Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

skausmas niekada nepraeina,bet kai prisimenu mamytes zodzius "Dieve,prasau nebekankink taip manes,nebegaliu,uz ka tu man sitaip,jau geriau pasiimk mane pas save''(ji mire nuo piktybinio auglio galvoje,po ilgu ir kankinanciu 7menesiu ir 3 operaciju)tikiu kad jei ten dabar geriau,kad ir kaip man sunku cia be jos.mamyte mire kai man buvo 18 sesei vos 14,tetis mus jau senai buvo palikes.likom visiskai vienos,be seimos,be namu(iki tol gyvenom nuomojamame name),buvo beprotiskai sunku,skausmas atrode nepakeliamas,asaros kiekviena diena,net keli bandymai pakelt pries save ranka...todel labai puikiai suprantu ka isgyvena tos,kurios cia raso.nuo tos baisios dienos praejo jau beveik 6metai,greitai pati busiu mama,labai tuo dziaugiuosi ir zinau kad mamyte mane saugo,kad ir kaip man dabar jos reikia cia,salia manes...

Vakar palaidojau mamytę... nežinau kada galėsiu verkt.. kol kas tokia tuštumos zona.. mano dukrytė verkia už mane..






Žinau kad dabar jai geriau.
Žinau kad nieko pakeisti nebebuvo galima..
Žnau kad ji su mumis..

bet kaip ta paaiškinti mergytei.. kuri vis sako "noriu viską daryti su močiute", "noriu patepti močiutei rankas".. noriu... "Mama, man vėl atėjo liūdesiukas" ...



Mylėkim išėjusius. tiesiog mylėkim. kalbėkim apie juos, saugokim prisiminimus.. o aš dar dovanoju dukrai "močiutės dovanas" .... kitaip nemoku jai įrodyti kad močiutė šalia.

NUOSIRDI UZUOJAUTA TAU Isivaizduoju, kaip tau sunku, ypac dar kai vaikiukas pasigenda mociutes. Po mano Mamytes mirties praejo 4 metai. Taip, skausmas kazkiek atlego, bet as ja prisimenu kiekviena kiekviena vakara Ir NIEKADA netikejau, kad laikas gydo... Bet tikrai, tas skausmas tapo jau kitoks. Gal svelnesnis. Aisku, be proto pavydziu draugiu vaikams, kurie turi mociutes. Maniskiui pries savaite buvo sueje 2 metukai, kai ji mire (labai bijojau, kad nemirtu per mano sunelio gimtadieni, nes daktarai sake, kad bet kuria minute ji gali mirti). Pas mane su mama buvo BE PROTO stiprus rysys, todel, kai suzinojau, kad jai dienos, gal valandos, gal minutes suskaiciuotos (ja suvalge vezys), galvojau as kartu su ja atsigulciau i karsta
STIPRYBES TAU

Mano MAMYTE metai kaip isejusi....Arteja sventes....Pirmoji Kaledu diena visada buvo pas mano tevelius didziulis dziaugsmingas surmulys,juokas,dovanos,poksta,anuku klegesys....Pernai per Kaledas buvo ketvirtines...zinojau ka ta diena veiksiu...O siais metais ....nezinau....Turiu seima ,2vaikus ir suprantu,kad reikia kurti jau naujas tradicijas...Tiesiog tu ,kurias turejau labai labai daug metu jau niekada nebus.
Mano MAMYTE mire ,kai mano mazajai buvo 1.5m.Pries tai turejo jau 3 didelius anukus.Ziuri i savo dukra ir suprantu,kad ji LABAI daug ko neteko....LABAI....Ji buvo tokia laukta JOS gyvenime.Anuke-buvo jos svajone...Zinoma,mazyle JOS neprisimins...Kai vakarais pradeda riedet asaros,mazoji klausia:"tu noli mosiutes?","as myliu mosiute,as duosiu jai bucki".....As neturejau kada susitaikyt su netektim...JI mire staiga.Mes buvom LABAI artimos.....

Visoms užuojauta

Tikėk tuo, jog Jūs ir esate artimos, kad mirė tik jos fizinis apvalkalas, o savo siela ji visada bus su Tavimi...Tas tikėjimas ir man padeda nepalūžti, kai pasidaro savęs beprotiškai gaila, kad nebeturiu Tėvelio. Sausio pradžioje jau bus metai, kaip jis iškeliavo - taip staiga ir netikėtai... Ir man labai gaila, kad mano sūnus neteko vienintelio senelio, kurį dar turėjo...

Stiprybės visoms prieš šventes

As tuo ir tikiu.....Bandau net gerai pasibaigusius nemalonius ivykius sieti su JOS pastangomis,TEN KAZKUR.....


Visoms tai,kaip ir Monika_150 linkiu stiprybes artejant sventems...Juk tada SKAUDA dar labiau.....


Niekada negaliu palikti sito skyrelio be asaru...................................................

