Nors ir nėra tavęs šalia,
Žinau, tikrai kažkur esi
Šiandien gal mano eilėse
Rytoj - gal meilės ilgesy
Nukrėtus žiedlapius audra,
Subers į plaukus ir užges
Ir man jau nieko nereikės
Tiktai Tavęs, tiktai Tavęs.
O kai diena ilgais šešėliais
Nuslinks į atmintį, ilgam
Išliks rašytos mano eilės
Tik Tau vienam, tik Tau vienam.
Kai glostys vakaro metu
Laukais atbridusi vėsa,
Sapnai į vidų įsileis
Tiktai Tave, tiktai Tave.
O kai anksti ryte nubusiu
Tebekraujuojančia širdim
Ir vėl aš ne kitais tikėsiu,
O tik Tavim, o tik Tavim.
Jei nesupras manęs kiti
Jei nebešauks manęs vardu,
Man neskaudės. Tegul visi.
Tiktai ne Tu.Tiktai ne Tu.
Į daug mažučių tuštumų
Viena didžiulė
Tuštuma suskilo
Ir jau visur -
Ir kur nėra manęs
Ir kur esu
Jaučiu artėjančią
Grėsmingą tylą.
Kažkur stovėjęs
Sklidinas ąsotis
Štai vieną dieną
Ėmė ir išseko
Ir vientisas,
Didžiulis troškulys
Išsidriekė ant
Mano tako.
Užvaldęs laiką,
Sielą ir mintis,
Kamuoja
Begalinis troškulys,
Aplinkui tvyranti
Kraupi tyla
Ir tuštumų
Mažučių visuma.
Viena didžiulė
Tuštuma suskilo
Ir jau visur -
Ir kur nėra manęs
Ir kur esu
Jaučiu artėjančią
Grėsmingą tylą.
Kažkur stovėjęs
Sklidinas ąsotis
Štai vieną dieną
Ėmė ir išseko
Ir vientisas,
Didžiulis troškulys
Išsidriekė ant
Mano tako.
Užvaldęs laiką,
Sielą ir mintis,
Kamuoja
Begalinis troškulys,
Aplinkui tvyranti
Kraupi tyla
Ir tuštumų
Mažučių visuma.
MEILEI
Į mano sielą tyliai kai įslinksi,
Nebūgštauk, kad akla širdis,
Dvasia kad stūkso tarsi šaltas sfinksas-
Žinok, mieloji, tai tik praeitis.
Manęs palikti neskubėki vieno,
Nes visa tai netruks praeit.
Tuoj subyrės abejingumo sienos-
Tik tu, prašau tavęs aš, neišeik.
Tuojau išnyks niūrus šešėlis
To skausmo, kur kankindavo dažnai,
Ir juoktis, džiaugtis aš galėsiu vėlei-
Tik nepalik- vienintelio prašau.
Netruks ir nerimas išnykti-
Jauki vėl šiluma širdy plevens
Sutviks ant skruosto džiaugsmo ašara mažytė-
Tik meilės neišburk rudens.
Į mano sielą tyliai kai įslinksi,
Nebūgštauk, kad akla širdis,
Dvasia kad stūkso tarsi šaltas sfinksas-
Žinok, mieloji, tai tik praeitis.
Manęs palikti neskubėki vieno,
Nes visa tai netruks praeit.
Tuoj subyrės abejingumo sienos-
Tik tu, prašau tavęs aš, neišeik.
Tuojau išnyks niūrus šešėlis
To skausmo, kur kankindavo dažnai,
Ir juoktis, džiaugtis aš galėsiu vėlei-
Tik nepalik- vienintelio prašau.
Netruks ir nerimas išnykti-
Jauki vėl šiluma širdy plevens
Sutviks ant skruosto džiaugsmo ašara mažytė-
Tik meilės neišburk rudens.
naujam poetui... 
