nėštumas, nesibaigęs gimdymu....

Raami,Undzinka labai jus uzjauciu netekius savo zirniuku Zinau pati,kaip tai sunku yra.Laikykites

Sveikos likimo drauges, skaitau jusu laiskelius apie gydytojus...ir pritariu jums...jau ko ko, bet abejingumo ir aplaidumo jiems nestinga...O dar neteko sutikti kuris parodytu nors kiek atjautos...kazi, gal jie taip baisiai atbunka, pasidaro abejingi ir salti....mano giminaite gydytoja man pareiske kai netekau savo vaikiuko, kad tai net NEBUVO VAIKIUKAS, kad atseit mano organizmas sunegalavo tarsi buciau sirgus gripu ir pan....kad vos ne pati cia sau prisifilosofavau... Kaip jus manot, ar 9 savaiciu embrionas zmogus ar ne....As manau kad TAIP! O jus????
Matot kokie jie PROTINGI!!!!
O kraujo upes...krentantys gabalai...nezmoniskas skausmas...tustuma.....nepanasu i gripa....

Jau tikrai, tie gydytojai pradeda atbukti nuo savo darbo, kad tokias nesamones pradeda paistyti Na jei 9sav. ne zmogus, tai kas juk ten jau pradejusi formuotis gyva butybe...zmogeliukas. Ir jau ta skausma, nei fizini, nei dvasini tikrai nesulyginsi su gripu.
Esu apsalusi nuo tokiu zodziu...NEBUVO VAIKIUKAS...sirgus gripu

O tai tada kada tos medikes nuomone jau yra zmogus? Kai gimsta? Ar yra kazkoks nustatytas nestumo laikas,kada jau zmogus o kada dar ne?
As manau,kad zmogus yra zmogus,nevarbu ar jis tera 2 milimetru ir yra mano pilvelyje,ar jis jau gimes leliukas sveriantis apie 3 kg.manau,mums juos praradusius,tai jokio skirtumo.Juk ju nebeliko....O taip laukei,taip tikejaisi...
Na,bet mergaites,manau dar ateis svente i musu kiema

Aisku, kad ATEIS SVENTE I MUSU KIEMA! Te nepristinga mums tikejimo tuo...As pasiruosusi ilgai ir kantriai laukti, kada skausmas uzgis ir tada pabandysim dar karta!!
Rena, Undzinka, aciu jums uz palaikyma, nes jau kartais tikrai gali pamanyti, kad biski stogas pavaziavo, jei net gydytojai nuneigineja tai kas akivaizdu...

Zinai mamulka-zuikiene,mums gydytoja liepe palaukt bent 3 men.Bet as nebeturiu laiko...Taip,kad pradejom planuot beveik is kart Pakolkas si menesi nepasiseke.Bandysim toliau.

Tai jums dar neilgai liepė laukti, man pasakė pusę metų net negalvok, o be to tu jauna bus tų vaikų. O kai nuvežė daryti abraziją ir anesteziologė pradėjo leisti vaistus man taip liūdna pasidarė, kad netekau to ko labai laukiau, o kai pabusiu tai išvis viskas bus baigta. Taip pradėjo ašaros riedėti, o anesteziologė pasižiūrėjo į mane ir sako: tai negi taip skauda? Jai nedaėjo, kad tai širdies skausmas o ne fizinis. Čia ne apie Vilniaus medikus-pasirodo tokių visur yra.

Tai tikrai, kad nedaug, man buvo pasakyta irgi puse metu
Nenusimink, viskas bus Musu gamyba vyko 4 su virs metu, kol ivyko stebuklas jau net ir vilti buvau praradusi Kai labai nori, tai kazkaip tas ir neivyksta...

O mes su kitu vaikeliu turbut palauksim 5-6 menesius, ir pabandysim. jei bus lemta, tai bus....Bet labai daug is savo organizmo lyg ir bijau tiketis....
O del mediku....kai man leido narkoze...saltu tonu buvo pasakyta: neverkit, nes uzburks nosis, negalesit uzmigti...veliau paklause TRIS KARTUS AR AS NERUKAU, AR NEVARTOJU ALKOHOLIO, nors esu normali moteris ir niekad nerukiau...veliau subade visas rankas...is septinto karto pataike i vena...Paskui viena is ju pasake: na kaip nesiseka su venom, cia turbut tau viskas todel, KAD DAR ILGAI MUS PRISIMINTUM... cia jos taip meistriskai pajuokavo....po to as dar labiau pradejau raudoti....bet dar ilgai as jas prisiminsiu 7 "daktares" (as dabar jas vadinu hienom) kurios mane operavo....


