Miela *plepute*, noreciau ir as tavo patarimo
Gal ir kvailas bus mano prasymas - bet nuo ko pradeti darbo paieskas, jei as visai nenoriu eiti i darba??

Tiesiog, esu priversta. Issiskyriau su vyru, auginu 6 men. dukryte, taigi, po pusmecio man reiks ieskotis darbo. Darbo as nebijau, paprasciausia, klaikiai nenoriu palikti savo mazes, noreciau dar bent keleta metu ja paauginti pati, bet neturiu kito pasirinkimo - turesiu eiti dirbt, nes tai bus vienintelis musu su dukryte pragyvenimo saltinis. O su tokia mano motyvacija darbdavys iskart "uzuos", kad is manes ne koks darbuotojas bus
Iki siol dirbau nemylima darba, todel pradet viska teks nuo nulio. Jauciu, kad nieko nezinau, nieko nemoku ir prie viso to dar ir dideliu noru dirbt netrykstu - na, ar gali but beviltiskesnis variantas
Dar as pati pagalvojau, kad puse darbo dienos lyg ir issprestu mano dilema - ir pinigeliu uzsidirbciau, ir su vaikuciu daugiau laiko praleist galeciau. Bet ar realu butu susirast darba pusei dienos?? Juk visi darbdaviai nori, kad darbuotojas dirbtu pilnu etatu.
Na, ir nuo ko pradet kapstytis is sitos duobes??
Buvau viename seminare, tai ten kalbėjo apie personalo nuomą. T.y. ji tinka, jeigu tu nežinai ką nori dirbti, be to nenori dirbti visą darbo dieną...
sudaromos terminuotos sutartys, ir tu gali eiti dirbti pakeičiant susirgusią sekretorę, ar apskaitininkę... žodžiu gal vertėtų tau pasiskambinti į firmas, kurios užsiima personalo nuoma- sužinotum plačiau