| QUOTE (mingaude @ Antradienis, 02 Gruodžio 2003, 8:43) |
| O gal moterys siek tiek pacios aitrina savo zaizda, kodel reikia skaiciuoti kad tai buvo pries tiek ir tiek metu, ar galit staigiai atsakyti pries kiek metu baiget mokykla, arba praradot nekaltybe. Apie tai reikia pagalvoti, reikia skaiciuoti, tai kodel aitrinti zaizda ir pastoviai skaiciuoti (eilini karta as nejautriai sulyginau, nes tai yra ivykiai kurie ivyksta viena karta). |
Kodel tos moterys save jautrina skaiciuodamos? Negaliu atsakyti uz jas. Bet galiu pasakyti kuo man tai atrodo kitaip negu mokyklos baigimas ar nekaltybes pradadimas. Visu pirma tai buvo zingsnis, kurio pasekoje zuvo zmogus. Ir ne siaip sau zmogus, eilinis, bet tavo pacios vaikas. Ir jis zuvo ne atsitiktinai, ne kieno nors nuzudytas, bet tavo pacios sprendimu. As pati nusprendziau sita savo vaika nuzudyti. Tai deja, gerokai skiriasi nuo neklatybes praradimo, kurios metu joks zmogus nezuvo, ir juo labiau nuo mokyklos baigimo.
Kai zmones mirsta, mes skaiciuojam metus nuo ju mirties. Kai mirsta jauni zmones, vaikai, mes skaiciuojam kiek metu jiems dabar butu, jei pries tiek metu jie nebutu mire. Tai motina pasmerkia savo vaika mirciai, ji turi tureti akmenine sirdi, kad galetu tai pamirsti ir nesukti daugiau del to galvos.
Dar pratesiu minti. Aborta patyrusios moterys praranda ne tik vaika, jos praranda ir galimybe gedeti savo prarasto vaiko. Kai mirsta mums artimas zmogus, visi mums reiskia uzuojauta, supranta, kodel esame nusimine, leidzia tokiais buti, kol skausmas pamazu atlegsta. Tuo tarpu moteris po aborto - ji nesulauks uzsuojautos, nesulauks supratimo del jos skausmo. Juk ji pati taip nusprende - tai ko cia dabar zliumbti, asaras lieti? O ir ar kiekvienam pasakysi: "zinai, siandien as tokia nusiminusi ir issiblaskiusi, nes vakar pasidariau aborta ir supratau, kad tai buvo neteisingas pasirinkimas" tuo tarpu kai apie kitu artimuju mirti suzino visi bendradarbiai, atvaziuoja i laidotuves, duoda laisvu dienu ir pan. Visuomene pastumia moteri i aborta ir po to uzdraudzia jai savo skausma islieti. Tai ir lieka jis viduje, rusena, nenurimsta, kankina... Su kuo pasidalinti nera, o juk sakoma - pasidalintas skausmas - perpus lengvesnis...
Na aš irgi papasakosiu viena istorija, tik ne bus ji labai tiksli. Mano tėviškėje, kai dar buvau moksleivė, mirė, tiksliau nusižūdė jauna mergina, gal 25 tada jai buvo, tiksliai nepamenu, bet atrodo panašaus amžiaus. Ji turėjo jaunesnę sesutę, tuo metu jai buvo apie 7-10m., gal ir mažiau. Tėvai: tėvas buvo darbštus žmogus, traktoristas, motina-gerianti moteris. Kiek aš pamenu ji visada buvo gerianti, na tiesa sakant vadinkim savais vardais girtuoklė. Ką jos vyras be darė, pas gydytojus vežiojo,kaip besistengė jos nuo to neatpratino, tiesa dabar ji kiek žinau nebegeria. Tai va po tų laidotuvių eina mano seneliai ir tėvai namo ir šneka tarpusavyje, kadangi tai darbštus žmogus, o kai darbščius žmones užpuola nelaimės, jų pradedame gailėtis, užjausti. Kaip šiandien pamenu tuos senelio žodžius:"Julių Dievas baudžia už tuos negymusius vaikus. Pirma Janina, dabar Violeta". (Janina-žmona, Violeta-nusižudžiusi dukra). Nežinau gal tada aš buvau per maža, kad suprasčiau tų žožių prasmę, tik supratau, kad vyras privertė žmoną pasidaryt kelis abortus. Tada jau supratau kad tai baisu, vėliau per tikybos pamokas sužinojau, kaip tai baisu (mokytoja prodė nuotrauką iš knygos kaip atrodo mažo žmogaus jau susiformavusios pėdutės, patikėkit ta nuotrauka dar dabar stovi akyse, matau ja taip ryškiai, lygtai bučiau mačiusi prieš kelias minutės, suaugusio žmogaus nykštys ir smylius laiko dvi pėdytes). O tik daug vėliau perskaičius apie tai ką išgyvena moterys pasidariusios abortą, supratau, kodėl gėrė ta moteris. Lenkiu galva prieš tas visas stiprias moteris, kurios sugeba po tokių išgyvenimų nepalūžt ir eit toliau.
