Supykusi irgi nekalbu, kartais tai tesiasi ilgai, ignoruoju visiskai arba bendrauju minimaliai ir tik reikalui esant. Ir kaip MB mane pakencia tom dienom, nes jis vis tiek su manim sneka, bando, o ash
Uzeina bangom tie nekalbadieniai, tiksliau nekalbasavaites 
"Pradininkas" buvau as, toks esu zmogas... Dabar jau nei vienas nenusileidziam, laukiam kol kitas prades rodyt iniciatyva taikytis. O veiksniu, kurie itakoja tokiu nekalbadieniu atsiradima, n. Rodos, kad del smulkmenu galim nekalbeti savaitem, bet labiausiai ir erzina, nervuoja, kai nesupranta is puses zodzio ar padaro visiskai priesingai nei tikiesi (vos ne specialiai taip daro). Nesitaikom net per sventes, jei ispuola nekalbadieniai. Mano nuomone, labiausia "stumia' i tuos nekalbadienius, tai negirdejimas/nesiklausymas antrosios puses... Po susitaikymo lyg ir pasikalbam kas ne taip, bet po kurio laiko vel tas pats... Kuo toliau, tuo dazniau atplaukia tie nekalbadieniai, ilgainiui praeina noras aiskintis ir geriausia pozicija pasidaro nekalbeti isvsi, jei jau nenori girdeti... Issirekti irgi nera kaip, nes ne vieni gyvenam... Idomu, kiek ilgai tempsim...
"Pradininkas" buvau as, toks esu zmogas... Dabar jau nei vienas nenusileidziam, laukiam kol kitas prades rodyt iniciatyva taikytis. O veiksniu, kurie itakoja tokiu nekalbadieniu atsiradima, n. Rodos, kad del smulkmenu galim nekalbeti savaitem, bet labiausiai ir erzina, nervuoja, kai nesupranta is puses zodzio ar padaro visiskai priesingai nei tikiesi (vos ne specialiai taip daro). Nesitaikom net per sventes, jei ispuola nekalbadieniai. Mano nuomone, labiausia "stumia' i tuos nekalbadienius, tai negirdejimas/nesiklausymas antrosios puses... Po susitaikymo lyg ir pasikalbam kas ne taip, bet po kurio laiko vel tas pats... Kuo toliau, tuo dazniau atplaukia tie nekalbadieniai, ilgainiui praeina noras aiskintis ir geriausia pozicija pasidaro nekalbeti isvsi, jei jau nenori girdeti... Issirekti irgi nera kaip, nes ne vieni gyvenam... Idomu, kiek ilgai tempsim...
QUOTE(Širdukė.2008 @ 2008 10 06, 19:25)
Niekada nesupratau ir nesuprantu, tikiuosi, kad ir neteks suprasti, kas tai yra? 
Ne pirmi metai santuokoje ir apskritai drauge, bet jei ir teko pasigincyti, niekad neteko nesikalbeti, neisivaizduoju kaip tai imanoma 
, paziurime vienas kitam i akis ir abu imame sypsotis 
, neiseina nei vienam, nei kitam vaidinti piktu... 
Ne pirmi metai santuokoje ir apskritai drauge, bet jei ir teko pasigincyti, niekad neteko nesikalbeti, neisivaizduoju kaip tai imanoma , paziurime vienas kitam i akis ir abu imame sypsotis , neiseina nei vienam, nei kitam vaidinti piktu... man irgi panašiai
o jei kas tikrai ginčas ar pyktis, skubu aiškintis tuojau pat....\kiti moka tylėti dieną, dvi, savaitę nesikalbėti...
aš negaliu nieko nešiotis viduje, aš galų gale neužmigčiau su kažkokiu pykčiu, pagieža.....
nors kiekvienam savaip, gal kitiems nekalbadienis ar nekalbadieniai padeda susivokti, atslūgti ir tada taikytis ar kažkas tokio
Vaje kaip jums merginos faina, kad neiseina nekalbet... o as nezinau kaip save priversti kalbet, nes susipykus prarandu kalbos dovana ir nieko nenoriu aiskinti... va kad ir sikarta, mano MB buvo naujametiniam baliui vakar, gryzo paryciais, vos ant koju pastovejo, jau nekalbant kad vos tualete neuzmigo....snd guli leisgyvis ir mazdaug ale tu manim rupinkis ir apkabink... o man toks siutas ima, kad negaliu.... klausia kas yra, ko pyksti, o as "nieko" ir mazdaug nesijaucia kaltas, "o ka as tokio blogo padariau sikart?" nu ir nesupranta kas blogai, tipo cia viskas normalu, o as nu negaliu prakalbet ir burbteliu "nieko"...
Brrrr kaip siutas ima, dabar tai jau bus ilgas nekalbadienis,....
Brrrr kaip siutas ima, dabar tai jau bus ilgas nekalbadienis,....
as ir is tu nekalbeniu, kai supykstu geriau nelysk man i akis, nes dar labiau supykdysi 
. turiu viska apsigalvoti, suprasti kas butent mane taip isiutino, taip ir nusiraminu 
bet mb vistiek kalba su manim kaip niekur nieko, tai ilgai netrukus, kai aprimstu, pamirstu ir prasikalbu .
