Naktis tokia dviprasmiškai lietinga,
Taip noris galvą pasidėt ant kažkieno peties...
Prisimimai saldūs ir šiek tiek skausmingi
Kitos lietingos, kaip ir ši, nakties...
Kvapai, garsai ir tavo tylūs žodžiai.
Kalbėjai daug..aš tavo žodžiuose skendau.
Drauge ir milžinas, ir kūdikis atrodei...
Nesiklausiau, tik tavo šilumą jutau.
Kažko vis laukiu ir kažko tikiuosi...
Ateis, pabels, ir aš duris atversiu,
Pavargusį sušildysiu, paguosiu
Ir negandas visas drauge ištversiu.
Kažkam į petį tvirtą atsiremsiu,
Į šiltą delną savąjį įdėsiu
Ir, iš namų visas bėdas ištrėmus,
Aš dar kartelį laime patikėsiu.
Ateis, pabels, ir aš duris atversiu,
Pavargusį sušildysiu, paguosiu
Ir negandas visas drauge ištversiu.
Kažkam į petį tvirtą atsiremsiu,
Į šiltą delną savąjį įdėsiu
Ir, iš namų visas bėdas ištrėmus,
Aš dar kartelį laime patikėsiu.
Aš tave matau
Tyla. Vis bręsta į mane šaknis įleidus.
Tačiau staiga iš saulės ir lietaus
išnyra, priartėja tavo šiltas veidas,-
kur tu bebūtum - aš tave matau.
Aš nežinau, kiek savo atminties muziejuos
tu saugai džiaugsmo, liūdesio kartaus,
bet mano akyse nei augi, nei mažėji -
kol kas gana, kad aš tave matau.
Tu nors trumpam, juokais įauk į šitą gruodą -
prie laikinumo aš jau pripratau.
O žodžiai kas? Jie žeidžia, žemina, išduoda.
Todėl tyliu: juk aš tave matau!
Rankas paspaudę vėl išeisime į tylą
Ko palinkėt, kad liktų gera tau?
Juk žemėj viskas griūva, sudega, sudyla...
O aš - tave matau. Girdi? Matau!
(Jonas Jakštas)
P.S. Kai kurios Pietų Afrikos gentys sveikinasi fraze "Aš tave matau".
Tyla. Vis bręsta į mane šaknis įleidus.
Tačiau staiga iš saulės ir lietaus
išnyra, priartėja tavo šiltas veidas,-
kur tu bebūtum - aš tave matau.
Aš nežinau, kiek savo atminties muziejuos
tu saugai džiaugsmo, liūdesio kartaus,
bet mano akyse nei augi, nei mažėji -
kol kas gana, kad aš tave matau.
Tu nors trumpam, juokais įauk į šitą gruodą -
prie laikinumo aš jau pripratau.
O žodžiai kas? Jie žeidžia, žemina, išduoda.
Todėl tyliu: juk aš tave matau!
Rankas paspaudę vėl išeisime į tylą
Ko palinkėt, kad liktų gera tau?
Juk žemėj viskas griūva, sudega, sudyla...
O aš - tave matau. Girdi? Matau!
(Jonas Jakštas)
P.S. Kai kurios Pietų Afrikos gentys sveikinasi fraze "Aš tave matau".
Būkim paukščiais svajonių,
Neškim mėlyną viltį,-
Lai sparnai siekia saulę
Ir liepsnoja ugnim!
Kilkim siekiais į dangų,
Į svajingą pasaulį,
Lai svajonė vėl skrenda
Paslaptinga mintim!
Būkime svajonių paukščiai mėlynieji,
Siekim baltą saulę savo mėlynais sparnais
Kilkime į dangų lyg sparnais Ikaro,
Saulę apkabinę, virskim mėlynais skaliautais.
Skriskim kylančion saulėn,
Mintimis ją užliekim.
Lai ištirpsta žaroje
Mėlynieji sparnai.
Kai mūs viltys liepsnoja
Tartum degančios plunksnos,
Mes Ikarais pavirstam
Savo siekiais kilniais.
/N.L/
Neškim mėlyną viltį,-
Lai sparnai siekia saulę
Ir liepsnoja ugnim!
Kilkim siekiais į dangų,
Į svajingą pasaulį,
Lai svajonė vėl skrenda
Paslaptinga mintim!
Būkime svajonių paukščiai mėlynieji,
Siekim baltą saulę savo mėlynais sparnais
Kilkime į dangų lyg sparnais Ikaro,
Saulę apkabinę, virskim mėlynais skaliautais.
Skriskim kylančion saulėn,
Mintimis ją užliekim.
Lai ištirpsta žaroje
Mėlynieji sparnai.
Kai mūs viltys liepsnoja
Tartum degančios plunksnos,
Mes Ikarais pavirstam
Savo siekiais kilniais.
/N.L/
QUOTE(Kopa @ 2005 03 25, 09:32)
Ach ,jūs čia pačios kuriat? 
