Bet juk ir niekas nekalba apie aborta kaip seimos planavima, bet apie tai kad karta gyvenime (apie) gali rinktis, o janos paneles, spresdamos darytis aborta ar ne, tikrai nelandzios ir neskaitys, geriau pasitars su draugem. Ir nemanau, kad musu vaikai tarsis del to su mumis, vargu ar reikes aiskinti.
Zvirbliuke, tu neskaitai. Niekas nekalba kad abortus galima darytis vos ne kiekviena diena, o apie tai, kad karta gyvenime pasirinkus nebutina visa tolesni gyvenima dauzyti galva i grindis ir saukti as kalta kalta...
Kaip supratau tema buvo uzvesta kaip pagalbos sauksmas moters,kuri kankinas padarius klaida,o ta pagalba issirutuliojo i smerkima ir moralizavima,tai va gal kas nezinojot,bet galit diskutuot ir pasiskaityt kitu mamu diskusija apie aborta cia http://www.supermama.com/cgi-bin/YABBbaby/YaBB.pl?board=paplepejimai;action=display;num=1056357484 O sita tema palikim grynai tai mazai sirdeles kertelei,kad mamos galetu cia nusiramint,o ne dar labiau smerkt ir kankint save skaitydamos jusu moralus :-[
Iš tiesų - nuklydom nuo temos. Nors ta riba labai slidi...
Mingaude, skaitau. Skaitau tai, kas parašyta - kad abortą mes sureikšminam, kad vaikui kai kuriais atvejais geriau negimti ir kad nėra čia ko pernelyg dramatizuoti...Ir apskritai kada tas žmogus atsiranda - gal tada, kai neplaka širdelė, tai - dar ne žmogus...TOkius pareiškimus rašyti galima, nes jie "nesmerkiantys ir paguodžiantys", o iš tiesų - visiems patogūs. Bet pabandyk, žmogau, paprieštarauti - iškart pasipils kaltinimai smerkimu ir savęs kankinimu. Aš smerkimą suprantu kiek kitaip...
Mingaude, skaitau. Skaitau tai, kas parašyta - kad abortą mes sureikšminam, kad vaikui kai kuriais atvejais geriau negimti ir kad nėra čia ko pernelyg dramatizuoti...Ir apskritai kada tas žmogus atsiranda - gal tada, kai neplaka širdelė, tai - dar ne žmogus...TOkius pareiškimus rašyti galima, nes jie "nesmerkiantys ir paguodžiantys", o iš tiesų - visiems patogūs. Bet pabandyk, žmogau, paprieštarauti - iškart pasipils kaltinimai smerkimu ir savęs kankinimu. Aš smerkimą suprantu kiek kitaip...
Aš esu PRIEŠ abortus. Truputį ir tik truputį pateisinu abortus dėl medicininių priežasčių, t.y. realios grėmės būsimosios mamos gyvybei arba labai sunkaus vaisiaus apsigimimo atveju. Kitas diskusijas pratėsiu, t.y. atsakus į Pupos ir Mingaudės klausimus postuose parašysiu kitoje temoje "Abortas: už ar prieš"
Nesiruosiu moralizuot. Bandysiu be seiliojimosi atsakyti i temos klausima. Taigi, taip, manau, kad abortas- kryzius visam gyvenimui. Ne kryzius ant likusio gyvenimo, o tiesiog samoningas supratimas, kad esi padarius bloga ir atsiminimas tai visa gyvenima. Na, visi juk samoningi blogi darbai turi buti atsimenami visa gyvenima.Tai ir yra kaina uz tokius veiksmus. Ir tai yra teisinga, manau. Ir jei zmogus sioelojasi del savo padaryto blogo darbo, tai jau gerai. Taip zmones ir tampa geresniais.
jo normaliai ce pasisvaiginta, visko ir neaptarsi. :o. Kad ir kaip butu vistiek kompromiso nerasim. O RENAX TAIP IR NEPARASO, KAIP JOS DRAUGE NUSPRENDE?