Jau paskutinį rytą
Keliuosi su šviesa
Auštu su ryto aušra
Garuoju su šalta rasa
Jau paskutinę dieną
Kalbėjau su tolima saule
Uždegiau tarp žmonių meilę
Išsklaidžiau pražydusią laimę
Paskutinį vakarą
Skrendu kartu su migla
Plaukiu su skaidria rasa
Ateinu su nakties tamsa
Paskutinę naktį
Skaičiuoju krentančias žvaigždes
Stebiu juodas mėnulio dausas
Jaučiu mažų žmonių kančias
Išeinu, nes yra naujieji
Su kitomis viltimis
Skirtingomis mintimis
Šiltesnėmis širdimis...
Keliuosi su šviesa
Auštu su ryto aušra
Garuoju su šalta rasa
Jau paskutinę dieną
Kalbėjau su tolima saule
Uždegiau tarp žmonių meilę
Išsklaidžiau pražydusią laimę
Paskutinį vakarą
Skrendu kartu su migla
Plaukiu su skaidria rasa
Ateinu su nakties tamsa
Paskutinę naktį
Skaičiuoju krentančias žvaigždes
Stebiu juodas mėnulio dausas
Jaučiu mažų žmonių kančias
Išeinu, nes yra naujieji
Su kitomis viltimis
Skirtingomis mintimis
Šiltesnėmis širdimis...
...Eina valandos, dienos,minutės, sekundės
naktys, pilnos aistros, dienos, pilnos pagundos
pasakyk, ar prabėgusio laiko gailies?
pabandyk pažiūrėt į save iš šalies.
kad pastumti tave į gyvenimo nuopuolį
nereikėjo nei dievo, nei žalčio,nei obuolio
ir po rūbais gražiais - po eilėraščiais - slypi
tai ,kas gali pažeist - tai nuoga realybė..
naktys, pilnos aistros, dienos, pilnos pagundos
pasakyk, ar prabėgusio laiko gailies?
pabandyk pažiūrėt į save iš šalies.
kad pastumti tave į gyvenimo nuopuolį
nereikėjo nei dievo, nei žalčio,nei obuolio
ir po rūbais gražiais - po eilėraščiais - slypi
tai ,kas gali pažeist - tai nuoga realybė..
verkiu
..ir skausmas jau nerimsta sirdyje,
verkiu .ar dar ilgai laikysiu visa pykti savyje?
verkiu .blaskaus iskaudinta, ir vienisa,
verkiu .nukrinta asara viena kita
sunku .taciau slepiu as vis dar liudesi ir nerima, .
kuris neissitenka manyje
negalima negalima
verkiu, apgailestaudama svarstau,
apie skriaudas, svajones, troskimus,
ir apie savo skestanti gyvenima,
nes tik jame as nuolatos girdziu
taip jau seniai pabudusius zodzius
tu sito nedaryk ..negalima .
verkiu ir verksiu, ir netodel,
kad nebetilps jau skausmas sirdyje,ir
netodel, kad pyktis kils ir kils vel manyje,
bet verksiu .
asara viena, kita
nes liudna man, savam gyvenime as vienisa
verkiu .ar dar ilgai laikysiu visa pykti savyje?
verkiu .blaskaus iskaudinta, ir vienisa,
verkiu .nukrinta asara viena kita
sunku .taciau slepiu as vis dar liudesi ir nerima, .
kuris neissitenka manyje
negalima negalima
verkiu, apgailestaudama svarstau,
apie skriaudas, svajones, troskimus,
ir apie savo skestanti gyvenima,
nes tik jame as nuolatos girdziu
taip jau seniai pabudusius zodzius
tu sito nedaryk ..negalima .
verkiu ir verksiu, ir netodel,
kad nebetilps jau skausmas sirdyje,ir
netodel, kad pyktis kils ir kils vel manyje,
bet verksiu .
asara viena, kita
nes liudna man, savam gyvenime as vienisa
Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų?
Reikia labai nedaug.
Reikia saulės šviesos, kai lyja,
Reikia lietaus, kai būna kaitra,
Reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui,
Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius.
