Kodavimas nuo alkoholio

Mano anyta pati nupirko butelį uošviui, tai rezultatas - pati prasigėrė. Mano motina tėvui nepirko, tiesiog perlipdavo per jį girtą apsivėmusį gulintį ant grindų ir nueidavo... Rezultatas - metė gert, vėliau rūkyt ir net kavą... Iš pasiutimo, matyt (juokauju).

Nėra vieno recepto visiems žmonėms. Jei geriantysis gerdamas jaučiasi laimingas, tai kodėl jūs nelaiminga dėl to, jis tikrai nesupras... Belieka laukti praregėjimo... O nuolatinis negėrimo kaip veiksmo kartojimas, manau, šiuo atveju netinka.

Čia pasidalinsime savo, draugų patirtimi, kaip išsigelbėti iš šio baisaus liūno. Kas kur kodavosi. O gal kas ir žino užkalbėtojų? Manau, ne vienam aktuali tema.

nuo alkoholizmo gali padėti kunigas Rudzinskas. Jis įkūręs "Pilnų namų bendruomenę", kuri yra Varėnos raj. Panaros kaime.

Papasakosiu savo istoriją, laukiu patarimų, komentarų minčių ką daryti, kas galėtų padėti...
esu 21 metų, atskirai nuo tėvų gyvenu nuo 18 metų, save pilnai išsilaikau, gyvenu su vaikinu.
Mano mama, diaugsmo gyvenime niekada nemačius, kiek pamenu, visą laiką gerdavo, tačiau niekada nelaikiau jos alkoholike, kablį pagaudavo greitai, tačiau negerdavo kasdien, kartą mėnesyje ar panašiai būdavo kelių dienų išgertuvės, nes būdavo kokia nors "proga".
Taigi - pries 2 su puse metų išėjo gyventi su nauju gyvenimo draugu, paliko mano pijokaujantį patėvį. Išėjo kartu su dviem paauglėm mano seserim, išsinuomavo butuką su tuo naujuoju draugu. Tada viskas ir prasidėjo.

Kiekvienas išeigines, būdavo girta, ir visą laiką kokia nors proga - tai kieno nors gimtadienis, tai svečiai, tai šiaip kokia jūros šventė ar joninės....
Nepripažinau, pykau ant vaikino, kai sakė kad mano mama alkoholikė.
Sesės išėjo pas savo tėva atgal (mano patėvį), priežasčių nesupratau, kodėl jos taip pasielgė.

Mama pradėjo nuolatos "paslydinėti", "trenktis į spintelę" ir pan... tikėjau.
Kol galų gale nesužinojau visos tiesos. Kiekvienas išeigines mama su savo naujuoju draugu geria, jis ją muša.

Pavyko mamą įkalbėti mesti jį ir išeiti, mėnesį pragyveno pas mane, per tą mėnesį 3-4 kartus jinai mane pavedė, ir susitikdavo su juo, išgerdavo. Atrodo, gali jinai būti negėrus, kai su ja būni, nesuteiki jai progos, išbūti gali ilgai.
Tik palik neprižiūrima, ir vėl pasaka iš pradžių. Buvo pati sakius, kad jai negalima gerti, nes tada puola pas jį, daro nesamones. Aš ir jos sesrys ją palaikome, padedame.

Susirado mama butuką, ir išėjo iš manęs, ir per dvi išeigines abidvi girta, sėdi su savo tuo buvusių, kuris ją daužė kaip kriaušę, man ragelio nekelia, neatrašo. Galų gale pakėlė - girta kaip velnias, o sako kad negirta, kad grybati buvo....

Jis jai daro blogiausią įtaką, o ji pati pas jį bėga. Aš jo blaivo nesu mačiusi, jis ir darbą pragėręs buvo. O mano mama jei ir toliau taip irgi degraduos, nes dar kolkas į darbą bent blaiva nueina, yra darbe gerbiama ir nepakeičiama darbuotoja.

Ką daryti? Ar padėtų knygos skaitymas? Ar vesti į kodavimą?
Didžiausia bėda, kad niekas negalime padėti finansiškai, galiu padėti visaip, tik ne finansuoti visus gydimus. Save vos išsilaikau.... Jei turėčiau pinigų tikrai nebūtų gaila...

Gladness, kol mama nenores pokyciu - nieko nepadarysit. Kaip matau, mamai draugas daro didele itaka, jus kol kas bejege.

kol gyveno pas mane, priziurejau, pati sake, ne ne nebesusitiksiu su juo, aciu dievui pabegau nuo ten ir panasiai. As zinau, kad ji noretu tureti normalu gyvenima, taciau apsoliuciai netiki kad toks imanomas, jai atrodo (as taip manau), kad neimanoma pasikeisti, kad gyvenimas sudinas ir nieko gero jame nera.
Zinau kad jinai pati jam paraso, ne tik jisai lenda. Bet taip daro tik isgerus, nesvarbu su kuom isgere ar sus seserim, ar su bendradarbem...
O jei jinai tikrai pasakys, kad pati nori bet negali? Ka daryti, kai nera 400lt kodavimui? lankymuisi pas psichoterapeutus, kai vienas apsilankymas 70-100lt?
Klaipedoj tokios kainos, kaip domejausi internete.
Papildyta:
Jinai toks žmogus, kad bijo absoliučiai bet kokių naujovių gyvenime, negali pabėgti nuo praeities. Visiškai nepasitiki savo jėgomis - ji sako "aš negalėsiu" ir net nesistengia...

