V anduo nusineša liūdesį,
Oras nusineša geismą.
Žolės upelio dugne ir klaidūs mano sapnai.
Paukščio atspindys oraplaukia paviršium.
Žydėjimo, alkio metas.
Žuvys šokčioja iš vandens į kitą
Pasaulį ir griebia sparnuotus vabzdžius,
Erelis žuvininkas
Jų tyko kvapniam ore. Panyru gelmėn:
Klaidūs sapnai, siūbavimas, vilnijimas...
Ieškoti maisto?
Kornelijus Platelis
Kaip stipriai gali poezija suvirpinti sielą.
Sugalvojo mane tokį
Sugalvojo mane tokį:
Šitaip - gražų, taip - negražų,
Šitaip - gerą, taip - negerą,
Šitaip - didelį, taip - mažą,
Šitaip - linksmą, šitaip - liūdną,
Šitaip - jauną, šitaip - seną,
Dar gerai, kad man pridėjo
Šitiek - paukščio, šitiek - medžio:
Tai žaliuoju, tai siūbuoju,
Tai, savy nutūpęs, čiulbu.
J M
Išėjau ieškoti laimės -
Nežinau kaip ji atrodo,
Gal jinai mieste, gal kaime,
Pasislėpusi už sodo.
Išėjau ieškoti meilės,
Bet ir jos aš nepažįstu.
Sako, kad prie meilės eilės,
O stovėt jose nedrįstu.
Išėjau ieškoti saulės.
Žiū, už mano namo kampo
Vakarėjančiu dangum
Saulė už miškelio slenka.
Išėjau ieškoti draugo,
Daug pro šalį jų praėjo
Tik nei vienas nesustojo
Ir manęs nepastebėjo.
Išėjau žvaigždės ieškoti
Stebuklingos vakarinės,
O pro mano namo langus
Šnabžda įkandin kaimynės -
"Ieško, ieško ir neranda,
Pametė ir neužmiršta."
Užsimetęs tamsią skrandą
Ant manęs pasaulis niršta.
Ir vis tiek išeisiu laimės
Po pasaulį paieškoti,
O suradusi, parnešiu
Tau prie kojų pasikloti.
/n.l/
Nežinau kaip ji atrodo,
Gal jinai mieste, gal kaime,
Pasislėpusi už sodo.
Išėjau ieškoti meilės,
Bet ir jos aš nepažįstu.
Sako, kad prie meilės eilės,
O stovėt jose nedrįstu.
Išėjau ieškoti saulės.
Žiū, už mano namo kampo
Vakarėjančiu dangum
Saulė už miškelio slenka.
Išėjau ieškoti draugo,
Daug pro šalį jų praėjo
Tik nei vienas nesustojo
Ir manęs nepastebėjo.
Išėjau žvaigždės ieškoti
Stebuklingos vakarinės,
O pro mano namo langus
Šnabžda įkandin kaimynės -
"Ieško, ieško ir neranda,
Pametė ir neužmiršta."
Užsimetęs tamsią skrandą
Ant manęs pasaulis niršta.
Ir vis tiek išeisiu laimės
Po pasaulį paieškoti,
O suradusi, parnešiu
Tau prie kojų pasikloti.
/n.l/
Aš prašau susimąstyt:
Jau laikas nunešė tolyn-
Tarytum žemės ūžesy-
Paklaikusios širdies mintis,
Jaunystės grožį ir dienas,
Ir žavesį saldžių naktų
Prisiminimai lyg žiedai
Mane vis kelia iš sapnų.
Aš prašau susimąstyt:
Kol neatėjo praeitis,
Kol dūžiai laikrodžio vilties
Skaičiuoja laiką ateities.
Jau nebėra ir nebebus
Praėjusių dienų klaidų,
Ir nebereikia prisimint,-
Atleisiu tau, atleisk ir tu.
Aš prašau susimąstyt:
Likimo dvasios aukštumu
Nubrėžtas takas lig dangaus,
Kuriuo mes einame abu.
