Vaikų pareigos, elgesio taisyklės - Puslapis 2 - Nuo 7 metų ir vyresni

Mano tai nevisada girdi ko paprasau.. bet siap neseniai rasiau darba apie vaiku teisias ir pareigas. Gal jums pravers:

KAUNO MIESTO VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO ORGANIZACINIO SKYRIAUS RYŠIŲ SU VISUOMENE POSKYRIS

MEDŽIAGA
DĖL VAIKŲ IR PAAUGLIŲ NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS PROGRAMOS
„TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ”

2006-07-07
Kaunas

Įgyvendinant vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programą „Teisės, pareigos ir atsakomybė”, programoje dalyvaujančius moksleivius tikslinga supažindinti su vaiko sąvoka, teisėtų vaiko atstovų sąvoka, pagrindinėmis vaiko teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už pareigų nevykdymą, nepilnamečių atsakomybės rūšimis ir ypatumais. Įgytas žinias jie galės panaudoti dalyvaudami bendrojo lavinimo mokyklų 6-8 klasių moksleivių teisinių žinių viktorinose-konkursuose „Teisės, pareigos ir atsakomybė“.
Pastaba: Moksleiviai neturėtų atmintinai mokytis medžiagoje pateiktos informacijos, svarbu, kad įgytas žinias jie mokėtų taikyti praktikoje.

Vaiko sąvoka

Dažnai vaikai ar net suaugusieji nežino, iki kurio amžiaus asmuo laikomas vaiku. Vieni mano, kad iki 16 metų amžiaus, kol asmuo gauna pasą, kiti teigia iki 7, 10, 12, 14, ar 18 metų. Kad būtų galima su vaikais kalbėti apie pagrindines jų teises ir pareigas, svarbu jiems išaiškinti vaiko sąvoką.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989m. lapkričio 20 d. priimtos Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnis numato šią vaiko sąvoką: „Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų amžiaus, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“. Ši vaiko sąvoka taip pat yra pateikta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Tačiau kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose bei teisės aktuose asmuo iki 18 metų gali būti vadinamas ir kitu žodžiu, t.y. ne vaiku, bet nepilnamečiu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XI skyriuje, kuriame numatyti asmens iki 18 metų amžiaus atsakomybės ypatumai, naudojamas žodis „nepilnametis“. To paties kodekso XXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“ asmuo, neturintis 18 metų, vadinamas vaiku. Žodis „nepilnametis“, kalbant apie asmenį iki 18 metų amžiaus vartojamas ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo, nors ir neturi 18 metų, įgyja suaugusiojo statusą. Pavyzdžiui, taip atsitinka tada, kai neturintis 18 metų asmuo sukuria šeimą, užregistruodamas santuoką. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.5. straipsnis numato: „tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis 18 metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento“. Tai reiškia, jog, nuo santuokos sudarymo momento vaikas įgyja suaugusiojo teises ir pareigas.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad asmuo iki 18 metų amžiaus gali būti vadinamas vaiku arba nepilnamečiu.

Praktinė užduotis:
Rengiantis teisinių žinių viktorinai-konkursui moksleiviai turėtų žinoti:
1) Kas yra vaikas?
2) Kokiais žodžiais gali būti vadinamas žmogus, neturintis 18 metų amžiaus?

Viktorinos-konkurso pasirengimo metu komandai praktinę ir metodinę pagalbą teikia Kauno miesto policijos pareigūnai ir švietimo įstaigų darbuotojai.
Viktorinos-konkurso metu kiekvienai komandai pateikiamos šios užduotys:
1 užduotis. Komandos nariai pristato komisijai komandos pavadinimą ir emblemą. Pristatymui skiriama iki 3 minučių.
2 užduotis (atliekama tik viktorinos-konkurso finale). Komandos kapitonas burtų keliu ištraukia užduotį, kurioje aprašyta praktinė situacija ir pateiktas klausimas. Atsakymui pasirengti skiriama 1 minutė. Jeigu komandai atsakyti į klausimą nepavyksta, papildo kitos komandos pagal eiliškumą.
3 užduotis. Komanda pristato plakatą tema „Smurtui – ne“ ir pakomentuoja jo turinį. Pristatymui pasirenkamos įvairios formos. Užduočiai skiriama iki 3 minučių.
4 užduotis. Komanda burtų keliu ištraukia organizatorių parengtą užduotį ir ją atlieka pagal užduotyje numatytas sąlygas.
5 užduotis. Komanda suvaidina situaciją tema „Vaiko pareigos“, po to pakomentuoja, kokios vaiko pareigos situacijoje buvo suvaidintos. Užduočiai skiriama iki 5 minučių.
6 užduotis. Komanda atsisveikina, pasakydama šūkį arba eiliuotą moralą viktorinos-konkurso tema. Užduočiai skiriama iki 3 minučių.

