ramune1001 laikykis, saulute neprarask vilties, zinau kad sie zodziai tavo skausmo nesumazins bet tu ne viena, tik neuzsidaryk verk kiek gali truputuka padeda! ir atmink viskas bus gerai! kodel taip viksta nesuprantu kodel ???????
Karosiuk, Valduse, aciu jums.
Zinau, kad turiu gyventi, bet nezinau kaip.... tas gumulas stovintisvisada gerkleje... kur bematyciau maza berniuka, visada galvoju, o kaip butu atrodes mano sunelis... dar pries du menesius narsydavau po nestumo kalendoriu ir sakydavau jam , kad zinau kaip jis dabar atrodo, o dabar turiu susitaikyti su tuo, kad jau viskas. niekada nepamatysiu, niekada neisbuciuosiu jo pirstuku, niekada jo rankytes mans neapkabins..... as jo taip pasiilgau, kad nors kaip vilkui norisi staugti ir sienom lipti.
Zinau, kad turiu gyventi, bet nezinau kaip.... tas gumulas stovintisvisada gerkleje... kur bematyciau maza berniuka, visada galvoju, o kaip butu atrodes mano sunelis... dar pries du menesius narsydavau po nestumo kalendoriu ir sakydavau jam , kad zinau kaip jis dabar atrodo, o dabar turiu susitaikyti su tuo, kad jau viskas. niekada nepamatysiu, niekada neisbuciuosiu jo pirstuku, niekada jo rankytes mans neapkabins..... as jo taip pasiilgau, kad nors kaip vilkui norisi staugti ir sienom lipti.
ramune1001 Užjaučiu tave iš visos širdies.Skaičiau tavo istoriją ir tai tikrai sunku,bet laikykis ir tavo mažiukas sugryš pamatysi.Reik laiko kuris šiuo metu tau manyčiau taip lėtai slenka.Aš pati patyriau dvi abrazijas,buvo begalo sunku,tačiau laikas viską gydo,aišku neištrina,bet apgydo sielos žaizdas.Neliūdėk gerai,juk matyt taip lemta.Bus viskas gerai tik nenuleisk rankų 
QUOTE(ramune1001 @ 2007 07 17, 00:17)
skaitau ir verkiu, verkiu, verkiu.... nezinau net kokiais zodziais aprasyt kaip jauciuosi. As savo isvajoto, be galo laikto vaikelio netekau 22 savaiciu. Tai ivyko beveik pries 2 menesius... o dabar diena is dienos tik lydi netekties ir ilgesio jausmas....
kaip dabar prisimenu ta diena, kai veluojant menesinems, pasidariau testa. kol pastojau laukia 10 menesiu, tai tie 2 bruksneliai buvo begalinis dziaugsmas- busiu mama.
Skubejau kuo greiciau pas gydytoja, kad tik suzinociau, jog su mano nestumu viskas tvarkoje. Viskas buvo labai gerai. Sirdele plake, mano tyrimai visi geri. Vaikutis, pasak gydytojos, augo normaliai. Kai atejo laikas, jis eme duoti man zenklus- spardytis. Ne gyvenau, buvau palaimos busenoje, skraidziau padebesiais. Is aplinkiniu teko sgirsti, kad tik grazeju ir atrodau be galo laiminga...
Labai norejau suzinoti vaikelio lyti, tai issigalvojau, kad man butinai reikia nuvaziuoti i genetikos centra, nes zinojau, kad ten aparatura ne tokia kaip musu mieste ir pasakys man 100%, o as tada galesiu su vaikeliu bendrauti zinodama kaip i ji kreiptis. Tai as nuvaziavau i pasimatyma su savo suneliu... Is pradziu gydytoja mane pamacius vos ne supyko, kad atseit ko as atvaziavau, jei nera jokios rizikos. Tada nuejom echoskopuoti... maciau kaip keitesi jos veidas, man eme riedeti asaros.... man dar nieko nepasake, o asaros riedejo... as juk vaziavau tik suzinoti lyti, nes nebuvo net menkiausios minties, kad mano vaikeliui yra kazkas negerai. Juk mano gydytoja visalaik kartojo, kad viskas gerai. o psirodo, kad mano vaikelis buvo ligoniukas. O diagnoze kraupi: nepalanki vaisiui ir naujagimiui. Nesuderinama su gyvybe..... Nesupratau kas vyksta. Juk to negalejo buti!!!!
