Auginu ne savo biologinį vaiką...

as irgi grieztai pries vaiko palikima auklei per ilgai mes vaikucio norejo, kad duociau kitai moteriai ji auginti. be to man paciai tai didelis malonumas
o ir tevelis mus dvi panas neblogai islaiko lepina mus abi......

Tai sakot i zentus pretenduojat
jei atvirai, mes dar apie tai rimtai negalvojom. Bet butinai apie tai Evutei pranesim.
vasara speju bus pirmas romantiskas pasimatymas, ten ir paziuresim ar simpatija abipuse

Tai va pasirodo, kad dar ir šaunų tėvelį turit. Ir aš juokais pasakiau, kad būsit marčiukė. Vaikai patys pasirinks sau gyvenimą.
Bet iš kitos pusės, tai jiems patiems smagu būtų su tokio pat likimo vaikais pabendraut.
O su sveikatytėm ar jums viskas gerai. Mes tai kaip ir bronchine astma sergam, matyt mama užkietėjus rūkorė buvo. Bet gydytoja nuramino - turėtume išaugti.

kaip tik siandien gryzom is poliklinikos su nekokiom ziniom, gali buti kad reiks akinukus nesioti, sake kai ateisim uz poros menesiu pakartotiniam tyrimui tada ir pasakys.
pagal jos amziu toliaregyste per didele.
labai tikiuosi kad isaugs ir viskas susitvarkys, bet siaip sirdele ziauriai skauda, o neurologe ivertino mas labai neblogai, dar darysim kraujo tyrimus. labai tikiuosi kad viskas bus gerai

Mielosios, as toki klausimeli turiu: o kada jus nusprendet, kad esat pasiruosiusios ivaikint. Apie ivaikinima as galvojau seniai, bet kazkaip vis bandau save klaust ar as pasiruosius ar tikrai sugebesiu. Ir antras dalykas man eit i vaiku namus rinktis kazkaip negerai atrodo, ta prasme ne parduotuve gi cia, negaliu as taip, taciau tuo paciu suvokiu kad labai svarbu pajusti rysi su vaiku...Kas imanoma tik nuejus i vaiku namus, ka jus manot?

Neliūdėk Rio. Skauda širdelę, kai tokiam mažam vaikiukui apie akinukus kalba.
Bet reikia pasidžiaugti teigiamu neurologės įvertinimu , manau tai irgi labai svarbu.

Nežinau, ar tai paguos, bet aš pati turiu nedidelę toliargystę. Tiesa, tai kartais erzina kitus. Nes iš kelių metrų atstumo galiu perskaityti rašomą tekstą kompiuteryje Bet kol kas man tai gyventi visiškai nekliudo. Tik būna smagu, kai kartais greičiau orientuojuosi už kitus, nes iš tolesnio atstumo perskaitau gatvių pavadinimus, etc.

RIO tikėkis, kad viskas bus gerai. Nu dar juk nėra taip baisu tie akinukai. Man atrodo, kad svarbiauisa yra tai jog viduje viskas gerai ir nenuliūsk, jei kokia nedidelę mažakraujystę ras - pasitaisys su tavo pagalba. Sekmės jums. O iš tu vaikų namų kur pasiėmėt Evutę ar buvot gavę kokią pažymą apie jos sveikatą ir ar su skiepais nepražiopsojo jums ten?
O kaip jums ten tas akytes patikrino?

quote=ametista,2005 02 03, 10:44]
Mielosios, as toki klausimeli turiu: o kada jus nusprendet, kad esat pasiruosiusios ivaikint. Apie ivaikinima as galvojau seniai, bet kazkaip vis bandau save klaust ar as pasiruosius ar tikrai sugebesiu. Ir antras dalykas man eit i vaiku namus rinktis kazkaip negerai atrodo, ta prasme ne parduotuve gi cia, negaliu as taip, taciau tuo paciu suvokiu kad labai svarbu pajusti rysi su vaiku...Kas imanoma tik nuejus i vaiku namus, ka jus manot?
[/quote]

