Universitetinė Antakalnio klinika (AK)

Man apie gimdymą AK liko tik malonūs prisiminimai Su gydytoja susitarusi nebuvau, tik su akušere (gydytoja buvo rezidentė), bet juk ji ir atlieka visą darbą jei gimdymas be komplikacijų. Abu mano vaikučiai su jos pagalba atėjo į šį pasaulį ir jeigu tektų gimdyti dar - tik pas ją Kas dėl aplinkos tai reikia nusiteikt, kad ten ligoninė, o ne penkių žvaigždučių viešbutis ir tris paras tikrai ten galima išgyvent. Apie personalą irgi negaliu pasakyti nieko blogo, neteko išgirsti, kad kažko nemoku ar darau ne taip. Vienvietę palatą jei tik būna laisvų irgi pasiūlo be jokio mokesčio
Reikia tik pasitikėt savim, būt geros nuotaikos ir tikėtis, kad susitikimas su mažyliu bus pats šviesiausias

Jeigu jau turėsiu laimę antrą kartą gyvenime gimdyti, tai vėl važiuosi į Antakalnį. Aš su meile prisimenu visą tą įvykį, visa supanti aplinka tebuvo tik aplinka, man ji mažai egzistavo. Pasaulio centre buvo mano mažytė, mano vyras ir aš. Įsitikinau, kad viskas tokiose situacijose priklauso nuo žmogaus. Galėjau ir aš isterikuoti, nes kažkokia "valytoja" ant manęs rėkė, kad kišuosi ne į savo reikalus, kai ji užėjo į palatą ir pamatė, jog nėra mano "kambariokės", o aš mandagiai paaiškinau, jog ji tualete, tuoj grįš. Bet tas moterikšės tonas nubėgo man kaip žąsiai, nemačiau prasmės nervintis. Buvo ir kitų neramumų, jaudulio, nes tai pirmas vaikas, į viską žiūri daug jautriau, na bet iš kitos pusės - visas tas personalas irgi žmonės. Visi mes klystame. Tereikia viską mažiau imt į širdį. Ir plaučius

"isterikuoti" ir "išpindėti" yra labai negražūs žodžiai. Negražūs tuo, kad iš karto teisia kitaip manančias. Moterų, o ypač nėščių ir ką tik pagimdžiusių, jautrumas yra itin padidėjęs, todėl nereikia stebėtis ir juo labiau piktintis, kad jos supyko dėl grubesnio žodžio ar pravirko, ar buvo nepatenkintos.
Man įstrigo į atmintį seselių naktinis įspūdžių dalinimasis koridoriuje: apie 1 val. ryto viena pakeltu tonu šaukė, kad viena moteris tik verkia ir verkia ir kaip jai negėda, o kita pritarė - įsivaizduoji, negali kūdikio nuramint. Girdėjo visas koridorius.

tai jei kažkas ant jūsų rėkė, tai ko tylėjot. Reikėjo irgi rėkt, o po to paprašyt, kad užsičiauptų, pasiūlyt pakviest vedėją, parašyt skundą.
O kai pačios tylit ir toleruojat tai, tai jos ir toliau šūkauja, ir ant kitų.
Tai yra jūsų, kaip pacientų teisės, kad nerėktų.
O vyrai irgi gali netylėt....
Kai aš gimdžiau, viską aptariau su gydytoju, ir tokį klausimą, ir ant manęs nieks nerėkė, o labai maloniai visos elgėsi. O kas ką už akių kalba, man jau dzin

[quote=karosiukas,2007 01 23, 18:13]
tai jei kažkas ant jūsų rėkė, tai ko tylėjot. Reikėjo irgi rėkt, o po to paprašyt, kad užsičiauptų, pasiūlyt pakviest vedėją, parašyt skundą.
O kai pačios tylit ir toleruojat tai, tai jos ir toliau šūkauja, ir ant kitų.


Karosiuk, Acorus - tokios esat "kietos", tokios gudrios, o as, ispindejus vepla isterike, nesugebejau tik ka is gimdyklos atvezta atgal rekti pradet, skundo rasyt, nei i plaukus sesutems isikabinti.
Va per tokias kaip as ir kyla visos problemos tiek gimdymo namuose, tiek parduotuvese, gatvese ir visur kitur - jau net pasirieti kaip zmogus nebegali kiekviena karta... Labai atsiprasau, gailiuosi ir... uzjauciu.

