QUOTE(nuotakyte @ 2011 02 25, 20:04)
merginosatradau šią temelę tik dabar, būtinai ją perskaitysiu visą.Bet kiek skaičiau toks jausmas kad mano mintis cituojate
Nebeturiu ir aš savo mamytės, jau treti metai eina

viskas ji man buvo, ir geriausia draugė, ir sesuo kurios neturėjau, nuostabi močiutė, užtarėja ir paguoda.Labai jos ilgiuosi, laikas eina, žmonės sako kad skausmas atlėgsta, taip skausmas kitoks, bet širdį drąsko ilgesys, būna dienų kai jai noriu paskambinti ir paprasčiausiai išgirsti: nu mažute paplepam

bet taip nebus.Niekas mano skausmo nesupranta ir nesupras.Sapnuoju ją dažnai, negaliu paleisti nes išprotėsiu man reikia jos.Bijau kad ateis tokia diena kai mane išveš į psichuškę, nes pratrūks tas pulinys, dabar atrodo aš rami, neverkiu ir nekrentu ant kapo, to ir nebuvo,bet viduj kraujuoja.Mamai buvo 53 -eji, užgęso per 3 mėn.buvo veikli, turėjo verslą, nuostabią sodybą.Mėgstamiausia jos daina
"močiutė mūsų jauna, su džinsais ji tekina"
laikykis

as daznai viska prisimenu jos pomegius, muzika kokia ji buvo linska ir kaip buvo GERA IR SAUGU . Dabar manau turim patys stengtis buti tokios pat saunios mamos,kad musu vaikai taip mumis didziuotusi
QUOTE(nuotakyte @ 2011 02 26, 09:23)
aš tėčio nebeturiu jau 15 metų, mama viena užaugino keturis vaikus, namą didžiulį pasistatė, nebeturiu irgi kur nuvykti, kapai už 130 km
Broliam ir brolienėm rūpėjo kaip greičiau namą parduoti ir pinigais pasitaškyti, nebėra pasauly kitiem žmonėm nieko švento.Nebenoriu kalbėti apie košmarus dėl turto kuriuos teko iškęsti, bet faktas vaikystės namų nebeturiu
Man liudniausia,kad neturiu tu tikru namu tevu kur gera gryzti, tik tokia tustuma, gryztu i lt ir nerandu sau vietos kazkaip. Bet broliai tai siaubas kokie besirdziai jei del to turto tik draskesi

lazda turi du galus manau dar atsisuks jiem visi gobsumai
Papildyta:
Beje noriu paklasuti kaip jums su isiverkimu kai liudna?
Man po mamos mirties asaros isdziuvo ir kai buna labai liudna atrodo negaliu pravirkti atrodo,kad kazkas stabdo. Anksciau kazkaip pavergdavau ir budavo geriau, dabar tik atrodo viskas kaupiasi kazur giliai sirdyje...
Papildyta:
Reikia kitoj temutej naujoj kai kursim susidaryti mum sarasiuka su nariu vardais su datom,kada netekome mamyciu, tada galesime pamineti ir palaikyti viena kita ta diena. Manau galime juk bendrauti, nes mes tikrai suprantam viena kita ane?

"Didžiausias įrodymas, kad Dievas pasitiki žmogum yra gimstantis kūdikis"
Ungurytes gimimas