Galiu trumpai papasakot vienos moters istorija. Apsivede jauna, gyveno bendrabuti, susilauke pirmo sunaus. Po keliu metu vel pastojo, taciau kadangi gyveno skurdziai, o vyras gere, visdelto nusprende pasidaryti aborta. ir ne siaip koki atsiurbima vadinama, o kai jau buvo keli men. Ir ne kokioj ligoninej, o namie pas gydytoj, taip vadinama - kriminaliny. Ir gyveno toliau skurdziai su prasigerusiu vyru ir turejo viena sunu. Bet dievas dave dar vaiku, ji vel pastojo. Ilgai dvejojo, kol suejo 5 men. Bet prisiminus, kaip ji sunkiai gyveno ji pasidera aborta ir vel kriminali. o padarius paaiskejo, kad pasauly norejo isvysti du mazi berniukai, bet deja... Ir nebeteko, jai net ir ilgai sielvartauti del savo klaidu, nes mire, budama 35, nuo gimdos vezio...
Ka ce ir be pridursi...
Galiu trumpai papasakot vienos moters istorija. Apsivede jauna, gyveno bendrabuti, susilauke pirmo sunaus. Po keliu metu vel pastojo, taciau kadangi gyveno skurdziai, o vyras gere, visdelto nusprende pasidaryti aborta. ir ne siaip koki atsiurbima vadinama, o kai jau buvo keli men. Ir ne kokioj ligoninej, o namie pas gydytoj, taip vadinama - kriminaliny. Ir gyveno toliau skurdziai su prasigerusiu vyru ir turejo viena sunu. Bet dievas dave dar vaiku, ji vel pastojo. Ilgai dvejojo, kol suejo 5 men. Bet prisiminus, kaip ji sunkiai gyveno ji pasidera aborta ir vel kriminali. o padarius paaiskejo, kad pasauly norejo isvysti du mazi berniukai, bet deja... Ir nebeteko, jai net ir ilgai sielvartauti del savo klaidu, nes mire, budama 35, nuo gimdos vezio...
Ka ce ir be pridursi...
Bet zinau ir kitokia istorija. Labai tixlei neprisimenu, kaip ten buvo, bet esme tokia. Pagimde valkata berniuka ligonijej ir tuoj pat jo atsisake. Kadangi gimdymas buvo sunkus vaikas gime negyvas (bet taip tik is pradziu visi mane), o gal gydytoja "konstatavo" jo mirti ir mazius buvo pasmerktas sunaikinti su visom med.atliekom. Taciau "ziopla" sanitare isgirdus kazkoki inkstima ar ka tais, patikrino ta tariama lavoneli ir mazylio dideliam dziaugsmui jis buvo isgelbetas. Aisku berniukas buvo atiduotas i vaiku namus ("geriau butu mires, nes ten tox baisus gyvenimas jo laukia"). Bet gal pats Dievas matydamas, kaip tas mazas padarelis nori gyventi atlygino jam uz tai. Po keliu metu tas berniukas buvo ivaikintas italu seimos, pavadintas labai graziu vardu, labai laimingai gyvena...
Ir ce nera ka pridurti...
Gal nesiorentuokim i tuos 2 proc., asocialu seimu, kur vaikus gimdo tik del pasalpu. suprantu, kad tokiu vaiku nelengvas gyvenimas laukia, bet tai yra ju likimas, nuo kurio beje nepabegsi. Bet kai kalbam apie savistovia, subrendusia motery, kuri nori prazudyti dalele saves, savo busima vaika, drauga, artimiausia zmogu ir tik del to, kad tevai nepritars, o lopas vyras bijo prisiimti atsakomybe, tai galime ir pasmerkti ja >
>.
Gimdykit moterys i sveikata, nes lietuviai ir taip nykstanti tauta...
Ir ce nera ka pridurti...
