Lapkriti buvo metai,kai mirusi mano MAMA....Sapnavau karta po gero pusmecio...Ji stovejo dukrytes lange.As vedziodama lauke mazaja zvilgtelejau i savo buto langus.Uz lango stovejo mama,rankose laike dideli dideli juoda katina.Apsirengusi buvo taip,kaip ir per laidotuves.Labai rimtu ,labai labai rimtu,akmeniniu veidu man ji istare:"man viskas gerai.Daugiau tau nieko negaliu pasakyt".....................................................
Daugiau nebesapnuoju,taip,kad ka nors prisiminciau.Bet kartais ,atsikelus as tarsi pajuntu,kad mes kalbejomes,bet as tiesiog nieko nepamenu........Noriu ja susapnuot,bet sako,kai daznai sapnuoji mirusi- negerai.Zmones net misias uzpirkineja tokiu atveju.Todel ir bijau prasyt Dievo sios dovanos-sapno su JA.........
mano mama mirė 2008 balandį. Kokį gerą pusmetį, gal šiek tiek daugiau, sapnuodavau ją dažnokai. Iš pradžių tai liūdną, tamsią, o paskui - vien linksmą, šelmišką, laimingą. Tik kartą pasakė, kad jai viskas gerai, kitais kartais nelabai kalbėjomės. Dabar jau nebesapnuoju. Sako, kad tai gerai. Jei tikėt reinkarnacija ar kitais ezoteriniais dalykais, tai miręs žmogus pereina kelis etapus, ir kuo ilgesnis laikas po jo mirties, tuo toliau jis nuo mūsų - na taip, kaip tik mes galim įsivaizduoti, nes TEN laiko nėra.
Reikia pasistengti "paleisti" savo mirusį artimą - jo labui. Nes visos ašaros, sielvardas, baisus raudojimas kažkaip proriša jo sielą prie šio išmatavimo, ir siela negali pakilti. Juk kas yra vaiduokliai - tai sielos, kurios negali pakilti, tai ir būna čia, pačios neramios, kitus neramina. Bet čia jau kita tema
Reikia pasistengti "paleisti" savo mirusį artimą - jo labui. Nes visos ašaros, sielvardas, baisus raudojimas kažkaip proriša jo sielą prie šio išmatavimo, ir siela negali pakilti. Juk kas yra vaiduokliai - tai sielos, kurios negali pakilti, tai ir būna čia, pačios neramios, kitus neramina. Bet čia jau kita tema
As ir kartais sapnuoju mama , sapnu buna visokiu bet ne apie savo sapnus norejau papasakoti , o apie tai ka visai nesenai sapnavo mano dukra 12 metu. Jinai sapnavo kad mociute sutiko stotije islipancia is autobuso. IR dukra paklause "mociute tai tu gyva , o mes galvojom kad tu mirus. KUr tu buvai ?" o mociute jai atsake " O kur jus visi buvot dinge , kad as jusu niekur neradau " POto dukra pasakoje, kad bego ieskoti manes , kad pasakyt kad mociute gyva. O kai grizom i stoti , jos jau ten nebuvo 
Nesapnuoju. Nors kartais norėčiau. Per pusę metų gal tik 3 kartus, tokiom mikro nuotrupom, kai niekas nespėja nė žodžio ištarti.
Bet: kaip aš ilgiuosi. Mamos mirtis blogiausia, kas yra man nutikę gyvenime.
Tas supratimas, kad niekuomet nebebūsiu niekam šitam pasauly tokia svarbi ir tokia besąlygiškai reikalinga kaip jai. Tuštuma.
Nors, apie sapnus, tai savo tėvą po jo mirties sapnavau lygiai 10 metų. Suėjus 10, vėl susapnavau, kad esu jo namuose, laukiu jo, bet jis vis neateina, tik moteris, kuri ten buvo, pasakė: nebeieškok jo, jam gerai ten, kur yra, jis nebeateis. Taip ir nutiko. Tai buvo paskutinis sapnas.
Bet: kaip aš ilgiuosi. Mamos mirtis blogiausia, kas yra man nutikę gyvenime.
Tas supratimas, kad niekuomet nebebūsiu niekam šitam pasauly tokia svarbi ir tokia besąlygiškai reikalinga kaip jai. Tuštuma.
Nors, apie sapnus, tai savo tėvą po jo mirties sapnavau lygiai 10 metų. Suėjus 10, vėl susapnavau, kad esu jo namuose, laukiu jo, bet jis vis neateina, tik moteris, kuri ten buvo, pasakė: nebeieškok jo, jam gerai ten, kur yra, jis nebeateis. Taip ir nutiko. Tai buvo paskutinis sapnas.
QUOTE(Švilpa @ 2010 01 21, 09:44)
Nesapnuoju. Nors kartais norėčiau. Per pusę metų gal tik 3 kartus, tokiom mikro nuotrupom, kai niekas nespėja nė žodžio ištarti.