V. TEISINIŲ ŽINIŲ VIKTORINOS – KONKURSO VERTINIMO KOMISIJA

Pirmojo ir antrojo teisinių žinių viktorinos-konkurso etapų vertinimo komisijas sudaro organizatoriai. Pedagogai ir policijos pareigūnai, rengę viktorinai-konkursui komandas, negali būti komisijos nariai.

VI. UŽDUOČIŲ ATLIKIMO VERTINIMAS IR KRITERIJAI

Visos užduotys vertinamos 5 balų sistema.
Užduočių atlikimas vertinamas pagal šiuos kriterijus: 1) atsakymo tikslumas, 2) idėjos atlikimas užduoties temai.

VII. TEISINIŲ ŽINIŲ VIKTORINOS – KONKURSO DALYVIŲ APDOVANOJIMAS

Viktorinų-konkursų komandų dalyviai apdovanojami diplomais, prizais.

VIII. TEISINIŲ ŽINIŲ VIKTORINOS – KONKURSO FINANSAVIMAS

Pirmasis ir antrasis viktorinos-konkurso etapai finansuojami iš Švietimo ir mokslo ministerijos organizuoto vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų konkurso lėšų.

____________________________________

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKSLEIVIŲ TEISINIŲ ŽINIŲ
VIKTORINOS-KONKURSO
„TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ“
NUOSTATAI

BENDROJI DALIS

Šie nuostatai nustato Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių teisinių žinių viktorinos-konkurso „Teisės, pareigos ir atsakomybė“ ( toliau – teisinių žinių viktorina-konkursas ) organizavimo, komandų vertinimo bei skatinimo tvarka.

I. TIKSLAI

Viktorinos-konkurso pagrindiniai tikslai:
- skleisti teisines žinias tarp vaikų, ugdyti jų pilietinius jausmus, domėjimąsi teise;
- ugdyti vaikų tinkamo elgesio visuomenėje normas ir atsakomybę;
- suteikti vaikams žinių ir praktinių įgūdžių kuriant saugią aplinką;
- organizuoti vaikams prasmingą ir turiningą laisvalaikio praleidimą.

II. TEISNIŲ ŽINIŲ VIKTORINOS – KONKURSO DALYVIAI

Teisinių žinių viktorinoje-konkurse dalyvauja miesto bendrojo lavinimo mokyklų 6-8 klasių moksleivių komandos, sudarytos iš penkių tos pačios mokyklos mokinių.

III. TEISINIŲ ŽINIŲ VIKTORINOS – KONKURSO ORGANIZAVIMAS

Teisinių žinių viktorina-konkursas organizuojamas dviem etapais:
I etapas vyksta Kauno miesto Centro, Dainavos, Panemunės, Santakos ir Žaliakalnio policijos komisariatų aptarnaujamose teritorijose (iki 2006 m. gruodžio 1 d.). Jį organizuoja Kauno miesto VPK Viešosios policijos prevencijos padalinių pareigūnai, vykdantys nepilnamečių nusikalstamumo prevenciją (tyrėjai), Kauno miesto VPK Organizacinio skyriaus Ryšių su visuomene poskyris bei švietimo įstaigų pedagogai. Šiame etape nugalėjusios komandos patenka į viktorinos-konkurso finalą.
II etapas – teisinių žinių viktorinos-konkurso finalas vyksta Kauno Pilėnų vidurinėje mokykloje (iki 2006 m. gruodžio 8 d.). Jį organizuoja Kauno miesto VPK OS Ryšių su visuomene poskyris ir Kauno Pilėnų vidurinė mokykla.

