Kodavimas nuo alkoholio

Imkite mamą už rankos ir nuveskite į AA (anoniminių alkoholikų) susirinkimą.

Vat ir mane kankina tokie klausimai. Bet vienintelis atsakymas, kurį girdėjau - nieko tu negali padaryti. Nežinau, ar jis teisingas. Manau, kad artimieji yra alkoholiką supančio pasaulio dalis, jų elgesys, kaip ir visas likęs pasaulis, įtakoja jo sprendimus. Koks turėtų būti tas elgesys? Nėra receptų, elgies, kaip širdis liepia, ir ne visada teisingai.

Papildyta:


Čia juk irgi nuo asmenybės priklauso. Aš priklausau žmonių kategorijai, kurie linkę problemas spręsti patys, analitiško proto. Todėl tapus alkoholike tikrai neičiau kam nors pasakot apie savo bėdas. Tuo labiau, kad viskas AA paremta atsidavimu dievo valiai, o su dievu mano santykiai sudėtingi, nelabai tikiu, kad uždegus žvakelę problemos išsispręs.
Perskaičiau beveik visą knygą, apie kurią čia buvo kalbama - ir šita amerikoniška demagogija manęs visai neįtikino, jaučiasi spragos logikoj.

Aš apie tai, kad nuvedimas už rankos į AA nebūtinai padės, jei pačiam alkoholikui tai atrodys nepriimtina dėl kokių nors priežasčių. Bet kodėl nepabandžius - gal tavo mamai padės, juk daug kam padeda.

Šioks toks patikslinimas. Paremta aukštesne jėga, taip kaip kiekvienas ją supranta. Religija čia nei prie ko. Mano vyras išvis netikintis, jam tai nemaišo, kaip beje ir man, tik kaip alkoholiko artimąjam, al-anon žingsniuose.

Na, o jūs tikra, kad jūsų mama IŠ TIKRŲJŲ nori keisti/keistis, o ne pašneka ir paverkšlena jums į atlapus, kad pati save pateisintų ir jus nuramintų?... (dabar galit užmėtyt akmenim , bet man tai praeitas etapas. Visi alkoholikai - superiniai melagiai ir savo artimųjų manipuliatoriai. Deja.)

O iš tikrųjų ji užsinorės kažką keisti tik tuomet, kai pati pasieks dugną... O tas dugnas kiekvienam skirtingas. Mano tėvas išsikapanojo dar nepamėlynavęs ir nepaburkęs nuo gėrimo.... O kaimynas jau ir pavioletinėjo, bet dar geria....
Kiekvienam skirtingai....

Jei vadovausitės Lazerevu, Svijašu, Savelnikovu ir kitais netradicinės medicinos mokytojais, tai anot jų, alkoholizmas yra bausmė žmogui už pasipūtimą... Ir tai yra tiesa. Pabandykit surasti/suprasti, dėl ko jūsų motina pučiasi, tai gal eliminavus tą dalyką/savybę ar pan., bus pirmas žingsnis į savivoką. O šiaip siūlau pasiskaityti šių autorių knygas ir pati sau surasit atsakymus...

O man maišo. Rašydama "dievas" aš ir turėjau omeny nebūtinai katalikų šventąją trejybę. Su mano įsitikinimu, kad tos aukštesnės jėgos arba nėr, arba nesirūpina ji kiekvienu skruzdėliuku atskirai, kai kurie AA naudojami argumentai tuo pagrindu manęs neįtikina.

Bet tiek to, nesileiskim čia į filosofines diskusijas apie pasaulio sandarą. Aš už AA, nes ji daug kam padeda, kad ir ne visiems. Bandykit, gal Jums pavyks.
Papildyta:


Tikra tiesa. Ir netgi jei nemeluoja, tai tas noras negerti, matyt, labai laikinas.