Pirma kart uzejau y sia tema...buvo baisu skaityti,nes pasmanelabai baisi istorija.
Norecia ja pasidalinti su toms kurioms dabar labai skauda sirdute delnetekusio svarbiausia asmens pasaulyje

Turejau nuostabia seima(beje, man dbr 22 metai irturiu jau savo) teti, mama, 2 nuostabius broliukus. Tevai issiskyre kai buvau penktoke,buvo skaudu bet labai y sirdy neimiau...Mama man buvo viskas, ji mane labai saugojo,lepino,kekviena vakara pabuciuodavo, skatino jaij viska pasakoti, issipasakoti, kad ji butu mano geriausia drauge...tokiair stengiausi buti nes ji nereali ir tikrai norejau ja dziuginti savo pirmom meilem, pirmais pasimatymais, buciniais, kas jaunom mergaitem buvo svarbu. Visa gyvenima prasiau jos sesutes,bet tevai buvo issiskyre, dar buvo padaryta gimdos operacija ir buvo pasalinta dalis gimdo, daktarai pasake kad nebegalesi pastoti ir nebesitikejau del sito stebukliuko.... po kiek laiko manos asmeniniame gyvenime atsirado vyras-draugas, labai labaija mylejo ir lepino, buvo graziu ziureti...svarbiausia mus mylejo, ypac jauniausia broliuka, nes sunaus labai norejao bet turejo 2 dukras(issiskyres jis buvo). ir viena diena ... kai gryzau is mokyklos, isidrebiau ant miegamojo lovos kur mamyte rengesi, puosesi y darbair pasake kad jos krutine labai dideja, ir dzinsu nebeusisega...as dar pajuokavau pasakydama "sesyte..." mama tik prunkstelejo ir isleke y darba... kita diena paprase kad palydeciau ja pas daktarus nes viena bijo eit. Palidejau.Padare ekoskopa. Kai dare ekoskopa sedejau pasadonta prie sienos ir atsuko monitoriu man... ir spekit ka ten pamaciau? ogi mazas kojytes, rankytes, galvyte ir judru maza zmogiuka...apsiblioviau(nors man tada 15 buvo)bet daktare pasake kad gali buti dvinukai nes abiejose placentos puseje po galvyte, arba labai judrus leliukas...Tda tik pasakiau"pagimdyk dar du brolius nusisausiu"cia ant juoko.
po savaites mamyte isvaziavo y vilniu (tada mes gyvenom kupiskyje) y ginekologijos centra(nes mamytei buvo 39 metai ir matot tagimdos operacija, kad tik viskas butu gerai) gryzus pasake kad viskas gerai ir laukiasi mergytes
Kai nestumas paseke 5 menesiuka nutiko nelaime...
gruodzio 20d mama kaip visada vaziavo ydarba, atsimenu buvopenktadienis ir paskutine mokslo diena pries atostogas. daznai vaziuodavau su ja jai padesi, nes darydavo prezentacijas, o ji juk laukiasi. Tada prase vaziuoti kartu, bet jukmokykloje buvo ziburelis ir nuleidusi isvaziavo...Gryzau po ziburelio ir nuejau miegoti, ta vakara buvo keista nes bijojau miegoti tamsoje ir pasilikau naktine lempa, miegojau mamos lovoj ir laukiau jos kaip visada.Pramerkiau akis apie 23h ir pamaciau kad mamos darnera. Toks stiprus nerimas.Viduje galvojau kad sirdis issoks. bet uzmigau dar. Tda pramerkiau akis apie puse 6h ryto. Isgirdau koridoriu tecio ir vyriausio brolio balsa.Buvo labai sunerimes.kazkasukuzdejo ir kazkur isleke. nebemiegojau. laukiau kada grys. Gryzo. Mamyte padare didele avaryja. Sumete automobily ir nustume priesinga kriptimi vaziavusia fura(o masinyte buvo tai tik 2 golfas). Mamytei sutrenkta galva,kraujas issiliejes y smegenis, luze sonkauliau, stipriai skiles dubens kaulas, visur sumusta,isveze y kauno klinikas...kol veze greitoji,mamytei istiko koma.Jau nekalbu kaip bijojau paklaust apie sesute...bet tetis pats pradejo kalbet ir pasake tik tiek"aciu dievui mergyte net nepaliesta" man net kvepuot geriau pasidare...Ziauresniu kusiu ir kaledu nebuvo. Verkaiu verkiau verkiau, daug laiko praleidau kaunoklinikose.pries ileidziant pasmamyte y reanimacija kalbejo psichologe,liepe kalbeti pasakoti jei nes galime jaitaip padeti.nebijojau bet labai norejau pamatyti mamyte...bet kai pamaciau, sustingau ir isikabinau y jos lova, man vienbuvobaisu iki jos daeit, nes ten gulejo apie20 zmoniu komoj ir su aparatais, laideliais... Nualpau neisbuvus pora minuciu... Daktarai mociutes, mamos mamos, paklause"ka