IR nemanau, kad oru ir meile sotus nebūsi. Kai mokiausi Kaune turėjau kambariokę iš Marijampolės. Jai tėvai duodavo viską ko tik ji užsinorėdavo ir rūbus ir visa kita, bet ji sakydavo "kas man iš to kad tėvai materialiai aprūpino, bet meilės aš iš jų negavau" Jinai pavydėdavo kitiems motinos meilės, tai ar norėtumėk, kad jūsų vaikai būtų aprūpinti viskuo, sotūs, bet nelaimingi? O dar Pupa ir Mindauge pagalvokit ar tikrai esat tokis stiprios, kad po to savęs negraušit dėl to ką padarėt? Pupa tikrai manau, kad nebus taip, nors ir labai stipri esi. Prisimink netolima preitį, kaip verkei dėl mažiuko savo, kai tave kažkokie piemenys pargriovė su mažium, labai gerai pamenu tave visą šoko būsenoj, baltą kaip drobę, apsikabinusią mažių ir abu verkiančius, kad jam gal kas nors atsitiko. Tikrai manau, kad nepadarytum to.
Nezinau, tikiuosi niekada nereikes darytis aborta ir tikiuosi, kad to nepajusiu, bet lygiai taip pat negaliu sakyti, ne jau sito tai tikrai ne. Ir nuomone pakeiciau praeita vasara, kai maciau viena cecnu seima, atvaziavo tam kad pasidarytu aborta, kad niekas to nesuzinotu, pabandzius klausti kodel atsake, nezinai kas pas mus vyksta, kai 7m. ju sunus stebejosi, kad nereikia pamacius kareivi nusirenkti ( likti su marskineliais ir kelnem), kai mate kas atsitiko kaimynu mergaitem, likusioms vienoms namie ir dar daug panasiu. Pasake, kad geriau ju skausmas negu vaiku. Todel dabar as tikrai neatmetu galimybes, kad kazkada gali reiketi pasirinkti. Labai lengva sakyti, kad taip negalima, Dievas tai nuleme, bet negaliu pasakyti, kad galeciau buti tokia stipri, kad pasirinkciau vaiko kancia visa gyvenima, negu valanda.
Ir nenoreciau, kad vaikas butu viskuo aprupintas ir negautu meiles, manau tai vienas kitam netrukdo. Nebent, Toja, norejai pasakyti, kad tai mergaitei butu geriau kad mama butu pasidarius aborta? Ar cia ta prasme, i pasakyma kad vaikui reikia ne tik meiles, nes jei turi materialini turta tai negali suteikti vaikui meiles?
Ir nenoreciau, kad vaikas butu viskuo aprupintas ir negautu meiles, manau tai vienas kitam netrukdo. Nebent, Toja, norejai pasakyti, kad tai mergaitei butu geriau kad mama butu pasidarius aborta? Ar cia ta prasme, i pasakyma kad vaikui reikia ne tik meiles, nes jei turi materialini turta tai negali suteikti vaikui meiles?
Žinai Mindauge, jei reikėtų rinktis vaiko kančią ar mano tikrai rinkčiausi savo, bet nekankinčiau vaiko. O apie ta mergina, tiesa jai dabar kokia 27, ne tai norėjau pasakyt, kad jinai butų sakiusi, kad geriau jos mama būtų pasidariusi aborta, ji tik sakydavo, kas man iš to,kad aš gaudavau visų norimų, madingų rūbų ir kitų daiktų, jei manęs mama niekada nėra apkabinus ar priglaudus. Ji dar sakydavo, kad jos mama nesuprasdavo, ko ji nepatenkinta, juk turi viską ko tik panori. Beje kas man dar buvo keisciausia, tai, kad ji į mamą kreipdavoji ne "tu mamyt", o "jūs mama", man tai visada atrodė kažkaip šalta, taip tolima nuo mamos, gal todėl, ka aš pati į mamą niekada nesu kreipusis "jus", visalaika "tu".