IV. TEISINIŲ ŽINIŲ VIKTORINOS – KONKURSO TVARKA

Moksleivių komandos rengiasi viktorinai-konkursui pagal pateiktas užduotis.
Komanda išsirenka savo kapitoną, sugalvoja komandos pavadinimą bei emblemą, paruošia komandos pristatymą (laisva forma).
Parengia plakatą tema „Smurtui – ne“. Plakato dydis pageidaujamas A2 formato, atlikimo techniką mokiniai pasirenka patys.
Komanda paruošia vaidybinę situaciją tema „Vaiko pareigos“ ir jos komentarą, kokios vaiko pareigos buvo suvaidintos.
Komanda turi būti pasirengusi atlikti organizatorių užduotį, kurią ištrauks viktorinos-konkurso metu.

Teisėtų vaiko atstovų sąvoka

1996 m. kovo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnis numato: „teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai (kai vaikas yra įvaikintas), globėjai, rūpintojai, ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintos vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.
Įstatymai numato, kad pirmiausia tėvai atsako už vaiko auklėjimą ir saugumą. Kiti asmenys privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises tik tais atvejais, kai šie įsipareigojimai numatyti įstatymu. Pavyzdžiui, įvaikinus vaiką, šios pareigos tenka įtėviams. Paskyrus vaikui globą – šios pareigos atitenka globėjams. Suaugę asmenys (nepilnamečio broliai seserys, seneliai ir kiti artimieji ar draugai) gali atstovauti vaikui tik tada, kai šią teisę jiems suteikia įstatymas. Pavyzdžiui, jeigu tėvai išvyksta dirbti į užsienį ir savo nepilnametį vaiką palieka prižiūrėti seneliams arba suaugusiems vaikams, pastarieji negalės būti teisėtais vaiko atstovais ir ginti vaiko interesus, kol šis statusas nebus patvirtintas teisės aktais.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad teisėtais vaiko atstovais gali būti: tėvai, įtėviai, globėja, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą privalo rūpintis vaiku.

Praktinė užduotis
Rengiantis teisinių žinių viktorinai-konkursui moksleiviai turėtų žinoti:
1) Kas yra teisėti vaiko atstovai?
2) Ar gali teisėtu vaiko atstovu būti bet kuris suaugęs asmuo? Kodėl?

