na ką prisijuokiau iki valios, tai bandysiu atsidėkoti saviškės perliukais:
Mergaitei 2,8 men.
Kalbinu, kad eitų miegučio.Sakau, einam Deimantėle, tavęs lovytėj laukia pagalvytė, kaldrytė, meškutis ir t.t , o ji tokiu pat tonu pratęsia : ir televizorius laukia
Tėvelis ant kojos turėjo šašą ir syki užmatė mažoji kaip jis ji lupinėja, kasosi... ji pribėgo ir sako : nu nelukštenk...
Mergaitė po lauką vaikščiodavo su aukle ir ji matomai jai bus prikalbėjusi, tad : sakau ateik Deimute ant rankų, aš tave panešiu , o j i: taigi aš dydele mergaite... (tipo kaip čia dabar atrodys

)
Arba lipam laiptais, o ji : Mamyte, kaip tu susipažinai su tėčiu?

Nu galvojau kad nugriūsiu, sakau mokėmės mokykloj toj pačioj, o ji : tau tėvelis darė bučiniūlį (ilgas bučkis)..... o tik vėliau prisiminėm, kad frazė: Mamyte, kaip tu susipažinai su tėčiu? yra iš kavos reklamos....
Važiuojam automobiliu ir jau vakaras, tamsu, Deimantė valgo tokius mažiukus saldainiuku ir kad pradėjo šaukti: daugiau nebekišiu į nosytę, daugiau nebekišiu... tai kaip supratot įsikišo, ačiū dievui, jis aptirpęs iškrito, nes strioko tai buvo....
Arba važiuojam iš kauno ji dar mažesnė kokiu 1,8 metukų buvo mato užraša Maxima sako : maxima, važiuojam toliau , vel užrašas maxima, tai ji tokiu pasipiktinusiu tonu bet su atodusiu taip rimtai : ir vel maxima....
Na daugiau šiam kartui nebepamenu, kai prisiminsiu ar išgirsiu - parašysiu.
Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)