Tikrai, nelabai supratau, kodėl daugelis taip kategoriškai užsipuolė LINOCKĄ
Žmogus tiesiog kiek tai įmanoma objektyviai papasakojo savo istoriją, savo patirtį...
Mamos, nebūkime tokios kategoriškos - juk visos kentėme, visos buvome , gimdėme, patyrėme skausmus...
Dalinkimės patirtimi, bet nepulkime viena kitos, jei nuomonės kardinaliai keičiasi. Palinkėčiau daugiau supratimo ir atjautos viena kitos atžvilgiu...

sveikutės..mano atsiminimai irgi ne patys geriausi..pabandysiu trumpai ir aiškiai papasakoti, kaip sekėsi AK ir man

buvo visko..ir gero, ir nelabai, ir blogo..
prieš gimdymą gulėjau keletą dienų trečiam aukšte, apie gydytoją Daunoravičių ir visą kitą trečio aukšto personalą atsiminimai tik teigiami ..Vat jau gimdykloje sekėsi prasčiau .Visų pirma, teko laukti su septyniais cm.kol atsilaisvins gimdykloj vieta..o jos vis nebuvo ir nebuvo, kol gyd.Daunoravičius nuėjęs vėją pakėlė..Tada jau greit mane priėmė, tik bėda tame, kad teko gimdyti dviese vienoje palatoje ..Iš gydytojos pusės, kuri priėmė gimdymą(su niekuo nesitariau) buvo visokių komentarų ir replikų, bet nekreipiau į tai dėmesio ..na, o antram aukšte, tai man kažkoks bardakas buvo..nieks nieko neaiškino, nieko nepadėjo, patalynėj teko penkias dienas purvinoj pragulėt..po gimdymo net mano vyro neįleido(pusę devynių vakaro) aplankyt manęs ir mažiuko.nuvarė tiesiog nuo durų, kai pamatė ..na, bet man tai dar nieko...bet kai mano mažius apsisiojo savo pataliukus ir lovytę, tai net jam nedavė švarios ir sausos patalynės ir kaldrytės..pati viską ploviau ir džiovinau(gerai dar kad rubelius savus leliukui turėjau)..
buvo ir daugiau visokių nutikimų, bet visa kita, manau, menkniekis..kaip sakoma, vieniems pasiseka, kitiems nelabai Sekmės Jums visoms

na taip, vietų nebuvimas yra AK problema. Man teko pataikyti ant šiokio tokio bumo, tuomet nebuvo laisvų pogimdyvinių palatų, ir nežinau, kiek čia tiesos, bet girdėjau, kad kai kurios moterys gulėjo operacinėj ar gimdykloj ir laukė palatų

Sveikos,

Gimdziau Antakalnyje pries 3 men. Mano patirtis:
Atvaziavau puse pirmos nakties, su 7-8cm atsidarymu ir saremiais kas 2 min. Prizainom moteriskyte, bet ji elgesi labai normaliai, viska iskart suprato. Mano gydytoja nedirbo, tad apziurejo mane tokia jauna daktaryte, ir telefonu viska susake mano gydytojai. Tai mano vyras nuvaziavo atvezti gydytojos. Per ta laika labai greitai uzpilde tas anketas, mane iskart i gimdykla. Atvaziavo gydytoja, viskas super, po pirmos keturiasdesimt jau supavau savo mazaja. Gimdziau su savo rubais, nes Antakalnyje gimdziau jau antra karta, tad zinau - viska turi tureti savo.
Patekau i triviete palata. Pliusai - neliudna, minusai - neina issimiegoti (pastoviai kazkurios vaikas verkia, arba lankytojai, arba daktarai...). Lovos tragiskai kietos pasitaike, kaip ant grindu. Grizus namo tik sonus ir teskaudejo
Del lankymo - ir aciu dievui, kad neileidzia per ne lankymo valandas! Nes per lankyma vienu metu palatoje suskaiciavau 15 sveciu (turejom viena jauna kaimyne, labai populiari )! Kur zmoniu protas? Ateje lankyti, dar skambina kazkam mobiliakais, alasas kaip per vestuves, jau nekalbu kad niekas tu vienkartiniu maisu ant batu nesivelka...
Gydytojai super, rupinasi viskuo, bet kitas personalas labai piktas, nes negauna Tiesiai taip ir sako - galetu daktarai biski ligoninei paaukot, tai pasiremontuotume Na, pasakysiu tiesiai - tiesos tame yra. Pinigu daug sunesama, bet visi pro sali ir nuseda... Nes per 5 metus tarp gimdymu niekas ten taip ir nepasikeite.
Tiesa, dusus ir tualetus paremontavo. Bet tik pamirso (o gal tycia, del higienos?...), kad po gimdymo moterys tiek i dusa, tiek i tualeta eina su pilnom saujom daiktu - ivairiu higienos priemoniu, svariu apatiniu ir t.t.t Zodziu, nei ten, nei ten nera kur ju pasideti. Tai kabinos ties langu pacios populiariausios, nes ant palanges dar gali pasidet. O kitose - nors i dantis isikask.
Ir duse nesupratau vieno dalyko - kabinoje niekur nera kur vandeniui nuteket. Bega i tarpa tarp kabinu, ir ten viena skyle grindyse. Na, tai as pasinaudojus dusu dar grindis su tuo dusu nuploviau, nes po gimdymo juk vaizdelis nekoks... Kaip taip sugalvot, nesuprantu. Juk moterys ten vaiksto, paskui i palatas prie savo leliuku su tom paciom tapkem eina... Zodziu, reikia saugotis infekciju, daznai plauti rankas, rupintis kiek gali.
Del leliuku. Jais tikrai rupinamasi. Ar neprimaitina misiniu nezinau, itariu kad primaitina, nes maniskes man neatnese pirma nakti visai, o ryta ejau pati jos ieskoti - na negali buti, kad iki 7 ryto nevalgius megotu... matyt pamaitino. Bet mazoji paskui noriai eme kruti, tai problemu nekilo. O palatos kaimyne turejo problemu su maitinimu, tai normalios pagalbos nesulauke. Ji nemokejo paduot kruties, vaikas ja nukandziojo, tai daktare liepe neduot kruties vaikui, maitint misiniais Zodziu, truksta ten maitinimo krutimi konsultanto. Truputi as konsultante pabuvau , bet kadangi uzsibut nenorejom, tai kita diena sprukom is ten namolio (treciadienio nakti gimdziau, penktadieni ryta issirasem ).
Buvau pasiemus visokiu vystykleliu, rubeliu vaikui ir sau, vienkartiniu paklotuku, tai patalyne svaria issaugojau, keist nereikejo, tai cia nieko pakomentuot negaliu.
Maistui irankius reikia turet savo. Ligonine jums maloniai suteiks tik termometra. Ir viskas. Jei lankytojai atnes geliu, tegul atnesa ir i ka jas pamerkt Nes mineralinio buteliuose nekaip atrodo..
Sekmes visoms! Optimizmo, roziniu akiniu, ir zinot kur ir ko vaziuojat! Viskas bus gerai!

