[quote]As labai norejau pasirasyti vedybu sutarti,bet vyras labai isizeidinejo del to,atseit,mes dar nesusituoke,o tu apie skyrybas galvoji..[/quote]
Maniskis taip pat reagavo. Veliau issiaiskinom, kad viska imanoma ir senais metodais sutvarkyti. Taip ir liko, o naujai igyta turta uz savo pinigus ruosiuosi forminti spec.notarine sutartim, kad tai asmeninis turtas.
Keista, bet vedybu sutartis pas mus didesne viltis moteriai nelikti nuskriaustai skyrybu atveju. Vak.Europoje Pvz. Italijoje moteris yra taip apsaugota istatymu, kad jai panasiu sutarciu tikrai nereikia inicijuoti. Ju nori nebent vyrai, kad skyrybu atveju bent kokia dali atsignybtu, nes siaip ten visas turtas + islaikymas (jei moteris nedirba) skyrybu atveju atitenka moteriai. Bendravau su issiskyrusiais vyrais, jie labai liudni, nelaimingi ir neturtingi. Nors ju akys krypsta kitur, mintys ir finansai - buvusioje seimoje. Tai taip valstybe rupinasi savo mazuju pilieciu ir ju mamyciu gerbuviu!
[quote]Idomu , ar teko susidurti su vedybu sutartimi. Vieni sako, kad tai neisvengiama, kitems - tai pazeminimas, dar kitiems - gal ir budas praturteti. 
Daznai meile uzdeda rozinius akinius; gaila ir skaudu, kai tenka juos nuplesti, bet tenka...Jau yra sukurtas mechanizmas, kaip jas sudaryti, bet ar jis veikia?O ka manot jus? Ar Lietuvoj yra poru sudariusiu tokias sutartis?[/quote]
Tikrai yra..mano labai geras draugas yra ja sudares.Kadangi jis turi nemazai pinigu,o jo mergina labai jau norejo isteketi,tai jis kad apsisaugoti,sudare sutarti.Nezinau gerai tai ar negerai,bet tai kiekvienos poros asmeninis reikalas.
Daznai meile uzdeda rozinius akinius; gaila ir skaudu, kai tenka juos nuplesti, bet tenka...Jau yra sukurtas mechanizmas, kaip jas sudaryti, bet ar jis veikia?O ka manot jus? Ar Lietuvoj yra poru sudariusiu tokias sutartis?[/quote]Tikrai yra..mano labai geras draugas yra ja sudares.Kadangi jis turi nemazai pinigu,o jo mergina labai jau norejo isteketi,tai jis kad apsisaugoti,sudare sutarti.Nezinau gerai tai ar negerai,bet tai kiekvienos poros asmeninis reikalas.
[quote]Ar numato CK kokia bausme advokautui uz nepalankiu salygu sudaryma vienai is saliu? Pvz. vyras turi savo advokata kuris ir rengia vedybu sutarti, o zmonai pasirasius paaiskeja kad jinai liko nuskriausta.[/quote]
zmona vyro advokato parengta sutarti nunesha pas savo advokata, jis viska patikrina ir tada ieshko kompromisu su vyro advokatu
zmona vyro advokato parengta sutarti nunesha pas savo advokata, jis viska patikrina ir tada ieshko kompromisu su vyro advokatu
taigi nutariau pasvarstyti stai tokia tema. gal tai mada is filmu ir garsenybiu 
gyvenimo, bet realiai mastant tai gerai, ypac jei vienas is sutuoktiniu turi dideli turta, bet is kt., puses kur pasitikejimas mylimu zmogum? 
nesu apie tai issamiai informuota, bet kiek teko girdeti apie vedybu sutartis savo balsa atiduociau treciam var., ka jus apie tai manot?
gyvenimo, bet realiai mastant tai gerai, ypac jei vienas is sutuoktiniu turi dideli turta, bet is kt., puses kur pasitikejimas mylimu zmogum? nesu apie tai issamiai informuota, bet kiek teko girdeti apie vedybu sutartis savo balsa atiduociau treciam var., ka jus apie tai manot?
is esmes as pries vedymu sutarti nes mano poziuriu tuokies viena karta gyvenime ir tikrai ne del to kad praturtetum....na bet balsavau uz trecia varianta juk visko gyvenime pasitaiko negalima kiekvienos situacijos matuoti pagal viena kurpaliu....