Gal nesiorentuokim i tuos 2 proc., asocialu seimu, kur vaikus gimdo tik del pasalpu. suprantu, kad tokiu vaiku nelengvas gyvenimas laukia, bet tai yra ju likimas, nuo kurio beje nepabegsi. Bet kai kalbam apie savistovia, subrendusia motery, kuri nori prazudyti dalele saves, savo busima vaika, drauga, artimiausia zmogu ir tik del to, kad tevai nepritars, o lopas vyras bijo prisiimti atsakomybe, tai galime ir pasmerkti ja >
>. Gimdykit moterys i sveikata, nes lietuviai ir taip nykstanti tauta...
as puikiai suprantu jus , nes man buvo panasiai,tik as nepriejau prie tokio baigties ir aciu dievui, su vyru draugavome tris metus ir as vis norejau ji mesti bet viena lemtinga diena suzinojau ,kad laukiuosi ,santykiai slijo atrodo kad jie baigiasi , o cia kaip perkunas is giedro dangaus nestumas. kai pasakiau draugui jis issigando pradejo panikuoti siule man darytis aborta ,kad mes jauni ,mes galesime susilaukti vaiku kiek noresime veliau , nes as geriau kontraceptikus ir galvojau,kad jie nuo visko apsaugo . as irgi bijojau tevu reakcijos , kaip cia taip , o mano viena drauge kuriai pasakiau ji labai mane palaike ,sake tevai apsidziaugs , kad pagimdysi anuka, o del vaiko tevelio ji sake nesvarbu ar tu busi su juo ar ne , bus vistiek faina . slinko dienos as delsiau nueiti pasitikrinti ar as laukiuosi , kiekviena diena lakstydavau i tuoleta bandydama save apgauti galvojau gal ne , gal prasides menesines. vaiko teveliuj buvo irgi blogai,nes apie ji zinojom tik as ir jis po to suzinojo mano busima anyta , ji sake daryk kaip ismanai manes del to niekas nebutu smerke del to. ka buciau dariusi ,mane palaike draugai . as bijojau ir aciu dievui kad bijojau , darytis aborta . greitai susituokem, ir tevai suzinojo, ir niekados negalvojau,kad jie apsidziaugs ir nesmerks manes. dabar kaip laikau savo angeliuka ant ranku ir visai nesigailiu ,kad nepavyko siais metais baigti mokslu, o del tevelio jis labai dziaugiasi sunelio atejimu , nenoriu niekados priminti tai ka jis man siule, bet nemanau ,kad uzmirso . nenoriu vel sugrazinti tos temos , bet manau kad jis man dekingas kad pasakiau ne ,nes siandien nojus jam pats svarbiausias , reikia tik tvirtai zinoti ko nori ir buti atsakinga uz savo sprendima, niekas nera brangesnis uz vaika ne vaiko tetis , ne pinigai, gyvybe yra stebuklas , tai ne musu darbas ,vaikas ne musu nuosavybe ,vaikas priklauso ateiciai .
Taip taip taip ir dar karta taip-tai kryzius visam gyvenimui, ir niekur nuo to nepabegsi, praeities klaidu neistaisysi, tiesiog reikia ismokti su tuo gyventi ir neisproteti. Man tai atsitiko pries 14 metu. Kiekvienais metais pagalvoju:stai jau mano sunui butu tiek ir tiek metu. Kazkodel zinau kad tai turejo buti sunus, nors nestumas buvo tik 8 savaites. Nesam si kryziu su vyru (tada buvom dar nesusituoke, jauni, kvaili ir bailiai) abu ir nesim visa gyvenima. As tik neseniai pradejau galeti ziureti filmus ar skaityti straipsnius, kur paliesta si tema, nes anksciau vis puldavau i isterija, uzeidavo verksmo priepuoliai. Kaltindavau visus aplinkui: vyra ir gydytojus, kad manes nestabde, tevus, kad taip isauklejo, aisku ir save. Pasidariau ramesne gal tik dabar kai gime sunus, kuriam dabar 11 men. Motiniski rupesciai ir dziaugsmai, mintys apie sunaus ateiti padeda susigyventi su praeitim.
O gal moterys siek tiek pacios aitrina savo zaizda, kodel reikia skaiciuoti kad tai buvo pries tiek ir tiek metu, ar galit staigiai atsakyti pries kiek metu baiget mokykla, arba praradot nekaltybe. Apie tai reikia pagalvoti, reikia skaiciuoti, tai kodel aitrinti zaizda ir pastoviai skaiciuoti (eilini karta as nejautriai sulyginau, nes tai yra ivykiai kurie ivyksta viena karta).
