Visoms, labas rytas 
Tarp kitko keli žodžiai
Kol nesutikau tavęs, aš niekad
Šito dar patyrus nebuvau:
Kad ateina meilė ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.
Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau, pakilus su diena,
Ir ėjau... o vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo. Aš buvau viena -
Paprasta ir nežymi niekuo,
Savo paslapties ir galios nepažinus,
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,
Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas -
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lig tavęs.
Geros dienos
Tarp kitko keli žodžiai
Kol nesutikau tavęs, aš niekad
Šito dar patyrus nebuvau:
Kad ateina meilė ir palieka
Žemėj ir širdy šviesiau.
Dideliam pasauly mažą kelią
Aš radau, pakilus su diena,
Ir ėjau... o vyšnių žiedlapiai nubalę
Man ant veido snigo. Aš buvau viena -
Paprasta ir nežymi niekuo,
Savo paslapties ir galios nepažinus,
Lyg tamsus ir snaudžiantis vanduo,
Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas -
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lig tavęs.
Geros dienos
Aš mylėjau Tave Tau nežinant
Aš mylėjau Tave Tau nežinant,
Tau nežinant Tave aš myliu -
Mano meilė plati kaip žvaigždynas,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.
Ar mylėjai mane nežinojau,
Ar mylėsi - paklausti bijau,
Eisiu eisiu, rugsėjui lašnojant,
Į Tave kaip lig šiolei ėjau.
Vėlų vakarą, rudenį pilką,
Tavo balsas per rūką aidės,
Šauks į kelią, į tolimą ilgą,
Pasitiks ir per naktį lydės.
Ir mylėsiu Tave Tau nežinant,
Meilė ves tuo dulkėtu keliu,
Amžina ir plati kaip žvaigždynai,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.
A.A.Jonynas
Aš mylėjau Tave Tau nežinant,
Tau nežinant Tave aš myliu -
Mano meilė plati kaip žvaigždynas,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.
Ar mylėjai mane nežinojau,
Ar mylėsi - paklausti bijau,
Eisiu eisiu, rugsėjui lašnojant,
Į Tave kaip lig šiolei ėjau.
Vėlų vakarą, rudenį pilką,
Tavo balsas per rūką aidės,
Šauks į kelią, į tolimą ilgą,
Pasitiks ir per naktį lydės.
Ir mylėsiu Tave Tau nežinant,
Meilė ves tuo dulkėtu keliu,
Amžina ir plati kaip žvaigždynai,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.
A.A.Jonynas
Mylėti tai rizikuoti, kad tavo meilė liks be atsako.
Tikėtis tai rizikuoti būti nuviltam.
Tačiau rizikuoti reikia, nes didžiausia gyvenime rizika niekuo nerizikuoti.
Tasai, kuris nerizikuoja, nieko nedaro, nieko nemato, nieko neturi ir yra niekas.
Jis nesugeba pažinti, jausti, keistis, augti, mylėti ir gyventi.
Meilė- nelyginant medis: ji išauga pati...
Giliai suleidžia šaknis į mūsų butybę...
Ir neretai žaliuoja ir žydi...
Net mūsų širdies griuvėsiuose...
Tikėtis tai rizikuoti būti nuviltam.
Tačiau rizikuoti reikia, nes didžiausia gyvenime rizika niekuo nerizikuoti.
Tasai, kuris nerizikuoja, nieko nedaro, nieko nemato, nieko neturi ir yra niekas.
Jis nesugeba pažinti, jausti, keistis, augti, mylėti ir gyventi.
Meilė- nelyginant medis: ji išauga pati...
Giliai suleidžia šaknis į mūsų butybę...
Ir neretai žaliuoja ir žydi...
Net mūsų širdies griuvėsiuose...
'A Candle ' by Sir John Suckling
There is a thing which in the light
Is seldom used; but in the night
It serves the maiden female crew,
The ladies and the good wives too:
They use to take it in their hand,
And then it will uprightly stand;
And to a hole they it apply,
Where by its goodwill it would die;
It spends, goes out, and still within
It leaves its moisture thick and thin.
Heron Books, London, 1972
There is a thing which in the light
Is seldom used; but in the night
It serves the maiden female crew,
The ladies and the good wives too:
They use to take it in their hand,
And then it will uprightly stand;
And to a hole they it apply,
Where by its goodwill it would die;
It spends, goes out, and still within
It leaves its moisture thick and thin.
Heron Books, London, 1972
Bet kuriam mažo berniuko tėčiui
...į Tave nukreiptos mažos akytės,
kurios žiūri dieną ir naktį;
Yra mažos ausytės, kurios greitai
išgirsta viską, ką Tu sakai;
Yra mažos rankos, kurios nori
daryti viską taip, kaip Tu darai;
Yra mažas berniukas, kuris svajoja
apie tą dieną, kai bus toks pat kaip Tu.