Bet: kaip aš ilgiuosi. Mamos mirtis blogiausia, kas yra man nutikę gyvenime.
Tas supratimas, kad niekuomet nebebūsiu niekam šitam pasauly tokia svarbi ir tokia besąlygiškai reikalinga kaip jai. Tuštuma.
Nors, apie sapnus, tai savo tėvą po jo mirties sapnavau lygiai 10 metų. Suėjus 10, vėl susapnavau, kad esu jo namuose, laukiu jo, bet jis vis neateina, tik moteris, kuri ten buvo, pasakė: nebeieškok jo, jam gerai ten, kur yra, jis nebeateis. Taip ir nutiko. Tai buvo paskutinis sapnas.
Bet: kaip aš ilgiuosi. Mamos mirtis blogiausia, kas yra man nutikę gyvenime.
Tas supratimas, kad niekuomet nebebūsiu niekam šitam pasauly tokia svarbi ir tokia besąlygiškai reikalinga kaip jai. Tuštuma.
Nors, apie sapnus, tai savo tėvą po jo mirties sapnavau lygiai 10 metų. Suėjus 10, vėl susapnavau, kad esu jo namuose, laukiu jo, bet jis vis neateina, tik moteris, kuri ten buvo, pasakė: nebeieškok jo, jam gerai ten, kur yra, jis nebeateis. Taip ir nutiko. Tai buvo paskutinis sapnas.
visgi kiek daug pasako musu sapnai apie mirusiuosius
as savo mama vis dar sapnuoju, va siandien sapnavau,reik jauciu ant kapu nuvaziuot ir zvakute uzdegt,gal inai man tai bando pasakyti
Labai sunku, labai ilgiuosi, nors praejo 3 metai, kai palaidojau mama...ir sapnuoju daznai, kalbames su ja...kartais taip noris kazkam issipasakoti, pasiguosti, pasidalinti tuo ilgesiu ir liudesiu sviesiu, bet tik tas, kas isgyveno mamos netekti, gali suprasti, tai ir laikau savy viska. Aciu, kad sukuret tema, kurioje galima brukstelt zodeli ir pasidalint tuo, kas sirdyje..kai nera mamos...kai taip ilgiesi jos balso svelnaus, jos silto ir jaukaus glebio, jos padrasinancio ir visada palaikancio zodzio..kai ilgiesi to zinojimo, jog kas bebutu, kas beatsitiktu, visada galesi atsiremti i savo artimiausia zmoguti, kuris tave myli ir visada myles be jokiu islygu ir neteis taves, ir lauks taves, kas beatsitiktu...kiek daug dalyku ilgiuosi..kaip sunku be mamos..kaip pavydziu tiems, kurie turi mamas, kaip as pavydziu, kaip raginu pasakyt gera zodi savo mamai ir teciui tiems, kurie nevertina to, jog tebeturi tevus. Ai, gal gana rypuoti. Stiprybes jums visoms ir siltu jaukiu prisiminimu ir sviesiu sapnu-susitikimu su savo mamytemis.
QUOTE(Mėlyna saulė @ 2010 01 22, 01:27)
Labai sunku, labai ilgiuosi, nors praejo 3 metai, kai palaidojau mama...ir sapnuoju daznai, kalbames su ja...kartais taip noris kazkam issipasakoti, pasiguosti, pasidalinti tuo ilgesiu ir liudesiu sviesiu, bet tik tas, kas isgyveno mamos netekti, gali suprasti, tai ir laikau savy viska. Aciu, kad sukuret tema, kurioje galima brukstelt zodeli ir pasidalint tuo, kas sirdyje..kai nera mamos...kai taip ilgiesi jos balso svelnaus, jos silto ir jaukaus glebio, jos padrasinancio ir visada palaikancio zodzio..kai ilgiesi to zinojimo, jog kas bebutu, kas beatsitiktu, visada galesi atsiremti i savo artimiausia zmoguti, kuris tave myli ir visada myles be jokiu islygu ir neteis taves, ir lauks taves, kas beatsitiktu...kiek daug dalyku ilgiuosi..kaip sunku be mamos..kaip pavydziu tiems, kurie turi mamas, kaip as pavydziu, kaip raginu pasakyt gera zodi savo mamai ir teciui tiems, kurie nevertina to, jog tebeturi tevus. Ai, gal gana rypuoti. Stiprybes jums visoms ir siltu jaukiu prisiminimu ir sviesiu sapnu-susitikimu su savo mamytemis.
Susigraudinau...Tarsi is manes pacios iseje zodziai................As taip pat visus raginu sakyt svelnius,gerus zodzius tevams,kol juos dar turime.Bet tiems ,kuriems tai sakau ir kuriu teveliai,aciu Dievui,gyvi-matau kad nera daug prasmes tuose mano zodziuose...Ne todel,kad jie butu blogesni ar nejautrus-tiesiog visa tai jie ,nepatyre to,atitolina mintis nuo blogiausio....Visi mes galvojame,kad visada SUSPESIME.....