Šitiek laiko pastebėdavau šią temą, bet kažkaip vis neužsukdavau. Grįšiu dar paskaitinėti būtinai 
Šitiek laiko pastebėdavau šią temą, bet kažkaip vis neužsukdavau. Grįšiu dar paskaitinėti būtinai Nu ne Kopa, mes čia ne viską pačios kuriam
, nors aišku norėtųsi...
Jau naktis. Aš piešiu vis paveikslą,
Tą paveikslą iš mūs praeities.
Glostau meilės nevykėlės geismą
Teptuku mūs bendros ateities.
Vėl naktis. Vaikšto sapnas prie lovos,
O ta lova- paletė minčių.
Ir kančia- pasipūtus lyg povas,
Neišduodanti mūs paslapčių.
Ta naktis... kada mėnesio taką
Mūsų akys vis glostė kartu
Kai į meilę aš pamečiau raktą,
Nes nelemta mums būti kartu.
Ta naktis kai kalbėjomės dviese.
Valanda virto mums minute.
Per atstumą galėjai paliesti,-
Ir per naktį mes buvom šalia.
Ta naktis kai buvom prie jūros:
Mūsų meile užklojo banga.
Balta siena mus skyrė lyg burė,
Nors pasiekti galėjau ranka.
Ta naktis neskubėjom jau niekur.
Tik vanduo man nuplovė akis.
Nors bespalvės tos ašaros lieka
Lyg bespalvis širdies ilgesys.
Vėl naktis. Aš piešiu vis paveikslą
Apie meilę minčių spalvomis.
Kaip nupiešt sugrįžimą tą keistą?
Kaip nupiešti, kad laukia širdis?
/N.J/
Tą paveikslą iš mūs praeities.
Glostau meilės nevykėlės geismą
Teptuku mūs bendros ateities.
Vėl naktis. Vaikšto sapnas prie lovos,
O ta lova- paletė minčių.
Ir kančia- pasipūtus lyg povas,
Neišduodanti mūs paslapčių.
Ta naktis... kada mėnesio taką
Mūsų akys vis glostė kartu
Kai į meilę aš pamečiau raktą,
Nes nelemta mums būti kartu.
Ta naktis kai kalbėjomės dviese.
Valanda virto mums minute.
Per atstumą galėjai paliesti,-
Ir per naktį mes buvom šalia.
Ta naktis kai buvom prie jūros:
Mūsų meile užklojo banga.
Balta siena mus skyrė lyg burė,
Nors pasiekti galėjau ranka.
Ta naktis neskubėjom jau niekur.
Tik vanduo man nuplovė akis.
Nors bespalvės tos ašaros lieka
Lyg bespalvis širdies ilgesys.
Vėl naktis. Aš piešiu vis paveikslą
Apie meilę minčių spalvomis.
Kaip nupiešt sugrįžimą tą keistą?
Kaip nupiešti, kad laukia širdis?
/N.J/
toks apie realu gyvenima 
Darbo valandų dama
Nuo pirmadienio devynių
Lig penktadienio pirmos -
Nei pirma, nei paskutinė
Laiko rėmuose randuos.
Darbas, poilsis ir pietūs
Surikiuoti iš eilės.
Labas rytas, viso gero,
Jei labai gerai - sėkmės...
Kaip jautiesi? Gal kas naujo?
Mandagiai, ramiai, gražiai ...
Darbo grafike maištauju,
Kad iškritę vakarai.
Kad esu tiktai darbinė
Tarp rimčiausių užduočių -
Lig stotelė poilsinė
Tarp visų kitų stočių.
Pajutau - Tau taip bendrauti
Paranku ir nebrangu
Na, kodėl neišdykauti
Darbo valandų laiku ...
Ligos, sveikata, ar bėdos -
Viskas per penkias dienas.
Nežinau, bet mano gėdai,
Nebesuprantu Tavęs.
Neramina tai ir žeidžia.
Negirdi, ką besakau.
Man skaudu, kad Tau bežaidžiant
Nuo Ineto priklausau.
Greit ir ši savaitė baigsis -
Mano misija su ja.
Lig pirmadienio, mielasis.
Darbo grafikų dama.
Darbo valandų dama
Nuo pirmadienio devynių
Lig penktadienio pirmos -
Nei pirma, nei paskutinė
Laiko rėmuose randuos.
Darbas, poilsis ir pietūs
Surikiuoti iš eilės.
Labas rytas, viso gero,
Jei labai gerai - sėkmės...
Kaip jautiesi? Gal kas naujo?
Mandagiai, ramiai, gražiai ...
Darbo grafike maištauju,
Kad iškritę vakarai.
Kad esu tiktai darbinė
Tarp rimčiausių užduočių -
Lig stotelė poilsinė
Tarp visų kitų stočių.
Pajutau - Tau taip bendrauti
Paranku ir nebrangu
Na, kodėl neišdykauti
Darbo valandų laiku ...