Tu esi mažojo draugužio dievaitis,
Tu esi išmintingiausias iš išmintingiausių!
Jo galvelėje niekada nekyla
jokių įtarimų apie Tave.
Jis nuoširdžiai tiki viskuo,
ką Tu sakai ar darai.
Jis kalbės ir elgsis lygiai taip pat,
kai bus suaugęs kaip Tu.
...štai draugužis didelėmis akimis,
kuris tiki, kad Tu visuomet teisus;
Jo ausys visuomet atviros,
ir jis žiūri dieną ir naktį,-
Tu kiekvieną dieną rodai pavyzdį viskuo, ką darai,
berniukui, kuris nori suaugti ir
būti toks kaip Tu.
...į Tave nukreiptos mažos akytės,
kurios žiūri dieną ir naktį;
Yra mažos ausytės, kurios greitai
išgirsta viską, ką Tu sakai;
Yra mažos rankos, kurios nori
daryti viską taip, kaip Tu darai;
Yra mažas berniukas, kuris svajoja
apie tą dieną, kai bus toks pat kaip Tu.
Tu esi mažojo draugužio dievaitis,
Tu esi išmintingiausias iš išmintingiausių!
Jo galvelėje niekada nekyla
jokių įtarimų apie Tave.
Jis nuoširdžiai tiki viskuo,
ką Tu sakai ar darai.
Jis kalbės ir elgsis lygiai taip pat,
kai bus suaugęs kaip Tu.
...štai draugužis didelėmis akimis,
kuris tiki, kad Tu visuomet teisus;
Jo ausys visuomet atviros,
ir jis žiūri dieną ir naktį,-
Tu kiekvieną dieną rodai pavyzdį viskuo, ką darai,
berniukui, kuris nori suaugti ir
būti toks kaip Tu.
Smagu paskaitineti ... Graziai rasote ir savo ir ne savo eiles... As ir siunciu...
Baltam skliaute suzeri zvaigzdes ,-
Nutyla snaigiu snabzdesys .
Pabyra mintys dziugios , gilios ,
Jog Tu salia esi ...
Ar liudna , ar sirdis dejuoja ,
Ar dziaugsmas zarsto vasaros geles ,
Tikiu , jog rudeni sutiksim dviese
Ir rinksim azuolo giles .
Tu pats tyriausias sielos draugas ,
Lyg vieversys , issklaidantis niurias dienas .
Tu tarsi medis augalotas ,
Kurio stiprybej nerimas uzges .
Kaskart Tu vis kitoks :
Tai demonas smarkus , tai angelas svelnus .
Ir toks tu man be galo patinki ,
Nes sugebi uzdegti aistra manoje sirdy .
Baltam skliaute uzgesta zvaigzdes .
Istryksta rytmecio zara .
Ir ledo geles languose prazyde ,
Susyla mano delnuose .
******
Pakylam pauksciais i erdve .
Blaskomes , nardom ir krintam ...
Nors norai didziuliai : tureti , patirti , nuskesti liepsnoj ...
Ir sava seseli palikti , ir meile isdalinti ...
Kas mes - be aistros , verzlumo , vilties ,
Kas mes - be lekimo ...
Mes tokie jauni , kad turetume sokti , dziaugtis , svajoti .
Ir nerustint likimo ...
Baltam skliaute suzeri zvaigzdes ,-
Nutyla snaigiu snabzdesys .
Pabyra mintys dziugios , gilios ,
Jog Tu salia esi ...
Ar liudna , ar sirdis dejuoja ,
Ar dziaugsmas zarsto vasaros geles ,
Tikiu , jog rudeni sutiksim dviese
Ir rinksim azuolo giles .
Tu pats tyriausias sielos draugas ,
Lyg vieversys , issklaidantis niurias dienas .
Tu tarsi medis augalotas ,
Kurio stiprybej nerimas uzges .
Kaskart Tu vis kitoks :
Tai demonas smarkus , tai angelas svelnus .
Ir toks tu man be galo patinki ,
Nes sugebi uzdegti aistra manoje sirdy .
Baltam skliaute uzgesta zvaigzdes .
Istryksta rytmecio zara .
Ir ledo geles languose prazyde ,
Susyla mano delnuose .
******
Pakylam pauksciais i erdve .
Blaskomes , nardom ir krintam ...
Nors norai didziuliai : tureti , patirti , nuskesti liepsnoj ...
Ir sava seseli palikti , ir meile isdalinti ...
Kas mes - be aistros , verzlumo , vilties ,
Kas mes - be lekimo ...