Po viso to seke isauktas gimdymas.... tustuma.... mano sunaus nebera....
Visi gydytojai Vilniuje negalejo patiketi, kad atvykau tik del to, kad norejau pati, o ne todel, kad atsiunte mano ginekologe...
laikas bega, o man tik sunkiau. nezinau kai susitaikyti su sia netektimi. tik labai tikiu, kad mano sunus dabar yra angeliukas ir saugo mane....
kaip dabar prisimenu ta diena, kai veluojant menesinems, pasidariau testa. kol pastojau laukia 10 menesiu, tai tie 2 bruksneliai buvo begalinis dziaugsmas- busiu mama.
Skubejau kuo greiciau pas gydytoja, kad tik suzinociau, jog su mano nestumu viskas tvarkoje. Viskas buvo labai gerai. Sirdele plake, mano tyrimai visi geri. Vaikutis, pasak gydytojos, augo normaliai. Kai atejo laikas, jis eme duoti man zenklus- spardytis. Ne gyvenau, buvau palaimos busenoje, skraidziau padebesiais. Is aplinkiniu teko sgirsti, kad tik grazeju ir atrodau be galo laiminga...
Labai norejau suzinoti vaikelio lyti, tai issigalvojau, kad man butinai reikia nuvaziuoti i genetikos centra, nes zinojau, kad ten aparatura ne tokia kaip musu mieste ir pasakys man 100%, o as tada galesiu su vaikeliu bendrauti zinodama kaip i ji kreiptis. Tai as nuvaziavau i pasimatyma su savo suneliu... Is pradziu gydytoja mane pamacius vos ne supyko, kad atseit ko as atvaziavau, jei nera jokios rizikos. Tada nuejom echoskopuoti... maciau kaip keitesi jos veidas, man eme riedeti asaros.... man dar nieko nepasake, o asaros riedejo... as juk vaziavau tik suzinoti lyti, nes nebuvo net menkiausios minties, kad mano vaikeliui yra kazkas negerai. Juk mano gydytoja visalaik kartojo, kad viskas gerai. o psirodo, kad mano vaikelis buvo ligoniukas. O diagnoze kraupi: nepalanki vaisiui ir naujagimiui. Nesuderinama su gyvybe..... Nesupratau kas vyksta. Juk to negalejo buti!!!!
Po viso to seke isauktas gimdymas.... tustuma.... mano sunaus nebera....
Visi gydytojai Vilniuje negalejo patiketi, kad atvykau tik del to, kad norejau pati, o ne todel, kad atsiunte mano ginekologe...
laikas bega, o man tik sunkiau. nezinau kai susitaikyti su sia netektimi. tik labai tikiu, kad mano sunus dabar yra angeliukas ir saugo mane....
Labai labai tave užjaučiu.
Man tokią diagnozę, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, pasakė prieš keturis mėnesius . Ir tai jau antras kartas. Žinau, ką išgyveni, man jau šiek tiek lengviau, nes turiu sūnų, turiu į ką atsiremti ir prisisverčiau nebegalvoti. Gal ir per greitai, bet nebegaliu drąskyti sau širdies, kitaip išprotėtum, nes jau perdaug tų išbandymų. O po pirmojo karto nebuvo kam tos tuštumos užpildyti... Laikykis, nors ir labai labai sunku.
Bruegel, o tavo sunus gime pirmas ar tarp tu dvieju baisiu ivykiu? nors visi gydytojai garantavo kad sekanti karta viskas bus gerai, mane kamuoja baime. O jei ne? as neisivaizduoju, kad galeciau dar karta tai isgyventi. o vaikelio noriu labiau uz viska gyvenime. Be galo pasiilgstu savo sunelio ir vis galvoju, kad reikia jam sesutes ar broliuko. kap as noriu vel pajusti pati nuostabiausia jausma, kai laukies. Kai zinai, kad tavyje spurda tavo vaikelis. Kai kitos laukdamosis sneka, kad va kaip blogai, jog negali daryti to ar ano, man sirdi skauda nuo tokiu zodziu. Man visa tai buvo didziulis malonumas. Megavausi kiekviena akimirka.