Ligos, sveikata, ar bėdos -
Viskas per penkias dienas.
Nežinau, bet mano gėdai,
Nebesuprantu Tavęs.
Neramina tai ir žeidžia.
Negirdi, ką besakau.
Man skaudu, kad Tau bežaidžiant
Nuo Ineto priklausau.
Greit ir ši savaitė baigsis -
Mano misija su ja.
Lig pirmadienio, mielasis.
Darbo grafikų dama.
Mes visi - tik žmonės paprasti,
Mūsų nuodėmės - tai mūsų klaidos,
Gal todėl ne visuomet geri,
Viens kitam ne visada atlaidūs.
Su kuprota laikmečio našta
Nuo savųjų skaudulių apgirtę,
Prarasta gyvenimo karta
Su trenksmais į nežinią įvirtę.
Paskubėję gimti ir nūnai
Nepataikę su kitais į koją
Iš svetur atklydę aitvarai
Negloboja, o tiktai maitoja.
Aidi laiko dūžiai "PRARASTI",
Nuolat trinksi durys, kad jas galas,-
Vis prieš nosį Ir giliai širdy
Pajunti kaip artinas finalas.
Mūsų nuodėmės - tai mūsų klaidos,
Gal todėl ne visuomet geri,
Viens kitam ne visada atlaidūs.
Su kuprota laikmečio našta
Nuo savųjų skaudulių apgirtę,
Prarasta gyvenimo karta
Su trenksmais į nežinią įvirtę.
Paskubėję gimti ir nūnai
Nepataikę su kitais į koją
Iš svetur atklydę aitvarai
Negloboja, o tiktai maitoja.
Aidi laiko dūžiai "PRARASTI",
Nuolat trinksi durys, kad jas galas,-
Vis prieš nosį Ir giliai širdy
Pajunti kaip artinas finalas.
Parašyki man laišką ant smėlio.
Tegu vėjas užpusto žodžius.
Jų taku mūsų meile atėjus
Aš pakilsiu į dangu paukščiu.
Aš sparnais prisiliesiu prie laivo
Ir laiškais aš paversiu purslus.
Baltais perlais byrės žodžiai meilės,
Mano mintys ištirps tarp bangų.
Išraižysiu smėlėtąjį krantą
Lyg sparnuotasis meilės kvieslys
Ir sparnais parašysiu tau laišką,
O tu man atsakyk mintimis.
Tarp bangų tavo meilę surasiu,-
Juk ji plaukia laiškų laivuose.
Balto vaško purslais apsimesiu
Ir skaitysiu tave audroje.
/N.L./
Tegu vėjas užpusto žodžius.
Jų taku mūsų meile atėjus
Aš pakilsiu į dangu paukščiu.
Aš sparnais prisiliesiu prie laivo
Ir laiškais aš paversiu purslus.
Baltais perlais byrės žodžiai meilės,
Mano mintys ištirps tarp bangų.
Išraižysiu smėlėtąjį krantą
Lyg sparnuotasis meilės kvieslys
Ir sparnais parašysiu tau laišką,
O tu man atsakyk mintimis.
Tarp bangų tavo meilę surasiu,-
Juk ji plaukia laiškų laivuose.
Balto vaško purslais apsimesiu
Ir skaitysiu tave audroje.
/N.L./
Mane išvežė toli,
Kad užmirščiau, kaip myli,
Kad pavirstų dykuma
Tavo bučinio kaitra.
Mane tarnui atiduos,
Kad paskęstų piniguos,
Mano meilę sunaikins,
Jūros vėjams išdalins.
Plaks mane rimbu minties,
Kad atminčiau lig mirties,
Koks tu nuostabus buvai,
Kai akis man bučiavai.
Žodžiai užgaulios mane,
Kad pašėlčiau lyg banga,
Tavo lūpas mintimis
Kad būčiuočiau naktimis.
Nesijuoks jis man kaip tu,
Nekankins tuo laukimu,
Kada meilės glėbyje
Tirpdavom nakty drauge.
Mane išvežė toli,
Kur jūružė nebyli,
Bet minties nebeatplėš,
Ji vis vien pas tave lėks.
Kad užmirščiau, kaip myli,
Kad pavirstų dykuma
Tavo bučinio kaitra.
Mane tarnui atiduos,
Kad paskęstų piniguos,
Mano meilę sunaikins,
Jūros vėjams išdalins.
Plaks mane rimbu minties,
Kad atminčiau lig mirties,
Koks tu nuostabus buvai,
Kai akis man bučiavai.
Žodžiai užgaulios mane,
Kad pašėlčiau lyg banga,
Tavo lūpas mintimis
Kad būčiuočiau naktimis.
Nesijuoks jis man kaip tu,
Nekankins tuo laukimu,
Kada meilės glėbyje
Tirpdavom nakty drauge.
Mane išvežė toli,
Kur jūružė nebyli,
Bet minties nebeatplėš,
Ji vis vien pas tave lėks.