Juk gali būt tokia lemtis,
Kada akimirka viena
Išskirs slapčiausias mūs mintis
Ir nebeliksime drauge.
/n.l/
Jau laikas nunešė tolyn-
Tarytum žemės ūžesy-
Paklaikusios širdies mintis,
Jaunystės grožį ir dienas,
Ir žavesį saldžių naktų
Prisiminimai lyg žiedai
Mane vis kelia iš sapnų.
Aš prašau susimąstyt:
Kol neatėjo praeitis,
Kol dūžiai laikrodžio vilties
Skaičiuoja laiką ateities.
Jau nebėra ir nebebus
Praėjusių dienų klaidų,
Ir nebereikia prisimint,-
Atleisiu tau, atleisk ir tu.
Aš prašau susimąstyt:
Likimo dvasios aukštumu
Nubrėžtas takas lig dangaus,
Kuriuo mes einame abu.
Juk gali būt tokia lemtis,
Kada akimirka viena
Išskirs slapčiausias mūs mintis
Ir nebeliksime drauge.
/n.l/
Gyvenimas - tai geidžiamas apsigavimas!
O kaip norėčiau padaryti jį bekraštį
Ir juo keliauti kaip amžinasis piligrimas,
Ir niekad niekur kelio pabaigos nerasti!
Kaip gera jausti viltį, laimę ir paguodą,
Kaip išganinga, jų netekus, laukti ir kentėti!
Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda.
Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.
Galbūt jisai iliuzija, kuri vaidenas;
Gal nieko čia nėra, tik šiaip sau rodos,
Bet nebūties pirminis taškas juodas,
Išplitęs kerinčiais vaizdais, koks tyras menas!
Aš jį regiu ant savo sąmonės ekrano
Ir negaliu atsigėrėt, o Dieve mano!
Šarnelė 1944.II.24
(Vytautas Mačernis)
O kaip norėčiau padaryti jį bekraštį
Ir juo keliauti kaip amžinasis piligrimas,
Ir niekad niekur kelio pabaigos nerasti!
Kaip gera jausti viltį, laimę ir paguodą,
Kaip išganinga, jų netekus, laukti ir kentėti!
Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda.
Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.
Galbūt jisai iliuzija, kuri vaidenas;
Gal nieko čia nėra, tik šiaip sau rodos,
Bet nebūties pirminis taškas juodas,
Išplitęs kerinčiais vaizdais, koks tyras menas!
Aš jį regiu ant savo sąmonės ekrano
Ir negaliu atsigėrėt, o Dieve mano!
Šarnelė 1944.II.24
(Vytautas Mačernis)
JEI AŠ ŽINOČIAU
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Kai aš pamatysiu Tave beužmiegančią,
Aš Tave geriau apkločiau
Ir melsčiaus Dievui, kad saugotų Tavo sielą.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Kai matysiu Tave, išeinančią pro duris,
Aš Tave apkabinčiau ir pabučiuočiau
Ir pašaukčiau atgal dar vienam bučiniui.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Kai išgirsiu Tave besimeldžiančią garsiai,
Aš įrašyčiau kiekvieną veiksmą ir žodį į video juostą,
Kad galėčiau žiūrėti įrašą kiekvieną dieną.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Skirčiau dar minutėlę,
Sustabdyti Tave ir pasakyti "Myliu Tave"
Vietoj to, kad tik pagalvočiau apie tai, kad Tave myliu.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Būčiau čia ir praleisčiau su Tavimi visą dieną,
Taip, esu tikras, kad Tu turėsi jų žymiai daugiau,
Todėl aš vieną iš Tavęs pavogčiau (ištrūkčiau vienai dienai pas Tave)
Nes tikrai visada ateina rytojus
Klaidoms ištaisyti
Ir mums visada duodamas antras šansas
Padaryti viska teisingai.
Visuomet bus kita diena
Ištarti "Myliu Tave",
Ir tikrai būna dar vienas šansas
Ištarti "Kuo galiu padėti?"