QUOTE(ramune1001 @ 2007 07 22, 09:15)
Bruegel, o tavo sunus gime pirmas ar tarp tu dvieju baisiu ivykiu? nors visi gydytojai garantavo kad sekanti karta viskas bus gerai, mane kamuoja baime. O jei ne? as neisivaizduoju, kad galeciau dar karta tai isgyventi. o vaikelio noriu labiau uz viska gyvenime. Be galo pasiilgstu savo sunelio ir vis galvoju, kad reikia jam sesutes ar broliuko. kap as noriu vel pajusti pati nuostabiausia jausma, kai laukies. Kai zinai, kad tavyje spurda tavo vaikelis. Kai kitos laukdamosis sneka, kad va kaip blogai, jog negali daryti to ar ano, man sirdi skauda nuo tokiu zodziu. Man visa tai buvo didziulis malonumas. Megavausi kiekviena akimirka.
Mano pirmasis nėštumas baigėsi taip kaip ir tavo - 23 savaitę, po dviejų savaičių klaikiausų procedūrų, bet taip ir neiššaukus gimdymo. Po septynių mėnesių aš vėl pastojau, ir puikiausiai išnešiojau, galėjau kalnus nuversti. Net pradžioje nėštumo stengiausi perdaug nebūti "kiaušiniu", nes po pirmojo karto skaitau, kad tai kas turi išeiti, geriau lai išeina reikiamu metu. O pirmojo nėštumo metu mane labai kamavo baisi toksikozė ir gimdos tonusai buvo pakilę, bet nepersileidau... O antrasis atvejis jau po aštuonių metų pertraukos.
Bet, žinai, aš su sūnum visai nieko nebijojau, joks nerimo šešėlis nebuvo užsinkęs virš mano galvos, aš tik beproto norėjau vėl pajusti tą krebžduką, nes prieš tai, dukrytę ėmiau jausti jau 13 savaitę, kadangi tonusas buvo pakilęs ir gimda apsitraukdavo ir buvau jau labai prisirišusi...
Ir tai ką tu jauti toms kurios kalba apie tai, jog sunku, ar dar kažkas, tai aš tą patį jaučiu toms, kurios turi du, tris vaikus ir yra nelaimingos, atseit, pervargusios, nesirealizavusios, turėdamos indaploves, skalbykles... O, tuo tarpu, aš iš keturių nėštumų turiu tik vieną. Ir su didžausiu džiaugsmu būčiau užauginusi keturis.
Aišku, kad sunku. Bet tos rankelės, apsivejančios kaklą viską atperka.
Bet tu nesibaugink, būtinai turi pasisekt. Aš tau to linkiu visa širdim, ir melsiuosi už tave, kad pas tave kuo greičiau, kai tik tu dvasiškai atsitiesi ir kai daktarai leis, spurdėtų mažas stebukliukas...
Labukas! kiek daug moteris gali iskesti 
ramune1001 tikrai viskas bus viskas gerai!! tu tik neprarask vilties!!! bruegel smagu girdet kad po tokiu baisiu kanciu tu turi savo dziaugsma, tikrai nelinkiu niekam to patirti, bet taves nepatyres nesupras ir neuzjaus, nes taip gyliai skauda kad ner zodziu, as ir tikiuosi kad pas mene ketvirtas kartas butu sekmingas ir mes su vyru susilauktumeme leliuko! nes ketvito persileidimo as paprasciausei neisgyvenciau! sekmes ir dideles styprybes!
ramune1001 tikrai viskas bus viskas gerai!! tu tik neprarask vilties!!! bruegel smagu girdet kad po tokiu baisiu kanciu tu turi savo dziaugsma, tikrai nelinkiu niekam to patirti, bet taves nepatyres nesupras ir neuzjaus, nes taip gyliai skauda kad ner zodziu, as ir tikiuosi kad pas mene ketvirtas kartas butu sekmingas ir mes su vyru susilauktumeme leliuko! nes ketvito persileidimo as paprasciausei neisgyvenciau! sekmes ir dideles styprybes!