Mes tokie jauni , kad turetume sokti , dziaugtis , svajoti .
Ir nerustint likimo ...
Angelas
Saltas,pilkas
Akmeninis angelas
Ant apleistos
Gotiskos baznycios
Mirksta tamsoje
Ir mirtinoj tyloj
Stebi is aukstai
Naktini miesta
Praeitis
Dabartis
Ir Ateitis
Yra jame
Gyvybe
Ir mirtis
Yra jame
Kiekviena nakti
Jis nuskrenda i zeme
Kad priartintu tai
Kas vadinama
Pabaigos pradzia
Saltas,pilkas
Akmeninis angelas
Ant apleistos
Gotiskos baznycios
Mirksta tamsoje
Ir mirtinoj tyloj
Stebi is aukstai
Naktini miesta
Praeitis
Dabartis
Ir Ateitis
Yra jame
Gyvybe
Ir mirtis
Yra jame
Kiekviena nakti
Jis nuskrenda i zeme
Kad priartintu tai
Kas vadinama
Pabaigos pradzia
ir balsas kuriuo nebylys
prabyla tai angelo balsas
ir zvilgsnis kuriuo neregys
pamato tai angelo zvilgsnis
ir tai ka matau ir kalbu
nuo zvilgsnio ir balso pakinta
ir formas ivardint skubu
ir dulkemis angelas krinta
A.Marcenas
prabyla tai angelo balsas
ir zvilgsnis kuriuo neregys
pamato tai angelo zvilgsnis
ir tai ka matau ir kalbu
nuo zvilgsnio ir balso pakinta
ir formas ivardint skubu
ir dulkemis angelas krinta
A.Marcenas
Pūga
Žiema atrišo savo maišą
Ir beria sniegą iš dangaus,
Ir pūga viską taip sumaišo,
Kad negali atskirt žmogaus
Nuo arklio. Ir nereik atskirti,
Geriau iš viso nematyt,
Kaip bėga juokdamies į mirtį
Ir žmonės, ir arkliai, mergyt.Henrikas Radauskas
Žiemos kelionė
Man žiema pažadėjo rojų
Ir iš ledo nuliejo medžius,
Ir aš baltas į dangų važiuoju,
Ir, kaip vėliavos mano pečius
Apdengusios, šaukia papūgos,
Kad jau baigias ledo giria,
Kad prie rojaus nurimsta pūgos
Ir kad būsiu greit pragare.
Henrikas Radauskas
Nuotaka žiema
Žiema ant juodo gymio kūno
suknelę baltą apsivilkus -
jaunutė Rudens nuotaka,
saldi kaip baltas cukrus,
meta
baltomis pirštinėmis
baltą gėlių puokštę
visoms pasaulio merginoms neištekėjusioms,
o ir ištekėjusias gundo.
Paskui užsirūko
juodo medžio nuogo cigaretę,
išpučia ledinėmis lūpytėmis
šaltus stingdančius dūmus
ir nubėga krištoliniu tiltu
virti visiems pasaulio vyrams
baltos ryžių košės.
Loreta Klebonaitė
Šalčio įsakymu
Šaltis įsakė medžiams juodiems
apsirengti baltus triko
baltus baltus
aptemptus aptemptus,
kad išryškėtų menkiausias kūno defektas.
Stovi medžiai kaip baletrūnai
balta tvarka...
Tik mano blakstienos
juodos ir nuogos.
Loreta Klebonaitė
Žiema atrišo savo maišą
Ir beria sniegą iš dangaus,
Ir pūga viską taip sumaišo,
Kad negali atskirt žmogaus
Nuo arklio. Ir nereik atskirti,
Geriau iš viso nematyt,
Kaip bėga juokdamies į mirtį
Ir žmonės, ir arkliai, mergyt.Henrikas Radauskas
Žiemos kelionė
Man žiema pažadėjo rojų
Ir iš ledo nuliejo medžius,
Ir aš baltas į dangų važiuoju,
Ir, kaip vėliavos mano pečius
Apdengusios, šaukia papūgos,
Kad jau baigias ledo giria,
Kad prie rojaus nurimsta pūgos
Ir kad būsiu greit pragare.
Henrikas Radauskas
Nuotaka žiema
Žiema ant juodo gymio kūno
suknelę baltą apsivilkus -
jaunutė Rudens nuotaka,
saldi kaip baltas cukrus,
meta
baltomis pirštinėmis
baltą gėlių puokštę
visoms pasaulio merginoms neištekėjusioms,
o ir ištekėjusias gundo.
Paskui užsirūko
juodo medžio nuogo cigaretę,
išpučia ledinėmis lūpytėmis
šaltus stingdančius dūmus
ir nubėga krištoliniu tiltu
virti visiems pasaulio vyrams
baltos ryžių košės.