As kadangi skyrybu jau paragavusi, tai tik uz vedybine sutarti, jei vienas kazkuris ateina su kraiciu, o kitas be. Jei abu lygus ir turtas uzgyvenamas kartu, tai jau tada kitas dalykas. Zmogus niekada nezino, kas laukia rytoj. Ta pati didzioji meile viena diena gali virsti neapykanta ir karu del ambiciju.
visada uz, nors ir tikiu, kad tuokiamasi viena karta ir forever 
bet uz kita zmogu atsakingas buti negali. aisku kai abu biedni tuokiasi ir visko pasiekia kartu nesvarbu kuris ten realiai daugiau pinigu inestu i seimos biudzeta, tuomet ir ta sutartis nereikalinga 
isvada: sutarties reikia kai turi kazkokio turto uzdirbto dar iki santuokos
bet uz kita zmogu atsakingas buti negali. aisku kai abu biedni tuokiasi ir visko pasiekia kartu nesvarbu kuris ten realiai daugiau pinigu inestu i seimos biudzeta, tuomet ir ta sutartis nereikalinga isvada: sutarties reikia kai turi kazkokio turto uzdirbto dar iki santuokos
Nesu sudariusi, bet labai noreciau. Dabar jei tuokciausi, tai butinai tai daryciau. Gyvename ant "Mano gerio pagrindu" 
As tik uz, juk vedybu sutartyje apibreziami ne tik turtiniai dalykai, bet ir atsakomybe. Pav. skyrybu atveju kas ir kaip rupinasi vaikais, kokia dalis bendro turto skiriama vaikams, kam koks turtas priklauso. As irgi nenoreciau dalinti pusiau kazkokio daikto kuri esu gavusi dovanu dar gerokai pries vedybas. Nemanau, kad tai labai savanaudiska, greiciau blaivus poziuris i ateiti, nes ta forever love kartais greitai baigiasi ir prasideda ilgameciai gincai, pykciai, o cia jau viskas is anksto mazdaug nuspresta, sutarta, taigi lieka tik paklusti.
Balsavau UZ, kai gresia jau skirybos kekvienas ziuri tik saves, argi ne???? Ir vaikai tada vyram neberupi. Nori palikti zmona plika ir basa ant saligatvio 
| QUOTE (nerile @ 2004 08 16, 14:32) |
| Nesu sudariusi, bet labai noreciau. Dabar jei tuokciausi, tai butinai tai daryciau. Gyvename ant "Mano gerio pagrindu" |
Gali ir dabar tai padaryti. Civilinis kodeksas leidzia sudaryti ja bet kada, kad ir praejus 50 metu po santuokos sudarymo
Paskaiciau as cia issakytu nuomoniu, ir dristu pastebet, kad Jus nevisai teisinga nuomone susidaret apie ta sutarti.
Visu pirma, kodel kalbat apie dalybas tu daiktu, kuriuos isigijot pries vestuves? Bendru turtu skaitosi tai, kas isigyta po santuokos sudarymo (nebent kitas sutuoktinis irodo, kad buvo isigyta is jo, o ne is jusu pinigeliu. bet tai jis turi irodyt! vien zodzio nepakanka). Bet kadangi besiskyriant sutuoktinis gali bandyt "atkersyt", but nesaziningu ar pan. geriau yra isanksto, t.y. sutarty, numatyt jog tas turtas yra tik jusu ir basta - vienos problemos atsikratet (beje civilinis kodeksas leidzia sutarty nurodyt priesinga nuostata, kad bendru bus laikomas netgi turtas igytas iki santuokos - tai naudinga, pvz., moteriskem tekanciom uz turtingo vyruko ).