Pagrindinės vaiko teisės

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis numato , kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, t. y. žmogus gimdamas jau įgyja daugelį savo teisių ir laisvių.
Kad vaikai geriau suvoktų (išmanytų) savo pagrindines teises, tikslinga aptarti kiekvieną iš jų:
1) teisė gyventi, augti ir būti sveikam;
Kiekvieno žmogaus teisė į gyvybę yra saugoma pagrindinio mūsų šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 19 straipsnis numato, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, tai reiškia, jog niekas gyvybės negali atimti ne tik tyčiniais veiksmais, bet ir dėl neatsargumo. Su vaiku draudžiami eksperimentais, pažeidžiantys jo sveikatą ir gyvybę. Užtikrinant vaiko teises augti ir būti sveikam, jis gali naudotis geriausiomis sveikatos sistemos paslaugomis, ligų gydymo priemonėmis. Vaiko sveikata stebima nuo pat gimimo, esant reikalui jam suteikiama medicinos ir sanitarijos pagalba (pavyzdžiui, specialaus maisto vaikams gaminimas). Kad vaikas augtų sveikas, rūpinimąsi ir jo tėvų sveikata, informacijos suteikimu apie vaikų sveikatą ir mitybą, higieną vaiko gyvenamosios aplinkos sanitariją bei priežasčių nelaimingiems atsitikimams užkirtimą.
2) teisė į individualybę ir jos saugojimą;
Įgyvendindami šią teisę, tėvai gimusiam vaikui išrenka vardą, suteikia pavardę, kurie įrašomi vaiko gimimo liudijime. Vaikui suteikiama tautybė ir pilietybė.
3) teisė į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę;
Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, t.y. jis gali bendrauti, susirašinėti, pasirinkti draugus. Be vaiko leidimo niekas negali skaityti jo laiškų, dienoraščio, jo sukurtų eilėraščių ir kitų kūrinių. Draudžiama vaika kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą,, žiauriai su juo elgtis. Fizinės bausmės taip pat prilyginamos žiauriam elgesiui su vaiku. Vaiko suėmimas, laisvės atėmimas ar kitoks apribojimas galimas tik įstatymų numatytais atvejais (pavyzdžiui, vaikui padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą).
4) teisė į gyvenimo sąlygas, gyvenamąjį būstą;
Šią teisę vaikui turi užtikrinti tėvai, kiti teisėti šio vaiko atstovai, o vaikams našlaičiams – valstybė. Vaikui turi būti sąlygos, kurios reikalingos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Pavyzdžiui, vaikas turi turėti savo lovą, vietą namų arbų ruošimui laisvalaikiui, namie turi būti švaru ir šita. Tėvai negali parduoti ar dovanoti buto ar kito turto norėdami pabloginti vaiko gyvenimo sąlygas. Jeigu pažeidžiama ši vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, jis gali būti paimtas iš šeimos. Esant būtinumui, kada tėvai negali sudaryti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, valstybė gali suteikti šeimai paramą (pašalpomis, aprūpindama maistu, drabužiais, būstu).
Našlaitis (vaikas, kurio tėvai mirę) arba likęs be tėvų globos vaikas, atiduotas į globs namus, išsaugo teisę į gyvenamąjį būstą, kuriame gyveno ankščiau arba jam gali būti suteiktas kitas neblogesnis būstas.
5) teisė gyventi kartu su tėvais ar juos atstojančiais asmenimis;
Išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais vaiko atstovais galima tik įstatymo numatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu ir kai toks išsiskyrimas yra būtinas vaikui siekiant išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, kai būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu. Pavyzdžiui, tėvai vartoja alkoholį, narkotikus, negali vaiku pasirūpinti dėl ligos.
6) teisė bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais;
Vaikas turi gauti informaciją apie mamą ar tėvą, kurie negyvena kartu, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti vaikui. Jam turi būti sudarytos sąlygos matytis ir bendrautis su mama, tėvu, kitais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo. Bendravimas gali būti apribotas tik tada, kai tai kenkia vaikui. Jeigu kyla nesutarimų dėl vaiko ir atskirai gyvenančių tėvų bendravimo, juos sprendžia teismas.
7) teisė į nuosavybę, turėti indėlius, disponuoti savo uždarbiu, stipendija;
Vaiko teisę į nuosavybę saugo įstatymai. Pavyzdžiui, dalijant turtą, kuris įgytas šeimoje, turi būti atsižvelgta į vaikų turtinius interesus. Vaikas gali gauti palikimą, dovanas, kurios tampa jo nuosavybe, nuo 14 metų gali turėti indėlius bankuose ir jais disponuoti įstatymo nustatyta tvarka.
Vaikas nuo 14 iki 18 metų turi teisę savo nuožiūra išleisti uždirbtus pinigus ar stipendiją. Tačiau, jeigu uždarbis ar stipendija naudojama alkoholiui, narkotikams, kitiems neigiamiems daiktams įsigyti, tiesė savarankiškai disponuoti pinigais gali būti apribota. Vaikas iki 14 metų gali pirkti tik menkaverčius daiktus, pavyzdžiui, maisto produktus, kanceliarines prekes ir kt. Vertingus daiktus (kompiuterį, motorolerį, muzikinį centrą ar pan.) vaikui iki 14 metų gali nupirkti tik tėvai. Jeigu vaikas be tėvų žinios nusipirko ar draugui padovanojo vertingą daiktą, tokie sandoriai pripažįstami negaliojančiais.
8) teisė į mokslą, įsigyti specialybę;
Mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas. Tėvai, užtikrindami vaiko teisę į mokslą, turi parinkti mokyklą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko amžių, jo išsilavinimo lygį, protinius ir fizinius sugebėjimus. Mokslas valstybinėse įstaigose yra nemokamas. Jeigu vaikas vengia privalomo mokslo, mokymo įstaiga turi informuoti tėvus ar kitus teisėtus atstovus, vaiko teisių apsaugos tarnybą, kartu imtis priemonių, kad vaikas pradėtų lankyti mokyklą.
Siekdami įgyti specialybę, kiekvienas asmuo turi teisę mokytis profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose pagal savo sugebėjimus.
9) teisė į darbą;
Vaikas, turėdamas 16 metų, nenorintis ar nesugebantis tęsti mokslo, gali dirbti. Darbas yra laisvai parenkamas pagal jo amžių, sveikatą, bendrąjį išsilavinimą, profesinį pasirengimą. Vaikas turi teisę į sutrumpintą darbo laiką, ilgesnes nei suaugusieji atostogas, jie negali dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinius darbus. Vaikui draudžiama dirbti darbą, kuris kenktų jo sveikatai, trukdytų fiziniam, protiniam ar doroviniam brendimui. Pavyzdžiui, vaikui draudžiama dirbti alkoholio ar tabako gaminių pardavėju.
10) teisė į valstybės paramą ir išlaikymą;
Vaiku rūpinasi ir materialiai išlaiko jo tėvai. Vaikui, negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų, teikiama valstybės parama (pašalpos, nemokamas maitinimas, parama maistu, drabužiais ir kt.). Teisės į valstybės paramą pagrindinis tikslas – patenkinti vaiko būtiniausius gyvybinius poreikius ir sudaryti normalias gyvenimo sąlygas. Našlaičius ir kitus, likusius be globos vaikus, išlaiko valstybė.
11) teisė į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę;
Vaikas turi teisę reikšti mintis, pažiūras, laisvai pasirinkti religiją ar tikėjimą, atlikinėti religines apeigas. Lietuvoje valstybė pripažįsta 9 religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Kiekvienas asmuo turi teisę apsispręsti, kurią iš šių religijų pasirinkti. Tačiau vaikas naudodamasis savo teise į minties, sąžinės, religijos ir žodžio laisve, negali kenkti valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų dorovei ir sveikatai. Pavyzdžiui, kai vaikas savo mintis išreiškia rašydamas ar piešdamas ant gyvenamojo namo laiptinės sienų arba kitokiose viešose vietose, jo teisė gali būti apribota, nes tokiu elgesiu jis pažeidžia kitų asmenų teises.
12) teisė į poilsį ir laisvalaikį;
Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, kuris atitinka jo amžių, sveikatą ir poreikius. Jam turi būti sudaryta galimybė žaisti, dalyvauti vaiko amžių atitinkančiuose renginiuose, kultūriniame gyvenime, kurti meno kūrinius. Užtikrindami šią teisę, valstybė steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio klubus bei būrelius, stovyklas, poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas naudotis lengvatomis (pavyzdžiui, gauti nemokamus ar dalinai apmokamus kelialapius į stovyklas).
13) teisė dalyvauti visuomenės gyvenime ir vaikų apsaugos programose;
Vaikas gali būti visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius nariu. Mokyklose gali veikti vaikų ir jaunimo organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę, politinę, kultūrinę, fizinę, bei socialinę brandą, padeda tenkinti vaiko saviugdos ir saviraiškos poreikius. Taip pat vaikas gali pats ar per savo tesėtus atstovus dalyvauti vaiko teisių apsaugos programų rengime bei šių programų įgyvendinime.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad vaikas turi nemažai teisių, kurias jam užtikrina įstatymai. Tačiau naudodamasis savo teisėmis, jis privalo gerbti ir aplinkinių teises.