QUOTE(Valduse @ 2007 07 23, 14:20)
Labukas! kiek daug moteris gali iskesti ramune1001 tikrai viskas bus viskas gerai!! tu tik neprarask vilties!!! bruegel smagu girdet kad po tokiu baisiu kanciu tu turi savo dziaugsma, tikrai nelinkiu niekam to patirti, bet taves nepatyres nesupras ir neuzjaus, nes taip gyliai skauda kad ner zodziu, as ir tikiuosi kad pas mene ketvirtas kartas butu sekmingas ir mes su vyru susilauktumeme leliuko! nes ketvito persileidimo as paprasciausei neisgyvenciau! sekmes ir dideles styprybes!
ramune1001 tikrai viskas bus viskas gerai!! tu tik neprarask vilties!!! bruegel smagu girdet kad po tokiu baisiu kanciu tu turi savo dziaugsma, tikrai nelinkiu niekam to patirti, bet taves nepatyres nesupras ir neuzjaus, nes taip gyliai skauda kad ner zodziu, as ir tikiuosi kad pas mene ketvirtas kartas butu sekmingas ir mes su vyru susilauktumeme leliuko! nes ketvito persileidimo as paprasciausei neisgyvenciau! sekmes ir dideles styprybes!Laikykis, linkiu kuo didžiausios tau sėkmės. Dabar taip skarido gandrai, tegu jis tau ant sparnų atneša tą viltį ir laimę
Tikiu, kad ir tu turėsi savo širdies džiaugmą ir visos, kurios neteko pačio brangiausio...
QUOTE(ramune1001 @ 2007 07 16, 23:17)
skaitau ir verkiu, verkiu, verkiu.... nezinau net kokiais zodziais aprasyt kaip jauciuosi. As savo isvajoto, be galo laikto vaikelio netekau 22 savaiciu. Tai ivyko beveik pries 2 menesius... o dabar diena is dienos tik lydi netekties ir ilgesio jausmas....
kaip dabar prisimenu ta diena, kai veluojant menesinems, pasidariau testa. kol pastojau laukia 10 menesiu, tai tie 2 bruksneliai buvo begalinis dziaugsmas- busiu mama.
Skubejau kuo greiciau pas gydytoja, kad tik suzinociau, jog su mano nestumu viskas tvarkoje. Viskas buvo labai gerai. Sirdele plake, mano tyrimai visi geri. Vaikutis, pasak gydytojos, augo normaliai. Kai atejo laikas, jis eme duoti man zenklus- spardytis. Ne gyvenau, buvau palaimos busenoje, skraidziau padebesiais. Is aplinkiniu teko sgirsti, kad tik grazeju ir atrodau be galo laiminga...
Labai norejau suzinoti vaikelio lyti, tai issigalvojau, kad man butinai reikia nuvaziuoti i genetikos centra, nes zinojau, kad ten aparatura ne tokia kaip musu mieste ir pasakys man 100%, o as tada galesiu su vaikeliu bendrauti zinodama kaip i ji kreiptis. Tai as nuvaziavau i pasimatyma su savo suneliu... Is pradziu gydytoja mane pamacius vos ne supyko, kad atseit ko as atvaziavau, jei nera jokios rizikos. Tada nuejom echoskopuoti... maciau kaip keitesi jos veidas, man eme riedeti asaros.... man dar nieko nepasake, o asaros riedejo... as juk vaziavau tik suzinoti lyti, nes nebuvo net menkiausios minties, kad mano vaikeliui yra kazkas negerai. Juk mano gydytoja visalaik kartojo, kad viskas gerai. o psirodo, kad mano vaikelis buvo ligoniukas. O diagnoze kraupi: nepalanki vaisiui ir naujagimiui. Nesuderinama su gyvybe..... Nesupratau kas vyksta. Juk to negalejo buti!!!!
Po viso to seke isauktas gimdymas.... tustuma.... mano sunaus nebera....
Visi gydytojai Vilniuje negalejo patiketi, kad atvykau tik del to, kad norejau pati, o ne todel, kad atsiunte mano ginekologe...
laikas bega, o man tik sunkiau. nezinau kai susitaikyti su sia netektimi. tik labai tikiu, kad mano sunus dabar yra angeliukas ir saugo mane....
kaip dabar prisimenu ta diena, kai veluojant menesinems, pasidariau testa. kol pastojau laukia 10 menesiu, tai tie 2 bruksneliai buvo begalinis dziaugsmas- busiu mama.