Bet jeigu kartais aš klystu,
Ir ši diena yra viskas, ką aš turiu,
Aš norėčiau pasakyti, kaip aš myliu Tave,
Ir tikiuosi, kad mes to niekada nepamiršime.
Rytojaus niekas niekam nežadėjo
Nei jaunam, nei senam,
Ir šiandien gali būti paskutinė proga
Tau stipriai apkabinti savo meilę.
Tad, jeigu lauki rytojaus,
Kodėl to nedarai to šiandien?
Nes, jeigu rytojus niekada neateis,
Tu tikrai gailėsies tos dienos,
Kai Tu neskyrei papildomo laiko
Šypsenai, apkabinimui ar bučiniui
Ir buvai perdaug užsiėmęs suteikti kitam tai,
Kas galbūt tapo jo paskutiniuoju noru.
Tad prisiglauskite prie savo mylimųjų šiandien
Ir pašnibždėkite jiems į ausį,
Pasakykite jiems, kaip stipriai juos mylite
Ir kad jie Jums visada bus labai brangūs.
Nepagailėkite laiko pasakyti "Atsiprašau", "Atleisk man prašau", "Ačiū" arba "Viskas tvarkoj"
Ir jeigu rytojus niekada neišauš,
Tau nereikės graužtis dėl šios dienos.
IF I KNEW
If I knew it would be the last time
That I'd see you fall asleep,
I would tuck you in more tightly
and pray the Lord, your soul to keep.
If I knew it would be the last time
that I see you walk out the door,
I would give you a hug and kiss
and call you back for one more.
If I knew it would be the last time
I'd hear your voice lifted up in praise,
I would video tape each action and word,
so I could play them back day after day.
If I knew it would be the last time,
I could spare an extra minute
to stop and say "I love you,"
instead of assuming you would KNOW I do.
If I knew it would be the last time,
I would be there to share your day,
Well I'm sure you'll have so many more,
so I can let just this one slip away.
For surely there's always tomorrow
to make up for an oversight,
and we always get a second chance
to make everything just right.
There will always be another day
to say "I love you,"
And certainly there's another chance
to say our "Anything I can do?"
But just in case I might be wrong,
and today is all I get,
I'd like to say how much I love you
and I hope we never forget.
Tomorrow is not promised to anyone,
young or old alike,
And today may be the last chance
you get to hold your loved one tight.
So if you're waiting for tomorrow,
why not do it today?
For if tomorrow never comes,
you'll surely regret the day,
That you didn't take that extra time
for a smile, a hug, or a kiss
and you were too busy to grant someone,
what turned out to be their one last wish.
So hold your loved ones close today,
and whisper in their ear,
Tell them how much you love them
and that you'll always hold them dear.
Take time to say "I'm sorry,"
"Please forgive me," "Thank you," or "It's okay."
And if tomorrow never comes,
you'll have no regrets about today.
Tai skirta visiems, kas tą minutę buvo ten arba šalia rugsějo 11 d.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Kai aš pamatysiu Tave beužmiegančią,
Aš Tave geriau apkločiau
Ir melsčiaus Dievui, kad saugotų Tavo sielą.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Kai matysiu Tave, išeinančią pro duris,
Aš Tave apkabinčiau ir pabučiuočiau
Ir pašaukčiau atgal dar vienam bučiniui.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Kai išgirsiu Tave besimeldžiančią garsiai,
Aš įrašyčiau kiekvieną veiksmą ir žodį į video juostą,
Kad galėčiau žiūrėti įrašą kiekvieną dieną.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Skirčiau dar minutėlę,
Sustabdyti Tave ir pasakyti "Myliu Tave"
Vietoj to, kad tik pagalvočiau apie tai, kad Tave myliu.
Jei aš žinočiau, kad tai bus paskutinis kartas,
Būčiau čia ir praleisčiau su Tavimi visą dieną,
Taip, esu tikras, kad Tu turėsi jų žymiai daugiau,
Todėl aš vieną iš Tavęs pavogčiau (ištrūkčiau vienai dienai pas Tave)
Nes tikrai visada ateina rytojus
Klaidoms ištaisyti
Ir mums visada duodamas antras šansas
Padaryti viska teisingai.