Praktinė užduotis
Rengdamiesi teisinių žinių viktorinai-konkursui moksleiviai turėtų žinoti:
1) Koks šalies įstatymas numato, kad žmogus nuo gimimo įgyja teises ir laisves?
2) Kokios yra pagrindines vaiko teisės?

Vaiko teisių apsaugos institucijos

Vaiko teises saugančias institucijas galima suskirstyti i 3 grupes:
1) valstybės institucijos;
2) savivaldybės institucijos;
3) visuomeninės organizacijos kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.
Valstybės institucijoms priskiriama: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, ministerijos, teismai, prokuratūra, advokatūra ir kt.
Savivaldybės institucijoms priskiriama: miestų ir rajonų savivaldybių tarybos (pavyzdžiui, Kauno miesto taryba), Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos nepilnamečių reikalų pareigūnai, mokyklų pedagogai, socialiniai pedagogai, psichologai ir kt.
Visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga – tai žmonių, turinčių bendrų tikslų (ginti vaiko teises), įkurtos organizacijos, kurios dirba visuomenės labui ir nesiekia valstybės valdymo. Pavyzdžiui, organizacija „Gelbėkit vaikus“. Dauguma visuomeninių organizacijų užsiima vaikų laisvalaikio organizuotu užimtumu.
Praktinė užduotis
Rengdamiesi teisinių žinių viktorinai-konkursui moksleiviai turėtų žinoti:
1) Kokios yra vaiko teisių apsaugos institucijos?

