o as jau ir nebezinau ka daryti su savo mazyliu..jam 2.3 metuku ir prabunda vos ne kiekviena nakti ir klykia. va sianakt irgi, kad prades rekti ant viso namo. ir svarbiausia, kad nedudoa nei prisiliesti. bandau glostyt, ramint. dar labiau spiegia ir stumia. bandau apklot, sakau gal susala nusiklojes (nors ir taip pastoviai keliuosi kelis sykius, kad uzkloti, nes nusispardo..), tai rekia dar labiau. ir sviesa uzdegu, ir bandau ant ranku paimt, nu zviegia ir viskas. ir nea sako, purto galvyte..tai taip pusvalandi koki prasikankinam, paskui jau ramesnis ramesnis darosi, ir uzmiega kaip ir..nuo dvieju metu pradejo eiti i darzeli, is pradziu galvojau gal del jo, vaikui stresas ir prabudineja. bet dabar jeu kelinta savaite graziai darzely atsisveikiname, jokiu riksmu, nieko.
siaip jis pas mane toks, viskas man ir taip kaip as noriu, jei ko negauna klykia iki nebegalejimo. ir kalbink graziuoju ir piktuoju ir nekreipk demesio nu nepadeda niekas. buna issiklykia iki vemimo, neduoda ant ranku paimt..ir jau mastau gal pas daktarus reikia vesti..moka jis sneketi jau suprantamai, sakiniais graziai, ir tikrai protingas vaikas, grupeje vienas tiek iskalbos turi. bet va tie naktiniai kelimaisi, jau taip neramina mane, kad nors viena karta butu, o dabar..vos ne kas nakti..