Dar pastaba. Matau apie tokia sutarti susidare neigiama nuomone - jei myliu ir pasitikiu jos nereikia. As nekalbesiu apie tuos atvejus, kai pagyvenus kuri laika kartu "meile isblesta" arba "kazkur dingsta roziniai akiniai" - visko gyvenime pasitaiko, o tuokiantis ar neseniai susituokus apie tokius nemalonius dalykus galvot nesinori, ir viskas pasibaigia mintimis "mums taip neatsitiks, mes labai mylim vienas kita..."
Bet buna ir kitu atveju, kai seima nesiskyria, o ta sutartis pasirodo oj kaip buvo reikalinga... Isivaizduokit, gyvenat jus graziai, gyvenat, BENDRAI kaupiate santaupas, susirenka tam tikra suma ir, pvz., vyras sugalvoja versla pradet. jam sekasi, bet gi visko buna, ir (tfu-tfu-tfu, neduok Dieve ) atsitinka kazkas nenumatyto - atsiranda skolos. Kreditoriai reikalauja, teismas priteisia, vyras bando atsiskaityt, bet imones turto neuztenka padengt isiskolinimui. Ir cia atsiranda antstoliai 
Ateina pas jus, apziuri seimos turta, ir nusprendzia dali jo paimt skolos padengimui ir antstoliu paslaugu apmokejimui (istatymai leidzia skolu isieskojimui paimti bendra turta). Jus puolat priestaraut: "jus negalit imt sito! tai yra mano, o ne bendras turtas! tik mano, vyras nebuvo finansiskai prisidejes..." O antstolio atsakymas toks: "tikrai? bet isigijot santuokos metu, a ne?" - "taip". Ir toliau: "o pagal istatymus turtas igytas santuokoje laikomas bendra sutuoktiniu nuosavybe (galioja prezumpcija - toks turtas priklauso jum lygiomis dalimis). Tai mes ir aprasysime va sita va, ir dar va ta... Jus galite kreiptis i teisma, kad nustatytu tikslia jusu dali - is vyro dalies mes isieskosim..." Jus netikit savo akimis ir ausimis: "Bet prie ko cia vyras? tai mano!". Ir cia klausimas "v lob": "o sutartį, kur tai numatyta sudaret? jei taip, ir jei numatet, kad va sitas va turtas yra ne bendra, bet tik jusu asmenine nuosavybe - tada kalbos nera, atsiprasome, ir isieskojima sustabdame..." 
... Ir tada jus galvojat: "ir kodel gi as jos nesudariau? kodel maniau, kad jos reikia tik skyriantis? kodel?... dabar teks teisme ta antstoliu aprasyta turto dali dalint.. 
o kol ja nustatys... ir uz tai dar moket reikes... bet gi is vyro puses vistiek isskaiciuos, taigi ta turta (vyro dali)parduos .. 