Pagrindinės vaiko pareigos

Kiekviena žmogaus teisė yra susijusi su pareiga. Vykdydamas savo pareigas žmogus garantuoja kitų žmonių teises. Pavyzdžiui, kad būtų užtikrinta vaiko teisė į mokslą, tėvai turi atlikti tam tikras pareigas, t. y. sudaryti sąlygas vaikui mokytis, nupirkti sąsiuvinius, pratybas, reikiamus vadovėlius ir kt. Kadangi vieno asmens teisė reiškia kito asmens pareigą, ugdytis pareigos ir atsakomybės jausmą yra tiek pat svarbu, kaip ir žinoti savo teises.
Pagrindinės vaiko pareigos yra numatytos Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnyje. Šiame straipsnyje rašoma: „Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbti kitų žmonių teises“.
Pagrindinės vaiko pareigos yra:
1) gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams (pavyzdžiui, klausyti tėvų, padėti jiems namų ruošoje, prižiūrėti jaunesnį brolį ar seserį ir pan.);
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų (pavyzdžiui, netrukdyti mokytojams dirbti pamokų metu, nereikalauti iš klasės draugų nusirašyti namų darbus, užleisti vietą pagyvenusiam žmogui visuotiniame transporte ir pan.);
3) laikytis priimtų elgesio normų, mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, buityje, darbe (pavyzdžiui, mokykloje, visuomeniniame transporte, viešose vietose ir kitur galioja nustatytos elgesio taisyklės, kurių negalima pažeisti);
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę (pavyzdžiui, nerašinėti, nepiešti ant gyvenamųjų namų sienų, nelaužyti medžių parke ar miške, suolelių gyvenamojo namo kieme ir kitose vietose, nežaloti visuomenės ir kitų asmenų turto ir pan.)

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad vaikas ne tik privalo žinoti pagrindines savo pareigas, bet svarbiausia – jas vykdyti.

Praktinė užduotis:
Rengdamiesi teisinių žinių viktorinai-konkursui moksleiviai turėtų žinoti:
1) Kokios yra pagrindinės vaiko pareigos?

Atsakomybė už pareigų nevykdymą

Vaikas turi vykdyti savo pareigas ir suprasti, kad už netinkamus poelgius šeimoje, mokykloje, auklėjimo įstaigoje, darbe, viešose vietose bei padarytus teisės pažeidimus teks atsakyti pačiam. Vaikui, vengiančiam atlikti savo pareigas, darančiam drausmės arba teisės pažeidimus, taikomos atitinkamos poveikio priemonės:
1) tėvų drausminimo priemonės;
Tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai už blogą elgesį vaiką gali drausminti savo nuožiūra (pavyzdžiui, neleisti žaisti kompiuteriu, žiūrėti televizorių, riboti bendravimą su draugais ir pan.), išskyrus fizinį ir psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.
2) drausminės auklėjamojo poveikio priemonės;
Šios priemonės vaikui taikomos už mokymo, auklėjimo (globos) įstaigos vidais tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus. Drausminėms auklėjamojo poveikio priemonėms (kurios numatytos LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnyje) priskiriama: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas.
3) priverčiamosios auklėjamojo poveikio priemonės;
Vaikui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, skiriamos, o nusikaltimą padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleistam nepilnamečiui gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės:
- įspėjimas (skiriamas kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su kitomis priemonėmis);
- turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas (skiriamas tik tuo atveju, kai vaikas turi lėšų, kuriomis disponuoja, arba padarytą žalą gali atlyginti savo darbu);
- nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį);
- atidavimas tėvams arba juos atstojantiems asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti (skiriamas nuo 6 mėn. iki 3 metų, bet ne ilgiau iki nepilnamečiui sueis 18 metų);

