Įkraunama...
Įkraunama...

Mamos mirtis. Kaip tai išgyventi?

sveikos, mielosios likimo sesės 4u.gif
Byyyz, graudi istorija. Visų mūsų istorijos graudžios. Mama - labai labai brangus žmogus.
Taigi noriu jums visoms švenčių proga palinkėti ramybės, šilumos, meilės ir atjautos. Ir tikėkime, kad mūsų mamos ir kiti išėję artimieji mus lanko ir mumis džiaugiasi.
Atsakyti
QUOTE(Monika_150 @ 2009 12 22, 01:44)
Tavo istorija tikrai labai graudi  verysad.gif  užjaučiu labai labai tave console.gif Bet tavo mamytė bent paliko jum kažką po savęs tai lyg dalelė jos kuri liko žemėje...  wub.gif
Mano mamaytė taip pat nespėjo pamatyti savo anūko,net ir mano brolio vestuvių nepamatė  verysad.gif  cray.gif



mano mamyte ir manov estuviu nemate... verysad.gif bet as tikiu, kad jai ten tikrai geriau, ir ji viska mate tik is kazkur aukstai aukstai... smile.gif
Atsakyti
Na ką merginos, neliūdėkit per daug dėl mamyčių savo... console.gif mirksiukas.gif


Su šventėmis jus visas,stiprybės
4u.gif
Atsakyti
Per sias sventes ypac truksta mamos verysad.gif . VIsos mintys tik apie ja . Nezinu gal per daug apie ja vakar galvojau , bet sia kuciu nakti ja sapnavau. O sako kuciu nakti sapnuotas sapnas kazka reiskia g.gif
NIekaip negaliu sau atleisti vienos kaledu dienos. Kai dar mamyte buvo gyva jinai laukia mus per kaledas , priruosus pilna stala laukia musu ir tikejosi praleisti visa diena su mumis. MEs su seima atejom. kaip visada , gavom dovaneliu pasedejom prie stalo labai skaniai pavalgem. Paskambino draugai ir pasikviete pas save . Mamyte nepriestaravo mes isejom ja palike viena. Nors jinai sake kad viskas gerai kad mes pasedejom jau pakankamai , kad jinai nueis pas drauge . Mes isejome , ligtai viskas gerai buvo. BET dabar negaliu sau sito atleisti kodel mes tada isejome. DAbar jau antros kaledos kai jos nera su mumis verysad.gif verkiu
Atsakyti
Ir as begalo ilgiuosi savo mamytes, netekau jos pries pat savo 16aji gimtadieni verysad.gif , pamenu, kad, net ir tada, budama to maistingo amziaus, priesgyniaudama ir atsikalbinedama ir tuo paciu lyg atstumdama ja visvien zinojau, kad ji yra brangiausias mano zmogus, kad ji niekad nenustos manes mylejus, kad ir ka bepadaryciau ar bepasakyciau.. Niu va, berasydama apsiblioviau, o dukryte valo man asaras wub.gif , ji kolkas neklausia ko verkiu, gal net nesupranta kodel mamos skruostais vandeniukas bega, bet kada nors ji tikrai suzinos kokia begalo gera buvo jos mociute ir kaip man begalo gaila, kad jos taip ir nepazino viena kitos....
O dukryte pavadinau mamos vardu wub.gif
Atsakyti
Mamos mirtis - visada liks kraujuojančia žaizda širdyje. Visada.
Atsakyti
Tikrai, kad visada liks, tai praradimas dalies saves, todel nuolat stengiuos uzsimirsti ir varyt mintis apie tai salin, nes nieko jau nebepakeisi verysad.gif , bet kartais visgi ilgesys iveikia mane o tada jau asaros rieda upeliais verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo manima: 29 gruodžio 2009 - 01:10
QUOTE(manima @ 2009 12 29, 01:09)
Tikrai, kad visada liks, tai praradimas dalies saves, todel nuolat stengiuos uzsimirsti ir varyt mintis apie tai salin, nes nieko jau nebepakeisi verysad.gif , bet kartais visgi ilgesys iveikia mane o tada jau asaros rieda upeliais verysad.gif


lygiai taip pat yra ir man... verysad.gif cray.gif
Atsakyti
mama tu tokia jauna ir štai žila,
mama tu šalia manęs tokia maža,
kur tu skubi sustok palauk,
aš noriu vėl tavęs paklaust,
ką tu matei aplink gražaus, tauraus?
šalta ir nėr šalia stiprių pečių,
liūdna, nes namie per daug tuščių kerčių.
o sūnūs du liekni beržai,
tu juos matai retai, mažai,
bet dega rūpesčių laužai ilgai.
keista tu dar vis manai , kad mes vaikai,
mama kartais sapnuose mus aplankai,
tada mums būna nesmagu
ir slepiam širdį tarp draugų ir tarp kasdienių pažadų, užeik
mama tu neatleisk mum užmaršties,
nes kai ateis toki laikai
kai šitaip mus nubaus vaikai,
atminsim motinų veiduos skausmus.... mama...

Dž.Butkutės daina
Atsakyti
Prasidėjo sapnai...

unsure.gif


pasąmonė negali paleisti..

vidinis pavydas tam, kas gali paskambinti.. skausmas, kai pajauti kad kažko nepasipasakosi.. neparodysi..


Dukrytė dėlioja močiutę iš drabužių kambaryje, o mano smegenys verda.. kaip paaiškinti vaikui kad iš tiesu niekada jos nebebus...

kažkokia beviltiškai sunki juosta atėjo į mano jausmus. iškart po laidotuvių buvo tuštuma...


Šianakt bendravau su ja, jau "išėjusia", bet ji buvo apsirengus įprastais drabužiais... atrodė ne taip kaip paskutiniu laiku.

kažkaip skaudžiai artima ir šilta.


Ar sapnuojat savo mamas mirusias?
Atsakyti
QUOTE(astaxa @ 2010 01 18, 23:38)

Ar sapnuojat savo mamas mirusias?



taip. 4u.gif Va sianakt sapnavau,tai labai sunku kazko sirdi man dabar verysad.gif dar labiau pasiilgau as jos verysad.gif
Atsakyti
Mama mirė balandį, o aš ją sapnavau tik porą kartų. Sesė dar nė sykio nesapnavo. Gal žinote, kodėl vieni sapnuoja, o kiti ne? Nuo ko tai priklauso?
Atsakyti