"
Cia, moterys, pavaizdavau tik bendro pobudzio situacija. Ju gali buti ir visai kitokiu, deja (t.y. nebutinai kokia nors vyro ar seimos firma, gali but visai su tuo nesusijusi, bet irgi problematiska, nervu, pinigu ir laiko kainuojanti situacija, kurios galejo ir nebut, jei butumet sudariusios vedybu sutarty). Kas liecia mano pavaizduotos situacijos, tai irgi galimi visokie teisiniai niuansai - galesit gincyt teisme viska, skust antstoliu sprendimus, irodinet savo tiesa, ir galbut laimesit, o gal ir ne - priklauso nuo detalesniu aplinkybiu... Bet tai vistiek atims jegu, nervu, laiko, ir pinigu (galbut nemazu ), NORS jusu su vyru santykiai neatsalo, jus tebemylit viens kita, o apie skyrybas net negalvojote... Tai kur beda? Ar jum to reikia? Ar po sio pavyzdzio vis dar tebemanot, kad vedybu sutartis tik tiem, kas nemyli ir nepasitiki savo isrinktuoju? kad sutartis reikalinga tik skyriantis ir dalinantis turta bei vaikus?... Pagalvokit
P.S. apie pavaizduota situacija dar: sutartis gali ne tik padet apsaugot jusu dali (tai gali buti tikrai jusu dalis, arba faktiskai bendra, bet pagal sutarti - tipo jusu ), bet gali padet ir "pagudraut" (cia ypatingai "dideli verslininkai" megsta - savo turta sutartimi "priskiria" zmonos asmeniniam, pridaro skolu, o antstoliam nera is ko isieskot Be abejo, civilinis kodeksas ir skolininkas nustato tokiais atvejais tam tikru saugykliu, visgi "gudravimu" isvengti nepavyksta). As cia nenoriu skatint apgaudinet kreditorius ar apeidinet istatymus, bet ... taip kartais galima padeti savo seimai, nelikti ant ledo. Taciau dar karta pabreziu, nei antstoliai, nei skolu isieskojimo specialistai, nei notarai (tvirtinantys vedybu sutartys), nei teismai nera akli, buki ir pan. Todel pries imantis kokiu nors geru ar nelabai geru zingsniu DEL SALUTINIO POVEIKIO PASITARKITE SU ADVOKATU
viskas, kas cia isdestyta yra mano asmenine nuomone ir negali buti traktuojama kaip oficialus, ar koks kitas patarimas atsakomybes uz galimas pasekmes neprisiemu 
Visu pirma, kodel kalbat apie dalybas tu daiktu, kuriuos isigijot pries vestuves? Bendru turtu skaitosi tai, kas isigyta po santuokos sudarymo (nebent kitas sutuoktinis irodo, kad buvo isigyta is jo, o ne is jusu pinigeliu. bet tai jis turi irodyt! vien zodzio nepakanka). Bet kadangi besiskyriant sutuoktinis gali bandyt "atkersyt", but nesaziningu ar pan. geriau yra isanksto, t.y. sutarty, numatyt jog tas turtas yra tik jusu ir basta - vienos problemos atsikratet (beje civilinis kodeksas leidzia sutarty nurodyt priesinga nuostata, kad bendru bus laikomas netgi turtas igytas iki santuokos - tai naudinga, pvz., moteriskem tekanciom uz turtingo vyruko
).Dar pastaba. Matau apie tokia sutarti susidare neigiama nuomone - jei myliu ir pasitikiu jos nereikia. As nekalbesiu apie tuos atvejus, kai pagyvenus kuri laika kartu "meile isblesta" arba "kazkur dingsta roziniai akiniai" - visko gyvenime pasitaiko, o tuokiantis ar neseniai susituokus apie tokius nemalonius dalykus galvot nesinori, ir viskas pasibaigia mintimis "mums taip neatsitiks, mes labai mylim vienas kita..."