- elgesio apribojimas (skiriamas nuo 30 dienų iki 12 mėnesių);
- atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą (nustatomas nuo 6 mėn. iki 3 metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis 18 metų).
4) administracinė atsakomybė;
Už administracinius teisės pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako vaikai, kuriems yra suėję 16 metų. Jeigu administracinį teisės pažeidimą padaro asmuo iki 16 metų amžiaus, nuobauda skiriama jo tėvams ar kitiem įstatyminiams atstovams.
5) baudžiamoji atsakomybė;
Baudžiamoji atsakomybė atsiranda vaikui, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 14 metų, atsako už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, transporto priemonių ar kelių bei juose esančių įrenginių sugadinimą.
Vaikui, kuriam iki Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytos pavojingos padarymo nebuvo suėję 14 metų, gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
6) civilinė atsakomybė;
Už vaiko iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako pats. Tais atvejais, kai asmuo nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad atsakomybė už pareigų nevykdymą ir padarytus teisės pažeidimus pirmiausia tenka pačiam vaikui. Atsakomybės rūšis priklauso nuo padaryto netinkamo poelgio.

Praktinė užduotis:
Rengdamiesi teisinių žinių viktorinai-konkursui moksleiviai turėtų žinoti:
1) Kokios yra vaikų atsakomybės rūšys?

Vaikų administracinė atsakomybė

Kaip rodo praktika vaikai dažniausiai padaro administracinius teisės pažeidimus. Todėl svarbu jiems suteikti žinių, kokios yra teisinės pasekmės už šių pažeidimų padarymą.
Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) numato vaiku ir jų tėvų administracinę atsakomybę. ATPK numatyta, kad administracinėn atsakomybėn yra įtraukiami asmenys nuo 16 metų. Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus, t.y. narkotinių priemonių įsigijimą, laikymą arba vartojimą be gydytojo paskyrimo; padaryta chuliganizmą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose arba girto pasirodymą viešose vietose; viešosios rimties trikdymą; pirotechnikos priemonių naudojimo taisyklių pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai ar juos atstojantys asmenys. Už kitus iki 16 metų amžiaus vaikų padarytus administracinius teisės pažeidimus atsakomybė tenka jų tėvams.
Nepilnamečiai už padarytus administracinius teisės pažeidimus dažniausiai baudžiami įspėjimu arba pinigine bauda, tačiau jiems gali būti taikomos ir šios nuobaudos: atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba objektas, konfiskavimas (pavyzdžiui, tinklas, meškerė už žvejybos taisyklių pažeidimus); suteiktos piliečiui specialiosios teisės atėmimas; nušalinamas nuo darbo (pareigų).

Nepilnamečiai dažniausiai padaro šiuos administracinius teisės pažeidimus (pasakyti pavyzdžius ir praktikos, paminėti statistiką):

ATPK 44 straipsnis.
Neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas arba laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti arba psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo –
užtraukia baudą nuo 700 iki 1000 Lt.
Nepilnamečio nuo 14 iki 16 metų vartojimas psichotropinių ar narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo –
užtraukia baudą tėvams arba juos atstojantiems asmenims nuo 200Lt iki 500 Lt su medžiagų konfiskavimu.
174 straipsnis
Nedidelis chuliganizmas – necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti veiksmai pažeidžiantys viešąją tvarką –
užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt.
175 straipsnis
Nedidelis chuliganizmas padarytas paauglio nuo 14 iki 16 metų amžiaus –
užtraukia baudą tėvams nuo 50 iki 100 Lt.
176¹ straipsnis
Pirotechnikos priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas –
užtraukia baudą nuo 50 iki 100 Lt su pirotechnikos priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Tokie patys veiksmai padaryti pakartotinai –
užtraukia baudą nuo 100 iki 200 Lt su šių priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Nepilnamečio nuo 14 iki 16 metų padaryti veiksmai –
užtraukia baudą tėvams nuo 50 iki 100 Lt.
178 straipsnis
Alkoholinių gėrimų gėrimas arba girto pasirodymas viešose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę –
užtraukia baudą nuo 50 iki 100 Lt.
Šie veiksmai padaryti pakartotinai per metus –
užtraukia baudą nuo 50 iki 100 Lt
Veiksmai padaryti asmens, kuriam per vienerius metus 2 kartus buvo taikytos poveikio priemonės –
užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Lt
Girtų paauglių iki 16 metų pasirodymas viešose vietose, taip pat alkoholinių gėrimų gėrimas –
užtraukia baudą tėvams arba juos atstojantiems asmenims nuo 50 iki 100 Lt
183 straipsnis
Viešosios rimties trikdymas, t. y. šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, -
užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt
Tokie patys veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia bauda piliečiams arba pareigūnams nuo 300 iki 1000 Lt
Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų, -
užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) iki 300 Lt
Tikslinga atkreipti moksleivių dėmesį, kad vakaro metas prasideda nuo 18 val.
Nepilnamečio, jo tėvų administracinės bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, jeigu Kaune gyvenantis nepilnametis padaro administracinį teisės pažeidimą kitame mieste (Palangoje, Kalėdoje ir kt.) surinkta medžiaga nuobaudos skyriumi persiunčiama į Kauno miesto policijos nuovadą, kurios teritorijoje gyvena nepilnametis.