Skubejau kuo greiciau pas gydytoja, kad tik suzinociau, jog su mano nestumu viskas tvarkoje. Viskas buvo labai gerai. Sirdele plake, mano tyrimai visi geri. Vaikutis, pasak gydytojos, augo normaliai. Kai atejo laikas, jis eme duoti man zenklus- spardytis. Ne gyvenau, buvau palaimos busenoje, skraidziau padebesiais. Is aplinkiniu teko sgirsti, kad tik grazeju ir atrodau be galo laiminga...
Labai norejau suzinoti vaikelio lyti, tai issigalvojau, kad man butinai reikia nuvaziuoti i genetikos centra, nes zinojau, kad ten aparatura ne tokia kaip musu mieste ir pasakys man 100%, o as tada galesiu su vaikeliu bendrauti zinodama kaip i ji kreiptis. Tai as nuvaziavau i pasimatyma su savo suneliu... Is pradziu gydytoja mane pamacius vos ne supyko, kad atseit ko as atvaziavau, jei nera jokios rizikos. Tada nuejom echoskopuoti... maciau kaip keitesi jos veidas, man eme riedeti asaros.... man dar nieko nepasake, o asaros riedejo... as juk vaziavau tik suzinoti lyti, nes nebuvo net menkiausios minties, kad mano vaikeliui yra kazkas negerai. Juk mano gydytoja visalaik kartojo, kad viskas gerai. o psirodo, kad mano vaikelis buvo ligoniukas. O diagnoze kraupi: nepalanki vaisiui ir naujagimiui. Nesuderinama su gyvybe..... Nesupratau kas vyksta. Juk to negalejo buti!!!!
Po viso to seke isauktas gimdymas.... tustuma.... mano sunaus nebera....
Visi gydytojai Vilniuje negalejo patiketi, kad atvykau tik del to, kad norejau pati, o ne todel, kad atsiunte mano ginekologe...
laikas bega, o man tik sunkiau. nezinau kai susitaikyti su sia netektimi. tik labai tikiu, kad mano sunus dabar yra angeliukas ir saugo mane....
Sveika, Ramune1001
Savo Angelo netekau 19os savaiciu...
Istorija labai panasi. Ejau eiliniam screening'ui. Per kuri isgirdau diagnoze - diafragmos isvarza. Is pradziu mane bande itikinti, kad yra vilties, tik reikes daug kantrybes. Skambes ziauriai, bet jauciau, kad neturiu gimdyti sito angelo, nors vilites buvo. Siandien turiu leliuko tyrimo rezultatus. Nebutu isgyvenes, nes buvo placentos hipoplazija ir ne tik skrandis krutines lastoj buvo, bet ir dalis kepenu bei zarnynas... ir dar daug kitu ligu...
Skaudu... Skaudu ziureti i mazus vaikus kol kas, bet negi linkesi visoms besilaukiancioms patirti ta pati? Negi kazka pulsi kaltint ir klausineti, o kodel butent man? Niekam nelinkeciau to isgyventi, net didziausiam priesui. Bet, gyvenimas eina i prieki, dziaukimes kartu su jau esanciom mamytem ir tikekim, kad ateis svente ir i musu kiema. Reikia tik laiko ir viskas susitvarkys.
labas visoms,
aciu jums. jus tapot mano uzuoveja. dabar uzsuku cia kiekviena diena ir neisivazduoju dienos be siu pasiskaitymu. is aplinkiniu jau girdejau, kad man reikia psichologo ar kitokios pagalbos. o dabar galiu pasakyti, kad radau tai, ko man reikejo. per siuos pokalbius ir jusu supratima bei uzuojauta as bent jau pradedu susivokti siame pasaulyje ir atrasti bent sioka tokia pusiausvyra. supratau, kad yra zmoniu, kurie supranta mane, supranta kaip man skauda.
per tuos du menesiu man teko isgirsti tokiu pastabus kaip kad "na, kas gi tau vel? tu dar del to paties? na, baik tu! juk tai ne pasaulio pabaiga. juk turesi kita vaikeli." ir t.t.
taip, kad ir kaip sunku, as LABAI noriu tiketi, kad turesim mano suneliui broliuka ar sesute. be galo to trokstu. bet tai bus kitas vaikelis. labai jo laukiu ir dar labiau mylesiu. bet tai bus kitas vaikelis. o mano sunus mire. kodel zmones to nesupranta?.......