Loreta Klebonaitė
Šalčio įsakymu
Šaltis įsakė medžiams juodiems
apsirengti baltus triko
baltus baltus
aptemptus aptemptus,
kad išryškėtų menkiausias kūno defektas.
Stovi medžiai kaip baletrūnai
balta tvarka...
Tik mano blakstienos
juodos ir nuogos.
Loreta Klebonaitė
Truputis mano dievinamo Jesenino
Ну, целуй меня, целуй,
Хоть до крови, хоть до боли.
Не в ладу с холодной волей
Кипяток сердечных струй.
Опрокинутая кружка
Средь веселых не для нас.
Понимай, моя подружка,
На земле живут лишь раз!
Оглядись спокойным взором,
Посмотри: во мгле сырой
Месяц, словно желтый ворон,
Кружит, вьется над землей.
Ну, целуй же! Так хочу я.
Песню тлен пропел и мне.
Видно, смерть мою почуял
Тот, кто вьется в вышине.
Увядающая сила!
Умирать так умирать!
До кончины губы милой
Я хотел бы целовать.
Чтоб все время в синих дремах,
Не стыдясь и не тая,
В нежном шелесте черемух
Раздавалось: «Я твоя».
И чтоб свет над полной кружкой
Легкой пеной не погас
Пей и пой, моя подружка:
На земле живут лишь раз!
Ну, целуй меня, целуй,
Хоть до крови, хоть до боли.
Не в ладу с холодной волей
Кипяток сердечных струй.
Опрокинутая кружка
Средь веселых не для нас.
Понимай, моя подружка,
На земле живут лишь раз!
Оглядись спокойным взором,
Посмотри: во мгле сырой
Месяц, словно желтый ворон,
Кружит, вьется над землей.
Ну, целуй же! Так хочу я.
Песню тлен пропел и мне.
Видно, смерть мою почуял
Тот, кто вьется в вышине.
Увядающая сила!
Умирать так умирать!
До кончины губы милой
Я хотел бы целовать.
Чтоб все время в синих дремах,
Не стыдясь и не тая,
В нежном шелесте черемух
Раздавалось: «Я твоя».
И чтоб свет над полной кружкой
Легкой пеной не погас
Пей и пой, моя подружка:
На земле живут лишь раз!
Никогда я не был на Босфоре,
Ты меня не спрашивай о нем.
Я в твоих глазах увидел море,
Полыхающее голубым огнем.
Не ходил в Багдад я с караваном,
Не возил я шелк туда и хну.
Наклонись своим красивым станом,
На коленях дай мне отдохнуть.
Или снова, сколько ни проси я,
Для тебя навеки дела нет,
Что в далеком имени - Россия -
Я известный, признанный поэт.
У меня в душе звенит тальянка,
При луне собачий слышу лай.
Разве ты не хочешь, персиянка,
Увидать далекий синий край?
Я сюда приехал не от скуки -
Ты меня, незримая, звала.
И меня твои лебяжьи руки
Обвивали, словно два крыла.
Я давно ищу в судьбе покоя,
И хоть прошлой жизни не кляну,
Расскажи мне что-нибудь такое
Про твою веселую страну.
Заглуши в душе тоску тальянки,
Напои дыханьем свежих чар,
Чтобы я о дальней северянке
Не вздыхал, не думал, не скучал.
И хотя я не был на Босфоре -
Я тебе придумаю о нем.
Все равно - глаза твои, как море,
Голубым колышутся огнем
Ты меня не спрашивай о нем.
Я в твоих глазах увидел море,
Полыхающее голубым огнем.
Не ходил в Багдад я с караваном,
Не возил я шелк туда и хну.
Наклонись своим красивым станом,
На коленях дай мне отдохнуть.
Или снова, сколько ни проси я,
Для тебя навеки дела нет,
Что в далеком имени - Россия -
Я известный, признанный поэт.
У меня в душе звенит тальянка,
При луне собачий слышу лай.
Разве ты не хочешь, персиянка,
Увидать далекий синий край?
Я сюда приехал не от скуки -
Ты меня, незримая, звала.
И меня твои лебяжьи руки
Обвивали, словно два крыла.
Я давно ищу в судьбе покоя,
И хоть прошлой жизни не кляну,
Расскажи мне что-нибудь такое
Про твою веселую страну.
Заглуши в душе тоску тальянки,
Напои дыханьем свежих чар,
Чтобы я о дальней северянке
Не вздыхал, не думал, не скучал.
И хотя я не был на Босфоре -
Я тебе придумаю о нем.
Все равно - глаза твои, как море,
Голубым колышутся огнем