.Kazkaip nerisliai man cia gavosi pasakyt...tiesiog per daug minciu.....
la...man tas skausmas suprantamas iki asaru...gyveno grazi, laiminga seima...tikrai, daug kam netgi buvo nesmagu ziuret i musu susivienijima...4 vaikai ir mylinti tevai...bet viena grazia diena isgirdom nuospendi...jusu mamai liko gyvent nuo 3 iki 6 menesiu...tai buvo pasauio pabaiga ir kanciu pradzia....is musu linksmos seimos liko tik seseliai....palaidojam mamyte lygiai po 6 menesiu....nes jinai buvo centras, gyvenomo saltinis,,,tevas laaabai sunkiai isgyveno jos iseima....bet!!!!nebuno vieno skausmo ..po 4 menesiu nuzude teva!!!!!!!!!!!!!ir ji gulinti pakrasty...surado pats sunus....net nezinau, kaip mesd isgyvenom ta kosmara....laikas kazkiek uzgesina skausma,nes kitaip zmogus nesugebetu egzistuoti....mum iki siol sunku susitaikyti su likimu, KODEL!!!!!!!!!??????????? nors praejo jau 5 metai....bet kartais taip truksta ju meiles, demesio ir paprastai TRUKSTA JU, TEVU....................
QUOTE(koriuska @ 2010 01 24, 18:05)
la...man tas skausmas suprantamas iki asaru...gyveno grazi, laiminga seima...tikrai, daug kam netgi buvo nesmagu ziuret i musu susivienijima...4 vaikai ir mylinti tevai...bet viena grazia diena isgirdom nuospendi...jusu mamai liko gyvent nuo 3 iki 6 menesiu...tai buvo pasauio pabaiga ir kanciu pradzia....is musu linksmos seimos liko tik seseliai....palaidojam mamyte lygiai po 6 menesiu....nes jinai buvo centras, gyvenomo saltinis,,,tevas laaabai sunkiai isgyveno jos iseima....bet!!!!nebuno vieno skausmo ..po 4 menesiu nuzude teva!!!!!!!!!!!!!ir ji gulinti pakrasty...surado pats sunus....net nezinau, kaip mesd isgyvenom ta kosmara....laikas kazkiek uzgesina skausma,nes kitaip zmogus nesugebetu egzistuoti....mum iki siol sunku susitaikyti su likimu, KODEL!!!!!!!!!??????????? nors praejo jau 5 metai....bet kartais taip truksta ju meiles, demesio ir paprastai TRUKSTA JU, TEVU....................
siaubas, tikrai labai uzjauciu
QUOTE(koriuska @ 2010 01 24, 19:05)
la...man tas skausmas suprantamas iki asaru...gyveno grazi, laiminga seima...tikrai, daug kam netgi buvo nesmagu ziuret i musu susivienijima...4 vaikai ir mylinti tevai...bet viena grazia diena isgirdom nuospendi...jusu mamai liko gyvent nuo 3 iki 6 menesiu...tai buvo pasauio pabaiga ir kanciu pradzia....is musu linksmos seimos liko tik seseliai....palaidojam mamyte lygiai po 6 menesiu....nes jinai buvo centras, gyvenomo saltinis,,,tevas laaabai sunkiai isgyveno jos iseima....bet!!!!nebuno vieno skausmo ..po 4 menesiu nuzude teva!!!!!!!!!!!!!ir ji gulinti pakrasty...surado pats sunus....net nezinau, kaip mesd isgyvenom ta kosmara....laikas kazkiek uzgesina skausma,nes kitaip zmogus nesugebetu egzistuoti....mum iki siol sunku susitaikyti su likimu, KODEL!!!!!!!!!??????????? nors praejo jau 5 metai....bet kartais taip truksta ju meiles, demesio ir paprastai TRUKSTA JU, TEVU....................
Uzuojauta..............
Turbūt nėra baisiau netekti abieju tėvu vieno po kito . Dar karteli didelė užuojauta jums mergaitės.
Ačiū dievui aš dar turiu tėti . Nors tėti galima sakyti "laidojom" pirma už mama. Pas ji rado prostatos vėžį , bet pasisekė ji pagydė jau keturi metai praėjo nuo jo gydimo . Jai netekčiau tėčio likčiau visai viena nes neturiu nei sesers nei brolio
. Dar karteli didelė užuojauta jums mergaitės.Ačiū dievui aš dar turiu tėti . Nors tėti galima sakyti "laidojom" pirma už mama. Pas ji rado prostatos vėžį , bet pasisekė ji pagydė jau keturi metai praėjo nuo jo gydimo . Jai netekčiau tėčio likčiau visai viena nes neturiu nei sesers nei brolio