Reikia labai nedaug.
Reikia meilės, kai ji, trenkusi durim, išeina.
Reikia, kad tamsoje kažkas i akis žiūrėtų ilgai.
Reikia didelio ilgesio, vienam prie kito prigludus
Ir reikia priglusti vienam prie kito, kai nuotoliai ilgesį
gimdo.
Reikia labai nedaug.
Reikia dainos, kai tyla kambary suspengia,
Kai skamba daina reikia tylos,
Ak kaip kartais reikia tylos!
Reikia draugo, kai priešas pakelia kumšti.
Reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą.
Reikia labai nedaug.
Kai keiksmažodžiai krenta kaip akmenys, reikia vienintelio
guodžiančio žodžio.
Kai melo purve susitepi, reikia šventos tiesos.
Reikia vilties, kai beviltiškai ieškai pamesto tako.
Jei apgauna žmogus reikia tikėti žmogum.
Štai kiek nedaug tereikia...
Reikia labai nedaug.
Reikia saulės šviesos, kai lyja,
Reikia lietaus, kai būna kaitra,
Reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui,
Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius.
Reikia labai nedaug.
Reikia meilės, kai ji, trenkusi durim, išeina.
Reikia, kad tamsoje kažkas i akis žiūrėtų ilgai.
Reikia didelio ilgesio, vienam prie kito prigludus
Ir reikia priglusti vienam prie kito, kai nuotoliai ilgesį
gimdo.
Reikia labai nedaug.
Reikia dainos, kai tyla kambary suspengia,
Kai skamba daina reikia tylos,
Ak kaip kartais reikia tylos!
Reikia draugo, kai priešas pakelia kumšti.
Reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą.
Reikia labai nedaug.
Kai keiksmažodžiai krenta kaip akmenys, reikia vienintelio
guodžiančio žodžio.
Kai melo purve susitepi, reikia šventos tiesos.
Reikia vilties, kai beviltiškai ieškai pamesto tako.
Jei apgauna žmogus reikia tikėti žmogum.
Štai kiek nedaug tereikia...
Tavo karštos lūpos sudrėkino naktį,
Vilnija, banguoja žemė už ribos,
Užmiršau, kad skauda, kad galiu sudegti,
Kad galiu nerasti kelio atgalios.
Prakaito lašeliai ant odos nutūpę,
Lyg maži kristalai žvilga naktyje,
Ašarota laimė virtusi į upę
Kaitina ir neša degančia vaga.
Susiliejo buvęs, esamas ir būsimas
Laikas vienlyčiam karščio junginy,
Išsiliejo žemė į keisčiausias būsenas
Beprotiškam karščio ir drėgmės kely.
Tavo karštos lūpos sudrėkino naktį,
Vilnija, banguoja žemė po manim,
Užmiršau, kad skauda, kad galiu netekti,
Pakerėta karščio pavirtau ugnim.
Vilnija, banguoja žemė už ribos,
Užmiršau, kad skauda, kad galiu sudegti,
Kad galiu nerasti kelio atgalios.
Prakaito lašeliai ant odos nutūpę,
Lyg maži kristalai žvilga naktyje,
Ašarota laimė virtusi į upę
Kaitina ir neša degančia vaga.
Susiliejo buvęs, esamas ir būsimas
Laikas vienlyčiam karščio junginy,
Išsiliejo žemė į keisčiausias būsenas
Beprotiškam karščio ir drėgmės kely.
Tavo karštos lūpos sudrėkino naktį,
Vilnija, banguoja žemė po manim,
Užmiršau, kad skauda, kad galiu netekti,
Pakerėta karščio pavirtau ugnim.
Jei pasinersi kada nors i amzinybe,
Jei rinksi lupomis lietaus lasus,
Tada pamirsi savo pilka kasdienybe,
Pirstu galais lytesi debesu pukus...
Galesi atsikasti maza gabaleli laiko,
Visvien jis nebeteks prasmes...
Nubrauksi asaras nuo veido mazo vaiko,
Lydedamas ji link suraus vandens versmes...