Aš irgi šito klausiau http://www.supermama...pic=2210&st=108

sveikutes
as jau per viena diena tik visokiu straipsniu prisiskaiciau apie regejima, akis ir pan.
kai is karto pasako, gaunasi pirmine stresine reakcija,issiblioviau kol Eva gryzus is poliklinikos miegojo, o po to galvoju, durne, gi dabar akytem ivairiausias ligas gydo ,musu problema pastebeta labai anksti, todel tikrai tikiu kad situacija galime tikrai pataisyti, ir pataisysim

toms kurios klausia, kada zinoti kad jau esi pasirenges vaika isivaikinti, galiu pasakyti kad tai turbut kiekvienam zmogui skirtingai tas pasiryzimas ateina.
mes patys daznai apie tai su vyru pasikalbedavom, bet vis nutardavom kad dar truputi palaukiam nes, tai darbai pasikeite, tai i kita miesta persikelem, o kai atsirado stabilumas paciu gyvenime, susedom is sakom o ko mums laukti, meteliai tai bega. gyventi tik "del saves" musu netenkono
savo uzdirbtu turtu i karsta nesusidesim, gyvenima tik viena teturim, reikia ji gyventi taip kad kai gulesi mirties patale, viduj jaustum kad viska padarei laiku ir tinkamai. o cia jau kiekvienas uz save sprendzia kas jo gyvenyme kada ir kaip turi vykti.

del to rinkimosi vaiko, atvirai,lygiai taip pat jauciausi. atrodo juk kaip galim rinktis,bet nera taip baisu kaip atrodo, ir tas rinkimasis nera toks baisus jei vaziuoji vaiku aplankyti nusivezes zaislu ar saldainiu o ne rinktis
tau siulo nuvaziuoti paziureti viena kita vaikuti,ir nebutinai tu turi ji is karto beprotiskai pamilti, uztenka kad pajauti vienam ar keliem vaikam simpatija didesne nei kitiems vaikams kai mes pirma karta buvom kudikiu namuose, man patiko beveik visi vaikai, tokie meilus, ir nebutinai tau turi patikti tas vaikas kuri tau siulo vaziuti paziureti,
pamenu man labai patiko viena mergyte, bet ji jau buvo 1.5 metu( mes norejom iki metuku) bet tai gal nebutu buve taip svarbu jei ne tai jog jos mama dar nera pilnamete, ir negali jai atimti motinystes teisiu, kol ji pilnamete nebus.
jei nebutumem rade Evutes, gal butumem lauke kol jos dokumentai butu sutvarkyti ivaikiimui. o siaip mes su vyru visada sakem kad turesim ta vaika kuris mums likimo skirtas,o simpatija pajusti ir pamilti galima daugeliui vaiku

Mes tai kažkaip nei nesvarstėm pasirengę ar jau ar ne įsivaikint. Kai sužinojom, kad negalim turėt viskas atėjo naturaliai. Iš pradžių remontavomės namus - tai kaip ir dar ne laikas, bet paskui pagalvojom, kad niekada nebus tų pakankamų lėšų ir niekad neateis tinkamas laikas, o jei tokio lauksi, tai gali ir pražilt. Tad nusprendėm visų pirma susitvarkyt visus dokumentus VTAT.

zuika1 o jus su astma labai vargstat, papasakok kada apie ja suzinojot,kokio amziaus buvot?
labai tikiousi kad gal ne nuo didelio rukimo jusu astma, nes mano pazystamu sunus taip pat astma serga, o abu tevai niekada nera ruke.

Iš pradžių buvo bronchitas. Kai tik prastesnis oras - drėgnas ypatingai - taip rasideda kosulys iki dusimo. Prasidėjo nuo metukų kažkur. Taip pagulėjom keleta kartų ligoninėj ir išsiuntė mus i kauno klinikas pas pulmonologą. Ištyrė kraujuka ir pasirodo alergenų daug turim, bet taip ir nieks nepasakė kam jis alergiškas. Gavom tokią "pypkę" kvėpuot, tai dabar patys pasikvėpuojam namie kai prasčiau pasidaro. Na nėra tai taip dažnai, bet prastam orui esan tai panašiai į mėnesi kartą užeina tie kosuliai. Paguodė, kad išaugsim. Tik tiek, kad net nežinau nuo ko ta alergija - išoriškai ji nesimato. O dėl rūkimo, tai tik viena iš galimų priežasčių, kurią paminėjo gydytoja.

smagu girdeti kai gyditojai sako kad galit isaugti, tikiu kad taip ir bus

o va Evute siandien kazko labai pikta,kisa i burnyte zaisliukus ir pyksta, speju kad bus dantukai del visko kalti