As manau, Undzinka, aisku kad BANDYK!!! butinai!!!! SEKMES TAU IS VISOS SIRDIES!!!

Sveika. Kreipiuosi į Tave. Taip, likimo drauge. Niekas nesupras to jausmo geriau už Tave. Nes tik Tu viena žinai, ką išgyvenau aš. Tai įvyko beveik prieš metus.
Vėlavo mėnesinės. Mudu su draugu vestuvių dar neplanavom. Testas. Teigiamas. Gydytojas: „Taip“. Verkėm iš laimės ir iš nežinojimo. Tada ir užsiregistravau čia. Beje,nejauni (po 24m). Pradėjom rengtis vestuvėms. Juk vis teik gyvenam jau. Pasakėm tėvams,ištroškusiems anūkų. Rijau dešrą, agurkus...viską. Gydytojas: „Viskas gerai, vaisius didelis, bus dvyniai“. Labai džiaugėmės, nes tokia tikimybė realiai yra. Tačiau išaušo TA diena... Rudos išskyros, pilvo skausmai,nerišlios kalbos telefonu. Ligoninė. Gydytojas (kitas): „Nesivysto. Paruošti operacijai“. Žemė iš po kojų. Ašaros. Nepamenu. sapnas?Rūkas? Medikai palaikė eiline, atvykusia darytis aborto. Sesutė: „Čia ta, kur žiauriai rėkė ir žliumbė“. Gydytojai man - žali varliukai guminukai. Operacijos metu taip sapnavau. Nesvarumo būsena. Noras kuo greičiau palikti tą įstaigą. Kelionė į Kauną pas tėvus. Po pusės savaitės skausmai, temperatūra. Ligoninė. Gydytoja (vėl kita):„Guldom, blogai atlikta operacija, yra liekanų“. pompavo vaistus, kad prėasidėtų kraujavimas. Nieko. Vėl operacija. Knyga „Sidro namų taisyklės“. Vyras kiaurą parą ligoninėj.
Praėjo metai. Man sakė,kad esu stipri. Esu. Bet dabar verkiu. Matyt pribrendau pasidalinti su Tavim.
Mano mažiukas miega Vilniuje, Rasų kapinėse, kur jam uždegėm tą dieną žvakelę. Palikau savo jaunystės, studijų miestą dėl daugelio priežasčių...dabar galvoju, kad gal ir turėjau palikti. Per daug skausmingų dalykų.
Bet mes nepasiduosim. Vestuves, tiesa, atidėjom dėl suprantamųpriežasčių. Bet rugpjūčio 12 d. tuokiamės ir tikimės, kad Dievulis mums dar dovanos ne vieną Džiaugsmelį
Nes mes to nusipelnėm. Tu taip pat.
Aš tave suprantu. Bus, ateis. Iškentėk.

[quote=Sandriukas--gandriukas,2006 06 15, 19:14]
Sveika. Kreipiuosi į Tave.......

Sveika. Tikrai suprantu tave.Zinau ka tai reiskia,tas saltas gydytoju poziuris i moteri,tas bejausmis sesuciu bambejimas (kad tipo trugdom joms).Priesui nelinkeciau viso to iskenteti...
Bet viskas pareina...nelabai pasimirsta,bet skausmas kazkiek aprimsta ir imi planuot toliau. Tikiuosi ir Tau pasiseks sugauti ta maza laimes pauskte uz uodegos:)

Užjaučiu jus visas
O aš vis dar neapsiprendžiu ar dar kartą bandysiu...
Dėl antro buvo daug dvejionių, didelė dalis dėl savo sveikatos , galvojau ar išvis pastosiu...bet mintyse galvojau "dieve aš suteikiu šansą mažiukui ateiti, o jei nelemta tai reiškia taip turi būti, padaryk taip, kaip visiems geriausia", ir kai įvyko tai, tai net nežinau, ką galvoti...
Nesu giliai tikinti, bet tada tai buvo nuoširdžios mintys...