IndreL22, o gal gali pasakyti kokia tiksliai nustatyta tavo vaikeliui diagnoze? mano sunui buvo Edvardso sindromas. kai pradejo sakyti, kad toki itaria, as tik sedejau, ziurejau kazkur i toli ir negalejau suvokti apie ka cia kalba... koks dar edvardso sindromas....paskui emiau tuo dometis ir suzinojau, kad tokia liga istinka tik kas 3000- 3500 vaikeli, o kai kuriose saltiniuose raso kad dar reciau. stai kaip kartais trenkia gyvenimas... nebuvo absoliuciai jokios rizikos, jokiu apsigimimu gimineje... kaip paaiskino gydytoja, tiesiog gamta suklydo, tiesiog pastojau ne ta menesi... eme ir pasidalijo chromosomos ne taip...man paeme vaisiaus vandenu r diagnoze pasivirtino. po visko irgi buvo daromas histologinis tyrimas. irgi pasitvirtino....
kai as skaiciau isvadas temo akyse... ko tik nebuvo mano vaikuciui: cistos galvuteje, isvarza, sirdies yda, kazkas ten negerai su rankytem ir kojytem, virksteles isvarza...ir isivaizduokit toks mano ligoniukas kuo tvirciausiai laikesi manyje ir gyveno. kaip as sakau- buvo stipruoliukas kaip ir as. nes labai daug tokiu atveju ivyksta persileidimu....
Myliu tave Angele!!! saugok mus is ten, kur esi!!!
kazkurioje kitoje temoje radau tokius zodzius, kad musu vaikeliai yra angeliukai danguje ir nesioja kibirelius su teveliu asarom. taip kad pasistenkim, kad jiems nebutu sunku.
dabar kiekviena karta, kai man pabyra asaros, prisimenu siuos zodzius....
aciu jums. jus tapot mano uzuoveja. dabar uzsuku cia kiekviena diena ir neisivazduoju dienos be siu pasiskaitymu. is aplinkiniu jau girdejau, kad man reikia psichologo ar kitokios pagalbos. o dabar galiu pasakyti, kad radau tai, ko man reikejo. per siuos pokalbius ir jusu supratima bei uzuojauta as bent jau pradedu susivokti siame pasaulyje ir atrasti bent sioka tokia pusiausvyra. supratau, kad yra zmoniu, kurie supranta mane, supranta kaip man skauda.
per tuos du menesiu man teko isgirsti tokiu pastabus kaip kad "na, kas gi tau vel? tu dar del to paties? na, baik tu! juk tai ne pasaulio pabaiga. juk turesi kita vaikeli." ir t.t.
taip, kad ir kaip sunku, as LABAI noriu tiketi, kad turesim mano suneliui broliuka ar sesute. be galo to trokstu. bet tai bus kitas vaikelis. labai jo laukiu ir dar labiau mylesiu. bet tai bus kitas vaikelis. o mano sunus mire. kodel zmones to nesupranta?.......
IndreL22, o gal gali pasakyti kokia tiksliai nustatyta tavo vaikeliui diagnoze? mano sunui buvo Edvardso sindromas. kai pradejo sakyti, kad toki itaria, as tik sedejau, ziurejau kazkur i toli ir negalejau suvokti apie ka cia kalba... koks dar edvardso sindromas....paskui emiau tuo dometis ir suzinojau, kad tokia liga istinka tik kas 3000- 3500 vaikeli, o kai kuriose saltiniuose raso kad dar reciau. stai kaip kartais trenkia gyvenimas... nebuvo absoliuciai jokios rizikos, jokiu apsigimimu gimineje... kaip paaiskino gydytoja, tiesiog gamta suklydo, tiesiog pastojau ne ta menesi... eme ir pasidalijo chromosomos ne taip...man paeme vaisiaus vandenu r diagnoze pasivirtino. po visko irgi buvo daromas histologinis tyrimas. irgi pasitvirtino....
kai as skaiciau isvadas temo akyse... ko tik nebuvo mano vaikuciui: cistos galvuteje, isvarza, sirdies yda, kazkas ten negerai su rankytem ir kojytem, virksteles isvarza...ir isivaizduokit toks mano ligoniukas kuo tvirciausiai laikesi manyje ir gyveno. kaip as sakau- buvo stipruoliukas kaip ir as. nes labai daug tokiu atveju ivyksta persileidimu....
