turbūt, kad iš tiek milijonų žmonių online,išsirinko mane..

nekilo mintis tau, nes gyveni normalioj šeimoj, normalų gyvenimą, kur esi suprasta ir suprnatati turbūt....
beje, kaip bebūtų, pažinčių portaluose nesilankiau ir nesilankysiu, tik vienoj ar kitoj temoj linką pamačius kur aptarinėjama, įlendi pažiūrėti.. užtenka visokių one.lt ir pan, kurie jau tapo pažinčių portalais, kai matai pusnuoges 15metes, tai ir pagalvoji dieve dieve, kur ritasi žmonės