Beja būten ta pati mergina, kai aš buvau abortų priešininkė ir sakiau niekada, to nedarysiu, pateikė keleta argumentų, po kurių aš taip baisiai neinu prieš abortą, tik nenorėčiau to patyrt. Žinau, kad jei ir išgyvenčiau po aborto, tai labai sunkiai, perdaug silpna esu(čia dvasine būsena). O dėl to materialinio aprūpinimo gali būt labai turtingi tėvai ir viską ką turi atiduot vaikui, ne tik turtus, bet ir begalinę meilę, o gali būt atvirkščiai(beje tokių atvejų daugiausia).
Visai atsitiktinai radau nete nuoruoda (rusu kalba), gal kam idomu ?
http://www.pms.ortho...?section=movies
Nurodytame puslapyje yra daug informacijos, bet labiausiai mane sukrete filmai.
http://www.pms.ortho...?section=movies
Nurodytame puslapyje yra daug informacijos, bet labiausiai mane sukrete filmai.
visoms, kurios isgyvena aborto sindroma......
pradziai, as viena is jusu.... labai jus uzjauciu, ir kartu su jumis gedziu del musu vaikeliu.....
dabar man jau geriau.... (zinoma praejo jau trys metai) as prasiau, kad Dievas man siustu atsiteisima, kol as dar esu gyva..... aciu Jam, man atsiunte pazistamu dukrele, kurios mama po gimdymo praejus vos keliom savaitem nusizude ir paliko savo mazyte jos liudinciam teveliui..... tevelis ja ir toliau vienas sekmingai auginasi..... o mes su mano seima mylim ta vaikeli, kaip savo ir padedam, kaip galim..... taip lyg tai butu mano pacios vaikas..... as tikrai, nesistengiu jai pakeisti mamos, bet stengiuosi ja myleti taip kaip myletu kiekviena tikra gera mama..... galvoju apie ja kasdien, nes tik mama galvoja apie savo vaikus kasdien..... mastau, kas jei patiktu..... as stengiuosi buti tai mergaitei dvasine mama....
ir visai nesvarbu, kad jos tetis viena diena vistiek suras jai kita mama, as ja mylesiu ir saugosiu ja savo maldomis ir jei to reikes rupinsiuos ja iki pat mirties.....
mes su jos mama kaip ir apsikeitem..... kai ja laidojom, as prie karsto prizadejau padeti uzauginti jos dukrele, o tuo paciu pavedziau jos globai savo vaikeli.......
mielos moterys,
kad tai isgyvenam rodo, kad mes dar zmones, kad dar pas mus gyvena sazine.....
cia kazkuri smerkeja,
(nors save tokia nelaiko, bet is pateiktu patarimu isvada tik viena..... )
sake, kad mes negalim ju gedeti, bet tai netiesa..... nebutina matyti kuna, ar aplinkiniai tai zinotu.... jums nereikia niekieno gailescio, atleiskit pacios sau.....
tai galesit padaryti tik palaidoje savo vaikeli.....
sakysit kaip..... paskaitykit Zarckaus knygele..... GYVYBES MEDZIO ZAIZDOS..... ten yra maldos, kurios padeda jusu vaikeliui apleisti jusu mintis ir si pasauli ir pagaliau iskeliauti i amzinybe, kur jo laukia Dievo motina.....
taipogi ten rasit ir daug moteru isgyvenimu pavyzdziu..... be maldu ta knyga labai smarkiai privercia saves nekesti, bent man taip buvo... prigasdina, kad sumokesi savo seimos laime ir taip toliau, bet is kitos puses, kai zinai kas gali atsitikti, tai ir zinai ka daryti, kad to nebutu......
negalvokit, man stogas nevaziuoja..... jus klauset, tai as jums ir rasau, kaip sau padeti.....
as saves daugiau nekankinu, bet nereiskia, kad ir pamirsau..... visada per velines uzdegu zvakele ir uz savo negimusi vaikeli..... bet pats svarbiausias zingsnis siekiant, kad Dievas jums atleistu yra ne vien save griauzti, bet rasti kam jus galetumete atiduoti meile, kurios nedavete savo vaikui.....