Aš gimdžiau prieš šešis mėn, tai vietų nebuvo nei viename AK skyriuje, taigi tikrai tiesa, kad teko gulėti visur..



Ačiū merginos už gerus žodžius.

nuomonė čia labai sveikintina ir laukiama, tam ir tema

Beje, dėl tų maišelių ant batų aš irgi labai pykau - koridoriais šniūrais traukia žmonės, kas pataikę į reikiamą skyrių, kas nepataikę. Buvau liudininkė seselės "pokalbio" su senyva inteligentiška pora, gerai net nežinančia į kokį skyrių jiems reikia eit, nes atėjo lankyt pusbrolio žmonos dukterėčios , o ji ar nėščia, ar gal jau pagimdžius... Žodžiu, seselė maloniai pasako kad tegu išsiaiškina bent jau merginos pavardę ir nueina į pirmą aukštą rūbinėje palikti paltų, kepurių ir nusipirkti tų maišelių. O inteligentai pasipiktina kodėl juos "varinėja" ir pasako kad tikrai laiptais nelaipios tų celofanų pirkt. Seselė vis dar maloniai sako kad tokia tvarka, ir čia yra ligoninė, ir mažiausiai ką lankytojai gali padaryti tai palaikyti švarą, tvarką ir netriukšmauti koridiriuose. Tada paltuota ir kepuriuota ponia pradeda labai garsiai piktintis kodėl čia šita sanitarė ją kolioja, geriau jau padėtų surasti reikiamą palatą ir išvis pasimokytų mandagumo, juk kalba su mokytoja
Visa tai vyko popiečio laiku, kai dauguma mamų ilsisi, triukšmo pakako. Tuo metu ėjau į dušą, tai pasvarsčiau ar kištis į pokalbį, ar ne, bet paskui nusprendžiau kad gal nutylėt neverta. Pasakiau kad būtų malonūs, jei jau nenori paklausyti seselės, kuri yra atsakinga už mamų ir leliukų sveikatą ir ramybę, tai gal paklausys mamos ir netriukšmaus, ir apsilankys rūbinėj. Ir beje, seselė ne sanitarė.
Efektas buvo stulbinamas.
Ir aš tikrai užjaučiu seseles ir tas pačias sanitares, nes kaip minėjot pinigai nusėda daktarų kišenėse, o juodą darbą padaro kiti. Tik jiems dažnai už tai ne tik kad ačiū nepasakom o dar ir burbam kad kažkas nepatinka.
Gal jau pasikartosiu - bet jei eini pasipuošęs šypsena, dažnai ja pasipuošia ir kiti.
Būna daktarų, kurie atrodo dievo siųsti, visiems malonūs ir į darbą žiūri su meile, nesvarbu kiek metų dirba ir nesvarbu su kokiais ligoniais susiduria. Manau, kad jie tiesiog dirba jiems likimo skirtą darbą. Tačiau ne visiems tokia nereali laimė tenka - kiek iš mūsų dirba širdžiai patį mieliausią darbą? Aš suprantu, kad valytoja valydama palatas vargu ar jaučiasi laimingiausias pasaulyje žmogus (o dar kai pagalvoju, kad ji dirba beveik vien moteriškame kolektyve pačiai tokia laimė kažkada buvo tekus, priešui nelinkiu), tad šypsena, nusiteikimas ir kaip mama prieš mane rašė, rožiniai akiniai labai padeda pamatyti kuo daugiau malonių dalykų tuo ypatingu metu.

maniškis po gimimo 24 valandas miegojo nevalgęs dėl primaitinimo, manau kad tikrai neprimaitina, nes mano palatos kaimynei, kuri kankinosi su nugraužtais speneliais, vaikui krito svoris, mišinuką davė tik kai nunešė gydytojos išrašytą receptą