Apibendrinant reikėtų pažymėti, kad vaikai turėtų žinoti, už kokius pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, tačiau neprivalo atmintinai žinoti baudų didžius

Praktinė užduotis.
Rengdamiesi teisinių žinių viktorinai-konkursui moksleiviais turėtų žinoti:
1) Kokio amžiaus vaikai gali būti baudžiami už padarytus administracinius tesės pažeidimus?
2) Kam taikomos poveikio priemonės, kai administracinį teisės pažeidimą padaro asmuo iki 16 metų amžiaus?
3) Kokius administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiai padaro dažniausiai?

Vaiko baudžiamoji atsakomybė

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 13 straipsnis numato, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų. Tačiau už 1) nužudymą, 2) sunkų sveikatos sutrikdymą, 3) išžaginimą, 4) seksualinį prievartavimą, 5) vagystę 6) plėšimą, 7) turto prievartavimą, 8) turto sunaikinimą, 9) šaunamojo ginklo, šaudmenų sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, 10) narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimą, 11) transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą atsako asmuo, kuriam šių veiklų padarymo metu yra suėję 14 metų.
Asmeniui, kuris pavojingą veiklą, numatytą LR BK, padaro neturėdamas 14 metų, gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Nepilnamečių padarytos nusikalstomos veiklos skirstomos į 1) nusikaltimus ir 2) baudžiamuosius nusižengimus. Tiek nusikaltimą, tiek baudžiamąjį nusižengimą nepilnametis lengvabūdiškai pastūmė draugą, kuris krisdamas susižalojo, ko pasekmėje buvo padarytas sveikatos sutrikdymas).
Kuo nusikaltimas skiriasi nuo baudžiamojo nusižengimo? Nusikaltimas nuo baudžiamojo nusižengimo skiriasi tuo, kad už nusikaltimo padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.
LR BK 90 straipsnis numato, kad nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą, gali būti skiriamos tik šios bausmės:
1) viešieji darbai (iki 240 valandų viešųjų darbų);
2) bauda (gali būti skiriama nuo 3 iki 50 MGL dydžio bauda dirbančiam ar savo turtą turinčiam nepilnamečiui);
3) areštas (gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto);
4) terminuotas laisvės atėmimas (iki 10 metų laisvės atėmimo).

Apibendrinant reikia pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė yra sunkesnė atsakomybės forma nei administracinė atsakomybė. Nusikalstama veikla gali būti padaryta tyčia ar dėl neatsargumo. Svarbu, jog vaikai suprastų už kokias veiklas atsiranda baudžiamoji atsakomybė, t. y. atsikirtų šią atsakomybės rūšį nuo kitų atsakomybės rūšių.

Praktinė užduotis.
Rengdamiesi teisinių žinių viktorinai-konkursui moksleiviais turėtų žinoti:
1) nuo kokio amžiaus asmuo gali būti baudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus?
2) Už kokias nusikalstamas veiklas pagal baudžiamuosius įstatymus atsako nepilnamečiai, kuriems yra suėję 14 metų?

Viršininkė
Tel. 30 32 29, 30 32 31 Audronė Lagunovienė

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis