Mūsų mergytė mūsų lovoje miegojo iki 8 mėn. Kai dukrytei buvo pusę metukų bandžiau iškelti į jos lovytę, bet nesėkmingai, nes pamačiau, kad dukrytė dar labai ieško manęs, dažnai nubunda, o ir man pačiai be galo sunku keltis po keturis - šešis kartus per naktį ir ją žindyti. Tada palaukiau dar du mėnesiukus ir iškėliau į kitą kambarį. Tuo metu vaikas keldavosi žįsti tik kartą arba išmiegodavo visą naktį, todėl persikėlimas į kitą kambarį man nesukėlė sunkumų.
Iš viso dukrytę žindžiau iki 1,2 metukų, bet tada ji valgydavo tik vakare ir ryte.
QUOTE(inteja @ 2007 03 19, 16:17)
As su dukryte miegu vienoje lovoje, nes dar maitinu MP. Taip patogiau. MB iskrausciau i kita kambari, nors jis pats sake, kad taip gal geriau, nes labai bijojo, kad neuzgautu mazyles. Kai baigsiu maitinti MP, kraustysiu ja i lovele , bet ji irgi tam paciam kambaryje yra. I kita kambari planuojame iskelti kai jai sueis 1 metukai, nes jau dabar ji turi savo kambari
Kiekvienai šeimai - savas modelis ir savi priimtini įstatymai. Bet mūsų šeimai toks tėvelio iškraustymas būtų neįmanomas. Man patinka savo vyrą jausti šalia, tiesiog turime naktį prieš užmiegant apsivyti vienas kitą. Mėgstu, kai man pakaso nugarytę ar galvą. Jam taip pat būtina jausti mano kūną.
QUOTE(virgut @ 2007 04 20, 22:32)
Mano 3 metu sunus irgi miega su manim lovoje. Teciui pasidare nepatogu tai issikrauste ant sofos. Sunus su mielu noru miegotu ir savo lovyteje, tik siuo metu mes jos neturim, tai ir miega su manim. Taciau vieno i kita kambari sunaus dar tikrai nesiruosiu kraustyti, bus liudna ir nejauku vienam
Beje nematau nieko iskrypelisko tame, kad vaikai su savo tevais miega (kaip kazkuriai mamai atrode). Aisku kiekvienam sprest kur ir kaip savo vaikus migdyt
Vėlgi pareikšiu savo požiūrį, gal tiksliau mūsų šeimos požiūrį. Nieko iškrypėliško, jeigu vaikas miega su tėvais kol jis yra visai mažutis, kol to nesuvokia. Kai vaikui jau apie du metelius, manau jis turi mokintis būti savarankiškas, savimi pasitikintis. Blogai jeigu jis visiškai saugus tik po mamos sparneliu. Vaikas turi suvokti, kad yra toks dalykas kaip mamos ir tėčio intymumas, kad jie nori pabūti vieni, jie turi savo vietą miegoti, o vaikas - savo. Be abejo, niekas neturi būti atliekama drastiškai, prie visko reikia prieiti atsargiai, daug kalbant ir aiškinant, jei vaikas jau pakankamai didelis suprasti. Kitas dalykas yra tėvų poreikiai. Jie vėl gi skirtingi. Nemanau, kad mums būtų patogu kelis kartus per naktį vaiką kelti į jo lovytę, kad suartėti.
Kažkokių konkrečių taisyklių visiems nėra, reikia stengtis, kad visi būtų laimingi.
Buvo pripratusi nuo puse nakties miegoti su mumis. Paskui pradėjo reikalauti, kad ir visa naktelė butų kartu su tėveliais 
Bet vieną vakarą "rimtai pasikalbėjom", ir dabar mažoji miega savo lovelėje. Pastebėjau, kad geriau miega viena, nei pas mus. Būna naktų, kad nereikia net atsibusti 
O ir mes miegam daug geriau ir patogiau 
niekaip nepasilikdavo savo lovytej 
. kol vieną vakarą pats pareiškė, kad miegos savo kambary didelėj lovoj. Tiesiog taip nė iš šio nė iš to. O mes su vyru jau planus kūrėm, kur antrą lovelę reikės statyti... 
mano pussesere pradejo su saviskiu miegot nuo leliaus laiku ir sekmingai tebemiega su saviskiu lovoj 
o vaikas jau daugiau nei 2 metu 
juk mano manymu reikia ir teveliams savos lovos ir savo "laiko" 
na bet matyt kiekvienam savo 
musishkis iki 1 metu ir 4 men. miegojo savo lovytej, bet musu kambary (del to, kad butas per mazas buvo), o nuo tada kai ishsikelem, turi ir savo kambari ir lova 
ir niekada pas mus nesiprasho 
Aš buvau po cezario, tai kėlinėti vaiką nenorėjau, todėl jis su mumis ir miegojo.Kaip savo įsitikinimams patvirtinti radau žmonos ir vyro amerikiečių daktarų ir daugiavaikių tėvų knygą-tėvų bibliją,kad labai organiška, jei vaikas miega, net iki 2m su tėvais.Todėl nekreipiau dėmesio į kai kurių tetų pasakymus. 