Bet buna ir kitu atveju, kai seima nesiskyria, o ta sutartis pasirodo oj kaip buvo reikalinga... Isivaizduokit, gyvenat jus graziai, gyvenat, BENDRAI kaupiate santaupas, susirenka tam tikra suma ir, pvz., vyras sugalvoja versla pradet. jam sekasi, bet gi visko buna, ir (tfu-tfu-tfu, neduok Dieve
) atsitinka kazkas nenumatyto - atsiranda skolos. Kreditoriai reikalauja, teismas priteisia, vyras bando atsiskaityt, bet imones turto neuztenka padengt isiskolinimui. Ir cia atsiranda antstoliai Ateina pas jus, apziuri seimos turta, ir nusprendzia dali jo paimt skolos padengimui ir antstoliu paslaugu apmokejimui (istatymai leidzia skolu isieskojimui paimti bendra turta). Jus puolat priestaraut: "jus negalit imt sito! tai yra mano, o ne bendras turtas! tik mano, vyras nebuvo finansiskai prisidejes..." O antstolio atsakymas toks: "tikrai? bet isigijot santuokos metu, a ne?" - "taip". Ir toliau: "o pagal istatymus turtas igytas santuokoje laikomas bendra sutuoktiniu nuosavybe (galioja prezumpcija - toks turtas priklauso jum lygiomis dalimis). Tai mes ir aprasysime va sita va, ir dar va ta... Jus galite kreiptis i teisma, kad nustatytu tikslia jusu dali - is vyro dalies mes isieskosim..." Jus netikit savo akimis ir ausimis: "Bet prie ko cia vyras? tai mano!". Ir cia klausimas "v lob": "o sutartį, kur tai numatyta sudaret? jei taip, ir jei numatet, kad va sitas va turtas yra ne bendra, bet tik jusu asmenine nuosavybe - tada kalbos nera, atsiprasome, ir isieskojima sustabdame..." ... Ir tada jus galvojat: "ir kodel gi as jos nesudariau? kodel maniau, kad jos reikia tik skyriantis? kodel?... dabar teks teisme ta antstoliu aprasyta turto dali dalint.. o kol ja nustatys... ir uz tai dar moket reikes... bet gi is vyro puses vistiek isskaiciuos, taigi ta turta (vyro dali)parduos .. "Cia, moterys, pavaizdavau tik bendro pobudzio situacija. Ju gali buti ir visai kitokiu, deja (t.y. nebutinai kokia nors vyro ar seimos firma, gali but visai su tuo nesusijusi, bet irgi problematiska, nervu, pinigu ir laiko kainuojanti situacija, kurios galejo ir nebut, jei butumet sudariusios vedybu sutarty). Kas liecia mano pavaizduotos situacijos, tai irgi galimi visokie teisiniai niuansai - galesit gincyt teisme viska, skust antstoliu sprendimus, irodinet savo tiesa, ir galbut laimesit, o gal ir ne - priklauso nuo detalesniu aplinkybiu... Bet tai vistiek atims jegu, nervu, laiko, ir pinigu (galbut nemazu
), NORS jusu su vyru santykiai neatsalo, jus tebemylit viens kita, o apie skyrybas net negalvojote... Tai kur beda? Ar jum to reikia? Ar po sio pavyzdzio vis dar tebemanot, kad vedybu sutartis tik tiem, kas nemyli ir nepasitiki savo isrinktuoju? kad sutartis reikalinga tik skyriantis ir dalinantis turta bei vaikus?... Pagalvokit P.S. apie pavaizduota situacija dar: sutartis gali ne tik padet apsaugot jusu dali (tai gali buti tikrai jusu dalis, arba faktiskai bendra, bet pagal sutarti - tipo jusu
), bet gali padet ir "pagudraut" (cia ypatingai "dideli verslininkai" megsta - savo turta sutartimi "priskiria" zmonos asmeniniam, pridaro skolu, o antstoliam nera is ko isieskot Be abejo, civilinis kodeksas ir skolininkas nustato tokiais atvejais tam tikru saugykliu, visgi "gudravimu" isvengti nepavyksta). As cia nenoriu skatint apgaudinet kreditorius ar apeidinet istatymus, bet ... taip kartais galima padeti savo seimai, nelikti ant ledo. Taciau dar karta pabreziu, nei antstoliai, nei skolu isieskojimo specialistai, nei notarai (tvirtinantys vedybu sutartys), nei teismai nera akli, buki ir pan. Todel pries imantis kokiu nors geru ar nelabai geru zingsniu DEL SALUTINIO POVEIKIO PASITARKITE SU ADVOKATU viskas, kas cia isdestyta yra mano asmenine nuomone ir negali buti traktuojama kaip oficialus, ar koks kitas patarimas
atsakomybes uz galimas pasekmes neprisiemu