Myliu tave Angele!!! saugok mus is ten, kur esi!!!
kazkurioje kitoje temoje radau tokius zodzius, kad musu vaikeliai yra angeliukai danguje ir nesioja kibirelius su teveliu asarom. taip kad pasistenkim, kad jiems nebutu sunku.
dabar kiekviena karta, kai man pabyra asaros, prisimenu siuos zodzius....
QUOTE(ramune1001 @ 2007 07 23, 20:38)
IndreL22, o gal gali pasakyti kokia tiksliai nustatyta tavo vaikeliui diagnoze? mano sunui buvo Edvardso sindromas. kai pradejo sakyti, kad toki itaria, as tik sedejau, ziurejau kazkur i toli ir negalejau suvokti apie ka cia kalba... koks dar edvardso sindromas....paskui emiau tuo dometis ir suzinojau, kad tokia liga istinka tik kas 3000- 3500 vaikeli, o kai kuriose saltiniuose raso kad dar reciau. stai kaip kartais trenkia gyvenimas... nebuvo absoliuciai jokios rizikos, jokiu apsigimimu gimineje... kaip paaiskino gydytoja, tiesiog gamta suklydo, tiesiog pastojau ne ta menesi... eme ir pasidalijo chromosomos ne taip...man paeme vaisiaus vandenu r diagnoze pasivirtino. po visko irgi buvo daromas histologinis tyrimas. irgi pasitvirtino....
kai as skaiciau isvadas temo akyse... ko tik nebuvo mano vaikuciui: cistos galvuteje, isvarza, sirdies yda, kazkas ten negerai su rankytem ir kojytem, virksteles isvarza...ir isivaizduokit toks mano ligoniukas kuo tvirciausiai laikesi manyje ir gyveno. kaip as sakau- buvo stipruoliukas kaip ir as. nes labai daug tokiu atveju ivyksta persileidimu....
Sveika,
Maniskiui kaip ir rasiau, buvo diafragmos isvarza, diafragma - tai "pleve" skirianti virskinimo organus atskiria krutines lastos organus. Kairioji diafragmos dalis buvo atvira, tad i krutines lasta buvo "nukeliave" skrandis, kuris isstume sirdute i desine puse, dalis kepenu ir zarnynas. Del ko taip atsitiko, kol kas medicina yra bejege paaiskinti. Toks atvejis taip pat pasitaiko mazdaug kas 3000-tajam vaikeliui. Tikiu tuo, kad mano angelas atnes ramybe kitiems 2999 vaikuciams. Giminej apsigimimu irgi nera. Tiesiog taip atsitiko... Is pradziu negalejau su tuo susitaikyti, ieskojau paaiskinimu. Bet is tikruju nieko neradau, todel tikiu, kad taip turejo buti. "Verciu" kalte ant savo persalimo, kuris mane uzklupo 5-ta savaite. Nors visa nestuma jauciausi, kad galiu kalnus nuversti.
Gal musu situacija siek tiek kitokia, nes mes turim sunu, kuriam 4 metai. Tik labai skaudu, kai uzklausia: "mamyte, kada man nupirksit broli/sese?" Jau net zaislu nepraso, kad nupirktume, taupo pinigelius
Kartais kai pagalvoji tos mazos butybes kartais buna tokios protingos...
Laikykites merginos !!! IndreL22 tau yra paguoda nors ir keturi metukai bet vis namai netusti. sekmiuko jums! nu va dar viena naujiena suzinojau mano padruske nescia (netyciukas) labai labai dziaugiuosiu uz juos!!!! kaip ir as noreciau pajusti ta palaima, pajusti plakima sirdutes savyje..... ach ar sulauksiu as to?!? dieve dieve padek mums!