dabar as tikiu, kad tas sirdagrauzis yra ne kas kita, kaip ta su uzsimezgusia gyvybe uzsimezgusi meile, kuri taip ir negime...... todel negrauzkite saves, o geriau suteikit meile savo artimiesiems, ar net salia jusu esantiems pazistamu vaikams, kuriems jusu manymu meiles truksta..... ir nebutinai tai siekti padaryti fiziskai, uz ka jums padekotu..... juk visada galima pasimelsti, palinketi sekmes, pasidometi..... ir taip toliau, ar siaip nupirkti ledu vaikui, kuris stovi perejoje su istiesta ranka, ar laikas nuo laiko nuvesti parama i vaiku namus..... meile juk turi daug israisku, o ji is jusu verziasi, todel kol jos neisleisit nepades niekas......
dar karta uzjauciu jus ir linkiu stiprybes..... butinai "palaidokit" savo vaikelius, jie to nori, o mes su savo sirdagrauziais jiems to neleidziam.... ta galima padaryti ir nesvarbu kiek praejo po to laiko..... neprosali butu paaukoti baznycioje misioms uz mirusiuju sielas..... tai labai svarbu......
o visoms patarejoms- smerkejoms pasakysiu tik tiek, nepersoke upelio nesakykit op......
pradziai, as viena is jusu.... labai jus uzjauciu, ir kartu su jumis gedziu del musu vaikeliu.....
dabar man jau geriau.... (zinoma praejo jau trys metai) as prasiau, kad Dievas man siustu atsiteisima, kol as dar esu gyva..... aciu Jam, man atsiunte pazistamu dukrele, kurios mama po gimdymo praejus vos keliom savaitem nusizude ir paliko savo mazyte jos liudinciam teveliui..... tevelis ja ir toliau vienas sekmingai auginasi..... o mes su mano seima mylim ta vaikeli, kaip savo ir padedam, kaip galim..... taip lyg tai butu mano pacios vaikas..... as tikrai, nesistengiu jai pakeisti mamos, bet stengiuosi ja myleti taip kaip myletu kiekviena tikra gera mama..... galvoju apie ja kasdien, nes tik mama galvoja apie savo vaikus kasdien..... mastau, kas jei patiktu..... as stengiuosi buti tai mergaitei dvasine mama....
ir visai nesvarbu, kad jos tetis viena diena vistiek suras jai kita mama, as ja mylesiu ir saugosiu ja savo maldomis ir jei to reikes rupinsiuos ja iki pat mirties.....
mes su jos mama kaip ir apsikeitem..... kai ja laidojom, as prie karsto prizadejau padeti uzauginti jos dukrele, o tuo paciu pavedziau jos globai savo vaikeli.......
mielos moterys,
kad tai isgyvenam rodo, kad mes dar zmones, kad dar pas mus gyvena sazine.....
cia kazkuri smerkeja,
(nors save tokia nelaiko, bet is pateiktu patarimu isvada tik viena..... )
sake, kad mes negalim ju gedeti, bet tai netiesa..... nebutina matyti kuna, ar aplinkiniai tai zinotu.... jums nereikia niekieno gailescio, atleiskit pacios sau.....
tai galesit padaryti tik palaidoje savo vaikeli.....
sakysit kaip..... paskaitykit Zarckaus knygele..... GYVYBES MEDZIO ZAIZDOS..... ten yra maldos, kurios padeda jusu vaikeliui apleisti jusu mintis ir si pasauli ir pagaliau iskeliauti i amzinybe, kur jo laukia Dievo motina.....
taipogi ten rasit ir daug moteru isgyvenimu pavyzdziu..... be maldu ta knyga labai smarkiai privercia saves nekesti, bent man taip buvo... prigasdina, kad sumokesi savo seimos laime ir taip toliau, bet is kitos puses, kai zinai kas gali atsitikti, tai ir zinai ka daryti, kad to nebutu......
negalvokit, man stogas nevaziuoja..... jus klauset, tai as jums ir rasau, kaip sau padeti.....
as saves daugiau nekankinu, bet nereiskia, kad ir pamirsau..... visada per velines uzdegu zvakele ir uz savo negimusi vaikeli..... bet pats svarbiausias zingsnis siekiant, kad Dievas jums atleistu yra ne vien save griauzti, bet rasti kam jus galetumete atiduoti meile, kurios nedavete savo vaikui.....