Visuomet bus kita diena
Ištarti "Myliu Tave",
Ir tikrai būna dar vienas šansas
Ištarti "Kuo galiu padėti?"
Bet jeigu kartais aš klystu,
Ir ši diena yra viskas, ką aš turiu,
Aš norėčiau pasakyti, kaip aš myliu Tave,
Ir tikiuosi, kad mes to niekada nepamiršime.
Rytojaus niekas niekam nežadėjo
Nei jaunam, nei senam,
Ir šiandien gali būti paskutinė proga
Tau stipriai apkabinti savo meilę.
Tad, jeigu lauki rytojaus,
Kodėl to nedarai to šiandien?
Nes, jeigu rytojus niekada neateis,
Tu tikrai gailėsies tos dienos,
Kai Tu neskyrei papildomo laiko
Šypsenai, apkabinimui ar bučiniui
Ir buvai perdaug užsiėmęs suteikti kitam tai,
Kas galbūt tapo jo paskutiniuoju noru.
Tad prisiglauskite prie savo mylimųjų šiandien
Ir pašnibždėkite jiems į ausį,
Pasakykite jiems, kaip stipriai juos mylite
Ir kad jie Jums visada bus labai brangūs.
Nepagailėkite laiko pasakyti "Atsiprašau", "Atleisk man prašau", "Ačiū" arba "Viskas tvarkoj"
Ir jeigu rytojus niekada neišauš,
Tau nereikės graužtis dėl šios dienos.
IF I KNEW
If I knew it would be the last time
That I'd see you fall asleep,
I would tuck you in more tightly
and pray the Lord, your soul to keep.
If I knew it would be the last time
that I see you walk out the door,
I would give you a hug and kiss
and call you back for one more.
If I knew it would be the last time
I'd hear your voice lifted up in praise,
I would video tape each action and word,
so I could play them back day after day.
If I knew it would be the last time,
I could spare an extra minute
to stop and say "I love you,"
instead of assuming you would KNOW I do.
If I knew it would be the last time,
I would be there to share your day,
Well I'm sure you'll have so many more,
so I can let just this one slip away.
For surely there's always tomorrow
to make up for an oversight,
and we always get a second chance
to make everything just right.
There will always be another day
to say "I love you,"
And certainly there's another chance
to say our "Anything I can do?"
But just in case I might be wrong,
and today is all I get,
I'd like to say how much I love you
and I hope we never forget.
Tomorrow is not promised to anyone,
young or old alike,
And today may be the last chance
you get to hold your loved one tight.
So if you're waiting for tomorrow,
why not do it today?
For if tomorrow never comes,
you'll surely regret the day,
That you didn't take that extra time
for a smile, a hug, or a kiss
and you were too busy to grant someone,
what turned out to be their one last wish.
So hold your loved ones close today,
and whisper in their ear,
Tell them how much you love them
and that you'll always hold them dear.
Take time to say "I'm sorry,"
"Please forgive me," "Thank you," or "It's okay."
And if tomorrow never comes,
you'll have no regrets about today.
Tai skirta visiems, kas tą minutę buvo ten arba šalia rugsějo 11 d.
Mūsų ne laimė ta, kad užuot matę dabartį, mes žiūrime į ateitį...
M.Gogolis
M.Gogolis
Vajei...kokių čia grožybių galima pas jus rasti...