Užjaučiu, Gladness, sunku tau su mama, bet turėtum žiūrėt į tai kaip į ligą, kur vien įtikinėjimu nieko nepadarysi. Mano mama sirgo psichikos liga, tai ne tas pats, bet panašu tuo, kad jei žmogus mato baltus arklius, sakyk kiek nori kad jų nėra, nepatikės. Ligą reikia gydyt, tik tavo mamos liga gali būt gydoma ne vien vaistais, tik toks skirtumas. Ji turi norėt pati, ir tas noras turi būt tikras, nuoširdus, iš gilumos, ne vien žodžiai kad tu atsikabintum ir paliktum ramybėje... Ji turi pati sau sąžiningai prisipažint, kad tai yra problema, ir sidriuko jai negalima nė lašo. Čia buvau skaitinėjus, šiandien delfyje radau įdomų straipsnį, gal tau ar mamai padės kažkuo.
http://www.delfi.lt/...i.d?id=49496876

Labas

Su tuo alkoholikų noru ar nenoru gyventi geriant. Ar tikrai negali būti, kad tas atseit nenoras išmokti blaiviai gyventi, žadėjimas ir tų pažadų nevykdymas, tai tiesiog nemokėjimas, nežinojimas, kaip išmokti, būnant alkoholiku, gyventi blaiviai? Kartais pasakymas, jog jam ir taip gerai, tai povyza, gynyba, o gal tiesiog neviltis, nes vien tik noro negerti alkoholikui neužtenka, o kaip tai padaryti nežino? Kaip manot?


Ačiū.
Vyras daugiau kaip prieš dešimt metų pabandė ir, iki šiandien, jam puikiai sekasi.

Aš irgi taip manyčiau, ir dar prie to pridėčiau gėdos jausmą... aš manau, kad jiems gėda, jog kiti pamatys, kad jie nesugeba susitvarkyti patys, kad nėra "kaip visi"... ir per tą gėdą, sunku suvokti, kad tie kiti tik gero nori

Čia aš bandyt siūliau tiems, kuriems reikia.

O tokie sėkmingi bandymai, kaip jūsiškis atgaivina vilties kibirkštėlę, kad vis dėlto įmanoma iš to liūno iškopti.

Laba diena.

Perskaičiau visą temą. Klausimų kaip ir neturiu Jums, tik daug sau. Šiandien užregistravau savo žmogutį penktadieniui koduotis. Dabar tik melstis liko, kad atlaikytų negėręs tas 7 dienas... Ir aišku, kad padėtų gydymas vėlesniam laikui.
Tikrai parašysiu kaip sekėsi.

Lauksim ziniu

o as kolkas apsiraminau su mama, nupirkau jai ta knyga "Lengvas budas . . ", lygtais skaito, reik laukt dabar ka laikas parodys

Laba visom zmogus kuris koduojasi turi pats to noreti,jei jis koduosis vien del to ,kad jus to prasote ,ar mokate uz paslauga,ar pasijusite laimingesnes,tai liudna sakyti,rezultato gali neduoti,jis pats turi pripazinti savo problema...
kol jis jaucia kad ji kazkas is bedugnes traukia nepasiekus dugno,jam patogu,grimzta ,grimzta ,o dugno nepasiekia,pats neatsispiria,ji kazkas ciumpa uz kupros ir istraukia.cia gaunasi kaipo ir atvirkstine reakcija,kuo daugiau lendam i ju gyvenima,jei gryzo begam ziureti ar isgeres ,ir pradedam moralizuoti,prikaisioti,verkti,tuo jis labiau pripranta prie tokios situacijos.isgeria ir jam nebaisu girdet priekaistu...nebijo...aisku ,visi esam zmones su jausmais,mylim artimus ir kenciam del to,kitaip negalim...
paziurekim,juk sitame skyrelyje neraso tie kurie geria,raso tie kurie kencia ...
kazkaiip ,pastebejau ,kai vyras geria,lengviausia iseitis palikti ji,na o kai tevai geria, tai niekur nedingsi , tevu nepasirinksi... vyro geriancio nei viena moteris nepakeite,pasikeisti turi pats,kartais uztenka pagrasinti ,kad paliks ji,arba iseiti su vaikais,bet velgi,iskart pamatai,kokios vertybes pas vyra pasilieka pirmoj vietoj...arba-arba.

pasidalinau savo asmeninio patyrimo isvadomis,kurias padariiau tikrai ne metu begyje...noriu pasakyti,jog nesame mes atsakingos uz nei vieno suaugusio zmogaus gyvenima,jei jau skyre likimas jums isbandyma gyventi salia tokio zmogaus,tai tik rodo,kad jus bando,ir kokius sprendimus priimsite, ar ziaurius,ar poasiaukojancius,ar paprasciausiai pazvelgsite i gyvenima kitomis akimis ir pacios pasikeisite...
Linkiu visoms sekmes,tvirtybes