dabar as tikiu, kad tas sirdagrauzis yra ne kas kita, kaip ta su uzsimezgusia gyvybe uzsimezgusi meile, kuri taip ir negime...... todel negrauzkite saves, o geriau suteikit meile savo artimiesiems, ar net salia jusu esantiems pazistamu vaikams, kuriems jusu manymu meiles truksta..... ir nebutinai tai siekti padaryti fiziskai, uz ka jums padekotu..... juk visada galima pasimelsti, palinketi sekmes, pasidometi..... ir taip toliau, ar siaip nupirkti ledu vaikui, kuris stovi perejoje su istiesta ranka, ar laikas nuo laiko nuvesti parama i vaiku namus..... meile juk turi daug israisku, o ji is jusu verziasi, todel kol jos neisleisit nepades niekas......
dar karta uzjauciu jus ir linkiu stiprybes..... butinai "palaidokit" savo vaikelius, jie to nori, o mes su savo sirdagrauziais jiems to neleidziam.... ta galima padaryti ir nesvarbu kiek praejo po to laiko..... neprosali butu paaukoti baznycioje misioms uz mirusiuju sielas..... tai labai svarbu......
o visoms patarejoms- smerkejoms pasakysiu tik tiek, nepersoke upelio nesakykit op......
Nemanau, kad abortas geras dalykas. Bet kai tau pasako - rinkis arba neigalus kudikis arba abortas... As nesiryzau tokiam zingsniui, nes nesijauciau pakankamai tvirta auginti neigalu vaika. 
As irgi turejau sia dilema: gimdyti ar ne? Paskaicius si skyreli pasijauciau laiminga kad pasirinkau gimdyti, nors tai galejo sujaukti visa gyvenima... Taciau sujauke geraja prasme. Aisku buvo ir sunkumu, bet su artimuju pagalba viskas issisprende. As laiminga kad ji turiu...
Labai geras patarimas buvo jau parasytas loros.
Labai geras patarimas buvo jau parasytas loros.
Atsiliepdama i loros pranesima ,noreciau pavituoti tokia senovine maldele,kuria moterys dar pirmyksciais laikais sakydavo, savo negimusiems kudikiams
Tie,kurie mire, niekada neisnyksta
Jie tamsejanciame seselyje
Mirusieji nera po zeme
Jie medziuose, kurie slama
Jie medienoje, kuri dejuoja
Jie vandenyje, kuris teka
Jie vandenyje, kuris miega
Jie yra trobeleje
Jie yra minioje
Mirusieji nera mire
Tie, kurie mire, niekada neisnyksta
Jie lieka motinos krutyse
Jie kitame musu vaike, kuris rauda
Jie nuodegulyje, kuris liepsnoja
Mirusieji nera po zeme
Jie ugnyje, kuri gesta
Jie zolsee, kuri rasoja
Jie verkslenanciose uolose
Jie miske, namuose ir musu sirdyse
as nesiimu smerkti ar palaikyti moteru, patyrusiu aborta.Nezinau, ar tai kryzius visma gyvenimui, tai gali atsakyti tik jos vienos pacios...viska juk lepia pats Gyvenimas...ir kiekvienas is musu yra individualus ir nieko negalima spresti pagal viena ir ta pati modeli...gyvenime formules netinka, cia visi yra nezinomieji
Tie,kurie mire, niekada neisnyksta
Jie tamsejanciame seselyje
Mirusieji nera po zeme
Jie medziuose, kurie slama
Jie medienoje, kuri dejuoja
Jie vandenyje, kuris teka
Jie vandenyje, kuris miega
Jie yra trobeleje
Jie yra minioje
Mirusieji nera mire
Tie, kurie mire, niekada neisnyksta
Jie lieka motinos krutyse
Jie kitame musu vaike, kuris rauda
Jie nuodegulyje, kuris liepsnoja
Mirusieji nera po zeme
Jie ugnyje, kuri gesta
Jie zolsee, kuri rasoja
Jie verkslenanciose uolose
Jie miske, namuose ir musu sirdyse
as nesiimu smerkti ar palaikyti moteru, patyrusiu aborta.Nezinau, ar tai kryzius visma gyvenimui, tai gali atsakyti tik jos vienos pacios...viska juk lepia pats Gyvenimas...ir kiekvienas is musu yra individualus ir nieko negalima spresti pagal viena ir ta pati modeli...gyvenime formules netinka, cia visi yra nezinomieji