Kai Tavęs neturėsiu
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - naktimis aš sapnuosiu Tave:
Pasivaikščioti eisime dviese - Tu laikysi už rankos mane...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - pabandysiu pašaukti mintim,
Prisiminsiu, kaip buvome dviese, kaip mūs meilė nuėjo viltin...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - Tu stovėsi po skėčiu drauge,
Švelniai rožėmis veidą palietęs, vis bučiuosi mane lietuje...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - aš skaičiuosiu laiptinėj žingsnius
Ir prie durų sutikti atbėgsiu, ir bučiuosiu Tave vėl žvilgsniu...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - aš paišysiu ant lango Tave
Ir ilgai aš į tolį žiūrėsiu, kaip eini vis gatve pas mane...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - rinksiuos debesį gražų danguj
Ir Tave debesin pasikviesiu - pažiūrėt, kaip ant žemės gražu...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - atsiminsiu vaivorykštę - tą,
Kur takais rudens ėjome dviese, susikibę sparnais danguje...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - aš braidysiu melsvais lubinais,
Mūsų meilę į lauką nuvesių, nubarstytą Tavais bučiniais...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - atrakinsiu Tau nakčiai duris,
Tavo širdį ateiti pakviesiu - i lai protas nuneš užmarštin...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - aš tikėsiuos sugrįžtant Tavęs...
Tavęs, mylimas, amžiais ilgėsiuosi ir tik Tau rašysiu eiles.
1999.
Nejolė Laukavičienė - Širvinskaitė
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - naktimis aš sapnuosiu Tave:
Pasivaikščioti eisime dviese - Tu laikysi už rankos mane...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - pabandysiu pašaukti mintim,
Prisiminsiu, kaip buvome dviese, kaip mūs meilė nuėjo viltin...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - Tu stovėsi po skėčiu drauge,
Švelniai rožėmis veidą palietęs, vis bučiuosi mane lietuje...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - aš skaičiuosiu laiptinėj žingsnius
Ir prie durų sutikti atbėgsiu, ir bučiuosiu Tave vėl žvilgsniu...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - aš paišysiu ant lango Tave
Ir ilgai aš į tolį žiūrėsiu, kaip eini vis gatve pas mane...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - rinksiuos debesį gražų danguj
Ir Tave debesin pasikviesiu - pažiūrėt, kaip ant žemės gražu...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - atsiminsiu vaivorykštę - tą,
Kur takais rudens ėjome dviese, susikibę sparnais danguje...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - aš braidysiu melsvais lubinais,
Mūsų meilę į lauką nuvesių, nubarstytą Tavais bučiniais...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - atrakinsiu Tau nakčiai duris,
Tavo širdį ateiti pakviesiu - i lai protas nuneš užmarštin...
Dar ilgai, kai Tavęs neturėsiu - aš tikėsiuos sugrįžtant Tavęs...
Tavęs, mylimas, amžiais ilgėsiuosi ir tik Tau rašysiu eiles.
1999.
Nejolė Laukavičienė - Širvinskaitė
Veidrodis. 10 stabtelėjimų
1. Simpatiška pusės metų mergytė
atidžiai tiria veidrodį
ūmai krykščia atpažinusi -
Aš
2. kokių šešerių
viena namuose
senovinės spintos
padūmavęs sidabrinis paviršius:
kodėl visą laiką - tik aš?
3. dvylikos
tyrinėjanti pažastis krūtis
viena truputį didesnė:
na čia dabar?
4. dar ne moteris
švelniai priglunda lūpomis
prie savo apsvaigusio atvaizdo
pratinasi:
ir aš tave...
5. nuoga
po pirmosios nuodėmės
godžiai siurbia akim:
negi aš?
6. jau pagimdė
pirmąsyk virpančiom kojom
atsistoja
pergalingas žvilgsnis -
galiu būti motina
7. nuodėmių uraganui prašvilpus
primerktom akim kaip katė
mirtinai pavargus dar ginasi:
pamanyk, kas čia tokio?
8. daugiau tikrai negimdys
išsausėjusi oda
pigmentinės dėmės karščio gūsiai
neapykanta sau
beprotiškas geismas gyventi:
pusė šimto.
9. pasideda lazdą
nusiauna
tiesia virpančią ranką
tai mergaitei, prisimenat?
10. subanguoja sidabrinis paviršius
- LABAS VAKARAS, AR ĮSILEISITE?
D.Zelčiūtė
1. Simpatiška pusės metų mergytė
atidžiai tiria veidrodį
ūmai krykščia atpažinusi -
Aš
2. kokių šešerių
viena namuose
senovinės spintos
padūmavęs sidabrinis paviršius:
kodėl visą laiką - tik aš?