Per jėgą niekur nenuvesi. Pinigai čia antras etapas, dar reikia pasiekti pirmą, kad mama norėtų keisti situaciją. Įtikinti vienu prisėdimu neįmanoma, bet kiekviena proga pasakyti, ką apie tai galvoji tikriausiai reikia. Gal lašas po lašo... Bent jau žinos tavo požiūrį jei ir nepavyks padėti.

Ir linkiu tvirtybės. Pravesk demarkacinę liniją tarp savo ir mamos gyvenimų, ji už savąji atsakinga pati. Tai padeda neišprotėt bejėgiškai žiūrint į smunkantį artimą žmogų ar be rezultatų dedant pastangas jį išlaikyti.

Jinai puikiai zino mano poziuri, jau teko ir kelis ultimatumus skirti - jei busi su juo, prarasi ir ne tik pirmas dvi dukras, bet ir mane, tada susiima, bando uzsitarnauti mano pasitikejima, ir tik as atsileidziu, ji vel pasika, kaip sakant....
Graziuoju snekant is viso kaip i siena, ziuri tokiom gailiom akim, ir tyli, nieko nesako, sureaguoja tik kai arba apsiverki arba supyksti...
Del linijos - tai ji yra, esu jai ir tetai (jos seseriai) pasakius, esu dukra bet ne aukle. Taciau paciai sunku, elgtis su mama kaip su vaiku.
Jos seserys visos gyvena 50km nuo musu, tai galima sakyti as vienintele kuri galiu padeti akis i aki, kitos tik telefonu, ir karts nuo karto atvaziuodamos i svecius...
Is vaikino is viso palaikymo jokio nesulaukiu, jam kaip ir nusispjauti, nesupranta kaip jauciuosi, del to kreipiausi cia, aciu uz palaikyma

Sveika

Alkoholikams:

http://www.prevencij...-vartojantiems/

http://www.anonalko.puslapiai.lt/

http://www.ne-gerk.com/

Jų artimiesiems:

http://www.al-anon.lt/

Ačiū

dabar ieškau informacijos, o kai susitiksiu su mama, bus lengviau šnekėti, kai žinosiu būdus jai padėti...
Dabar greičiausiai su ja susitiksiu manau, kad tik pirmadienį, na nebent ankščiau iš darbo paleis

100 proc. palaikau jūsų vaikino poziciją. Siūlau ir jums prie jos prisijungti... Rimtai. Nereikia kišti daikto, kurio kitas žmogus nenori, o jums atrodo, kad jis jo turi norėti. Nieko nebus - pati tik nervus susigadinsit ir jūsų vaikinas pradės į kitas žvalgytis...

Mano pasiūlymas paprastas - ignoruoti motiną. Geria - puiku, tegu geria. Negeria - dar geriau, gal kokį susitikimą susiorganizuokit, paplepėkit (tik ne apie gėrimą, aišku). Vėl geria - na tai tegu geria toliau. Su ja kalbėkit tik tuomet, kai yra blaiva, kitaip - jūs labai užimtas žmogus. Sumušė patėvis - tegu kreipiasi į policiją, jūs niekuo padėti negalit.... Jūsų motina pati turi pajausti, kad nori kažką keisti ir apie tai jums užsiminti. Gyvenkit savo gyvenimą, o ne motinos...

Tai vat tame ir esmė, kad ji nori keisti gyvenimą, bet apskritai to nesugeba, nes dar kai gyveno su tuo draugu ne vieną kartą ir blaiva buvo sakius - turėčiau kur bėgčiau šią akimirką. Tik esmė, kad jinai bėgdama nesugeba nesižvalgyti atgal.

Jinai nori nepragerti savo gyvenimo, tačiau tik palik ją be priežiūros ir prisigeria... Kolkas dar ačiū dievui bent viena negeria, ir kai būna blaiva savo noru neina pirkti alkoholio, nebent kai susitinka su žmonėm - su kuriais "nu ka čia sėdėsi taip, einam kokio sidriuko bambaliuką pasiimti", o tada eina antras, trečias, mama su kabliu, kiti gurkšnoja, mama geria...

Tikrai neatsiribosiu 100% nuo jos pijokysčių, galit tokių pasiūlymų net nesakyti, nes esu vienintelis žmogus čia, galintis ją palaikyti ir paprotinti, o būtent to ir reikia...
To čia ir atėjau - idėjų, kaip lengviau įtikinti žmogų, kad jam pačiam daeitų, kaip yra iš tikrųjų kokiais žodžiais ar veiksmais padaryti taip, kad ne tik norėtų mintimis, bet ir išdrįstų keisti kažką veiksmais.