Kai siluetas drobeje prasysis tobulybes,
Tapytos pusys vel pakvips sakais,
Tik nebijok, maldauju, amzinybes,
Su ja keliausi neisvaiksciotais takais...
Jei rinksi lupomis lietaus lasus,
Tada pamirsi savo pilka kasdienybe,
Pirstu galais lytesi debesu pukus...
Galesi atsikasti maza gabaleli laiko,
Visvien jis nebeteks prasmes...
Nubrauksi asaras nuo veido mazo vaiko,
Lydedamas ji link suraus vandens versmes...
Kai siluetas drobeje prasysis tobulybes,
Tapytos pusys vel pakvips sakais,
Tik nebijok, maldauju, amzinybes,
Su ja keliausi neisvaiksciotais takais...
Leisk man tavęs paklaust, bičiuli,
Kuo šis pasaulis neįtiko?
Galbūt todėl, kad jis didžiulis
Ir vietos tau jame neliko?
Aš vis bandau tave suprasti,
Bet man paaiškink paslapčia,
Ar nori tu kažką surasti,
Ar kad atrastų kas tave?
Ir dar norėčiau aš žinoti,
Kam nuo šviesos akis slepi,
Kam apie saulę tau burnoti,
Jei tu vis tiek ja netiki?
Na, pasakyk, tik nesislėpki,
Ko savo liūdesy skendi,
Ko tu, brolau, verki ir vėl gi,
Jei šitaip meilės nekenti?
Tai džiaukis vienas, būk laimingas
Savoj sušalusioj širdy.
Tau niekad nieks nebus prasmingas,
Jei ieškai tu prasmės mirty.
Šiandien norėjau tau parodyt
Vaivorykštę debesyse.
Bet pabijojai pasirodyt
Su šypsenėle akyse.
Kuo šis pasaulis neįtiko?
Galbūt todėl, kad jis didžiulis
Ir vietos tau jame neliko?
Aš vis bandau tave suprasti,
Bet man paaiškink paslapčia,
Ar nori tu kažką surasti,
Ar kad atrastų kas tave?
Ir dar norėčiau aš žinoti,
Kam nuo šviesos akis slepi,
Kam apie saulę tau burnoti,
Jei tu vis tiek ja netiki?
Na, pasakyk, tik nesislėpki,
Ko savo liūdesy skendi,
Ko tu, brolau, verki ir vėl gi,
Jei šitaip meilės nekenti?
Tai džiaukis vienas, būk laimingas
Savoj sušalusioj širdy.
Tau niekad nieks nebus prasmingas,
Jei ieškai tu prasmės mirty.
Šiandien norėjau tau parodyt
Vaivorykštę debesyse.
Bet pabijojai pasirodyt
Su šypsenėle akyse.
Tu neišduok mūs paslapties,
Nešauk manęs, kai lyja,
Prie smėlio lūpom prisiliesk,
Bučiuok smėlėtą tylą.
Tu neminėk manęs vardu -
Tegu kiti negirdi.
Pajūry dviese tarp bangų
Paliesim jūros širdį.
Tu neišeik, kai rudenės...
Tyla pajūry groja.
Padėk man galvą ant peties
Ir nusivesk į rojų.
Tik neišduok mūs paslapties.
Užmerk akis - ir eikim.
Bangas minčių laiškais paliesk.-
Man tavo meilės reikia.
Nešauk manęs, kai lyja,
Prie smėlio lūpom prisiliesk,
Bučiuok smėlėtą tylą.
Tu neminėk manęs vardu -
Tegu kiti negirdi.
Pajūry dviese tarp bangų
Paliesim jūros širdį.
Tu neišeik, kai rudenės...
Tyla pajūry groja.
Padėk man galvą ant peties
Ir nusivesk į rojų.
Tik neišduok mūs paslapties.
Užmerk akis - ir eikim.
Bangas minčių laiškais paliesk.-
Man tavo meilės reikia.