3. dvylikos
tyrinėjanti pažastis krūtis
viena truputį didesnė:
na čia dabar?
4. dar ne moteris
švelniai priglunda lūpomis
prie savo apsvaigusio atvaizdo
pratinasi:
ir aš tave...
5. nuoga
po pirmosios nuodėmės
godžiai siurbia akim:
negi aš?
6. jau pagimdė
pirmąsyk virpančiom kojom
atsistoja
pergalingas žvilgsnis -
galiu būti motina
7. nuodėmių uraganui prašvilpus
primerktom akim kaip katė
mirtinai pavargus dar ginasi:
pamanyk, kas čia tokio?
8. daugiau tikrai negimdys
išsausėjusi oda
pigmentinės dėmės karščio gūsiai
neapykanta sau
beprotiškas geismas gyventi:
pusė šimto.
9. pasideda lazdą
nusiauna
tiesia virpančią ranką
tai mergaitei, prisimenat?
10. subanguoja sidabrinis paviršius
- LABAS VAKARAS, AR ĮSILEISITE?
D.Zelčiūtė
Maži jausmai
Maži jausmai
Prašo valgyti, gerti, miegoti
Dėvi ryškiais rūbais
Spalvotais kaklaraiščiais.
O DIDELIS JAUSMAS
Toli pievose gano karves
Draugauja su lauko našlaitėmis
Vakarais pavargęs pareina
Atsigeria pieno, krenta ant šieno
Nubraukia veidu ropojantį vabalą
Ir jam nė motais, kad kažkas
Jo v i s ą g y v e n i m ą ieško...
"Keistuolių teatras"
Maži jausmai
Prašo valgyti, gerti, miegoti
Dėvi ryškiais rūbais
Spalvotais kaklaraiščiais.
O DIDELIS JAUSMAS
Toli pievose gano karves
Draugauja su lauko našlaitėmis
Vakarais pavargęs pareina
Atsigeria pieno, krenta ant šieno
Nubraukia veidu ropojantį vabalą
Ir jam nė motais, kad kažkas
Jo v i s ą g y v e n i m ą ieško...
"Keistuolių teatras"
MAMA!
Ak mama!Ir kodėl man taip skauda šyrdi?
Kai pamatau nuo skausmo nualinta tavo - veidą!
Ir nuo darbu - pavargusias tavo rankas!
Nuo kazdieniniu gyvenimo rupesčiu,
Jau žylti pradedančia tavo galvą!
Oj,mamyte!Kaip aš norėčiau...
Kad tu nesikankyntumej daugiau!
Kad tavo išvargęs veidas - atsigautu!
Ir raukšlėtame tavo veide - nušvistu šypsena!
Aš šitaip trokštu!Kad tu butumej sveika...
Kad niekad tau - nepristigtu jėju!
Noriu kad tu butumej - linksma,laiminga.
Mano mamyte - viso šito iš visos šyrdies tau linkiu!
Tik gaila mieloji.Kad tai tik - žodžiai...
Ir jie nieko padėti tau - nebepadės!!!
MANO KURYBA!
Ak mama!Ir kodėl man taip skauda šyrdi?
Kai pamatau nuo skausmo nualinta tavo - veidą!
Ir nuo darbu - pavargusias tavo rankas!
Nuo kazdieniniu gyvenimo rupesčiu,
Jau žylti pradedančia tavo galvą!
Oj,mamyte!Kaip aš norėčiau...
Kad tu nesikankyntumej daugiau!
Kad tavo išvargęs veidas - atsigautu!
Ir raukšlėtame tavo veide - nušvistu šypsena!
Aš šitaip trokštu!Kad tu butumej sveika...
Kad niekad tau - nepristigtu jėju!
Noriu kad tu butumej - linksma,laiminga.
Mano mamyte - viso šito iš visos šyrdies tau linkiu!
Tik gaila mieloji.Kad tai tik - žodžiai...
Ir jie nieko padėti tau - nebepadės!!!
MANO KURYBA!