gelbeti ar jusu dukra ar mergyte?nes jusudukra gyvas lavonas, ojos viduje plaka sveika sirdute" mociute pasake kad darykit viska kad isgelbetumet abi...betkai gelbeja mama, vaistai stiprus,operacijos... o kaimergyte tada mamai silpnes pagalba... bet stengesi...Mamytei darytos buvo 7 galvos operacijos.vasario 8 diena padare cezary ir istrauke mergyte, ji svere vos 1 kilograma, buvo tokia mazyte, gleznute...bet gyva, sveika. dakatarai dar juokesi kad ant kaktytes turejo angelo buciny, nes jai dievulis padejo.Ydejom jai Viltes varda, nes tik viltis mums visiems padejo isgyventi. Po operacijos, kas buvo kazkas nerealaus irmistinio, mamyte pabudo is komos, ji buvo kaip mazas kudikis, ji nieko negalejo daryti tik akytes judinti... buvo taip sunku ja tokia matyti ir prie jos neverkti, nes kai as vergdavau, jai irgi asaros tekejo,bet ji nieko negalejo pasakyti. Psichologai liepe kalbetis su ja, pasakoti viska kaip sekasi, kaip mokslai...Ka cia papasakosi kai psichologus vaikstai ir nesimokai nes neturi jegu, ir tam susikaupimo, betoneisejo kalbetines obuolys gerklei stovejo, o kai isizioti ne zodziai eina o asaros kibirais.... jau visi nudziugom kad mamytei viskas gerai... ji isbuvau beveik 4 men komoj, buvo sunkus ir skausmingi gydimai.Ja pekele y paprastesnepalata kur neguli daug zmoniu su vamzdeliais ir pypsinciais aparatais. Vaziavos kai tik galejom aplankyti.paskutiny karta kai laikiau jos rankyte ir pasakiau kad reikia vaziuoti ji taip suspaude ranka, kad net apsiverkiau kad reikia vel ja palikti.Jai ant rankospo avarijos kuvo palindes automobiliostiklo gabaliukas, bet jis jau iauges buvo, dar pradejau aiskint kad jai reikiaji isimti nes jai skauda...
Balandzio 12d. Skambutis. Atsiliepe brolis virtuveje nes plove indus.Ir tyla. Atbegau."kas? kas nutiko?" atsisuko brolis apsiverkes kaip dar nebuvo...Stipriai stipriai apkabino."Mamytes nebera" Apsikabinome ir bliovem,bliovem...Nezinojomkaip pasakyti mazyliui jam juk tik 10metuku ir jis buvo "mamitukas". jeiatvirai netneatsimenu kaip pasakem. Mamytei susikaupe nugaros smegenyse vandenys iruzspaude.Jy uzmigo. net dukrytes nepamate. Jau praejo 7 metai sesute sveika gyvena klaipedosraj sumociute, nes ji tai turejo tik viena dukra tarp 3 sunu, ir ta prarado, tai Viltyte joslepunele.
Kaip as isgyvenau ta skausma? As dar dabar verkiu ir taip verkiu lyg tai butu buve vakar. As tik raminuosi Kad Dievas y dangu pasiema tik Gerus zmones, o ji buvo tokia gera kad savo meile skleide kitiems... Buvo sunku. Ji netmano pirmos meiles nemate, ka jau kalbet kad dbr turiu 4 men sunely ir tai jos pirmas anukas ir ji net jo nemate...prie kapu visada verkiu, nes esu jautri, mamyte ismoke but moteriska bet tuo paciu mergaitiska, but stipria, bet tuo paciu jautria...as jaj tokia dekinga.Beje, ji juk man sesute paliko, nors negivenu su ja bet viena kita taip mylim, kad net kalnus galim nugriaut.
Atleiskit kad tokia ilga pasaka, iruz klaidas,nes labai verkaiu rasydama, vel teko viska isgyventi.
Galiu pasakyti tiek bukit stiprios ir zinokit, taip turejo but.As tikiu likimu ir jo nepakeisi. Jei nori verkt-verk, nes mane tik jos apramina.Ypac kalbek, nes jeilaikai savyje, tu paskesi vidiniuose sunkumuose.
Nezinau ar cia idomi istorija,bet daktarai pasake kad lietuvoje ir net europoje toks pirmas atvejis.

Zinau kaip sunku praradus mamyte. Galiu pasakyti MOTERYS-STIPRYBES, TIKEKIT KAD REIKIA GYVENTI TOLIAU,JI JUK STEBI,REIKIA STENGTIS KAD JI MATYDAMA DIDZIUOTUSI TAVIM...JUK MES JU KUNAS IR KRAUJA,MES TURIME PRATESTI IR SAVO EGZISTAVIMA IR JOS...

Byyyz,didele uzuojauta.....Po sio pasakojimo paliko tik gumulas mano gerkleje.....

Tavo istorija tikrai labai graudi užjaučiu labai labai tave Bet tavo mamytė bent paliko jum kažką po savęs tai lyg dalelė jos kuri liko žemėje...
Mano mamaytė taip pat nespėjo pamatyti savo anūko,net ir mano brolio vestuvių nepamatė