Na ka, man pasiseke tiek, kad akusere su kuria gimdziau buvo tikrai zmoniska ir tik su ja sugebejau nusiraminti, apie visa kita personala, o ypac apie gydytoja, su kuria turejau gimdyti as apskritai metus laiko nenorejau net prisiminti, nes tik atejus sugebejo apsaukti kad vos ne ko cia issidrebusi guliu ant stalo, nors visa nakti pravaiksciojau koridoriais ir akuserei patarus priguliau pries jai tik ateinant. Dar labiau nustebau, kaip ji pakeite "tona", kai sulauke musu uztarejos skambucio, bet vis tiek kazkodel pries pat gimdyma ji isejo, nors jos pamaina tik ejo i pabaiga ir didziam mano nustebimui pries pat gimdyma isvydau visai nepazistamos gydytojos veida...nenutylesiu ir fakto, kad gydytoja su epiduru nugaroj liepe stoti ir eiti pasivaikscioti, o jai isejus akusere perspejo, kad pagalvociau ir pavardijo galimas neigiamas pasekmes

Po gimdymo nei is vienos gydytojos nesulaukiau pagalbos del zindymo, nes jau tik gimus mazoji labai nuciulpe krutis, o pasiteiravus kaip mazaja teisingai laikyti, kad nuprausti, taip ir nesulaukiau jokios pagalbos.
Bet blogiausia tikriausiai tai, kad po gimdymo turejau komplikacija - gimdos uzdegima, deja Antakalnis - auksciausio lygio ligonine Lietuvoje, neturi palatu, kur galetu guleti tokios mamos su vaikais, ir nors su didziausiu dziaugsmu buciau vaziavus kad ir i VGN, deja pas medikus priimta, kad kiti svetimu klaidu netaiso...
Dar noreciau pamineti, kad guledama ten ginekologijos skyriuje patyriau tikraja ta zodzio prasme vedejo svelnu pasityciojima, ir tik kai davede vos ne iki asaru ir tik tuomet kai pasakiau kad man sunku palikti vaikeli tik ka gimusi namie sugebejo "parodyti supratima" ir pasakyti, kad na cia su pirmu taip, su antru taip nereaguosiu ...
Ir dar is ginekologinio priimamamojo is budincios gydytojos gavusi mobilu telefona ir leidima skambinti, paskambinus ir tikrai mandagiai pasiteiravus ar galinti dabar kalbeti, isaiskinus ko teiraujuosiu, buvau apsaukta, kad skambinu jai po naktinio budejimo ir is kur ji gali gauti ta informacija, kurios jos prasau, juk ji laboratorijoje ....
Atsiprasau jei mano pasakojimas gavosi kiek ilgokas ir kiek gal daugoka emociju, bet jei anksciau buciau rasiusi, jauciu parasyciau cia koki apsakyma

ir gal mano istorijoje daug nesekmingai susiklosciusiu aplinkybiu, ir kazkiek mano pacios kaltes, bet faktai apie Antakalni del to neikeicia...todel linkiu kitoms tik pasidaryti isvadas is sios istorijos!
P.S. apie tai, kad gimdziau su savais atsiveztais naktiniais marskiniais ar kitu smulkmenu cia net neuzsiminiau