. turiu viska apsigalvoti, suprasti kas butent mane taip isiutino, taip ir nusiraminu bet mb vistiek kalba su manim kaip niekur nieko, tai ilgai netrukus, kai aprimstu, pamirstu ir prasikalbu .
honey--, tai tokioj situacijoj ir aš nesusikalbėčiau...ir nekalbu jei jau taip yra, paguldau ir viskas
kitą dieną atsiimu....
Papildyta:
aš anksčiau taip elgdavausi...kadangi esu gimusi po vėžio ženklu, tai vėžiams būdingas greitas kaip sakant "užsišikimas", nebendravimas paskui, užsidarymas ir t.t.
bet kažkaip pasikeičiau, specialiai, nes tai nieko gero neduoda, tik pati išgyveni ir viskas
kitą dieną atsiimu....
Papildyta:
QUOTE(kristi...u @ 2008 12 20, 23:29)
as ir is tu nekalbeniu, kai supykstu geriau nelysk man i akis, nes dar labiau supykdysi . turiu viska apsigalvoti, suprasti kas butent mane taip isiutino, taip ir nusiraminu bet mb vistiek kalba su manim kaip niekur nieko, tai ilgai netrukus, kai aprimstu, pamirstu ir prasikalbu .
. turiu viska apsigalvoti, suprasti kas butent mane taip isiutino, taip ir nusiraminu bet mb vistiek kalba su manim kaip niekur nieko, tai ilgai netrukus, kai aprimstu, pamirstu ir prasikalbu .aš anksčiau taip elgdavausi...kadangi esu gimusi po vėžio ženklu, tai vėžiams būdingas greitas kaip sakant "užsišikimas", nebendravimas paskui, užsidarymas ir t.t.
bet kažkaip pasikeičiau, specialiai, nes tai nieko gero neduoda, tik pati išgyveni ir viskas
pas mus irgi buna nekalbadieniai... ir net nzn kiek triuktu jei ne as.. mano vyras gali nekalbeti belekiek ir nekalba tol kol as nepradedu...per septynis metus dar nebuvo taip kad jis pradetu taikytis... jis net yra pasakes kad gali su manim savaiciu savaitem nekalbet.. o as taip negaliu man lb nervas ima ir as visa ta laika nervuojuos lb ir vistiek pradedu sneket...
anksciau nekalbadieniai, dabar nekalbaminutes... jau per tiek metu issiaskinom, kad abu issenkam po nekalbadieniu, tad reikia trumpint privaloma pykcio laikotarpi
Man nekalbadieniai labai baisu, nes negaliu pakęsti, kai mane ignoruoja, geriau jau balsą pakelti negu tylėti. Čia man asmeniškai
QUOTE(Giedrė2 @ 2009 01 20, 19:46)
anksciau nekalbadieniai, dabar nekalbaminutes... jau per tiek metu issiaskinom, kad abu issenkam po nekalbadieniu, tad reikia trumpint privaloma pykcio laikotarpi
Smagu , kad jums taip pavyko surasti kompromisa. Pas mus po tokiu nekalbasavaiciu buna pokalbis apie privalomus pokycius naudingus abiem pusem, bet ateina kitas tylos momentas, kuris vel virsta savaitemis.....
sveikutes,
ir pas mus buna nekalbadieniai, kartais uztrunkantys iki keliu savaiciu. Tiesa visada pradeda jis, o as nepuolu meilintis ir taikytis ar atsiprasineti, nes nesijauciu kazkuo labai nusikaltus... tiesiog bandau nekreipti i tai demesio ir gyventi toliau... turiu darba, mergaites - bandau bendravimo trukuma kompensuoti tame. paskutinis nekalbadienis prasidejo tada, kai maniskis del musu su mergaitem ale nesusiruosimo ryte peskom isejo i darba (sveika - tik kilometras, kuri laisvai iveike per 15 min. neveluodamas) - juolab, kad 10 min butu pakake vaziuot masina ... na as peleda, bet ne iki tiek kad ryte veluociau i darba daugiau nei 5 min. Pas mus viskas vienoj vietoj - namai, darbai, darzelis... pastaruoju metu jis pavezdavo mus iki darzelio, kur as palydedavau mergaires ir nueidavau i darba, o jis vaziuodavo i darba. Jei sneketu - galima butu keisti kursa - pavezam ji, po to i darza ir po to jau as i darba... ir nereikia vaidinti kankinio... nedaro nieko, ka iprastai darydavo, nei siuksliu isnesa, nei sumustiniu mergaitem nesutepa, nei peciaus kuria, kad masina ivarys i garaza net nesitikek... neatsiliepia ir i skambucius, kai skambinu, kad uzvaziuociau per pietus ir vaziuotume kartu namo... bet valgo vakare grizes namie- mano ruostas maistas anksciau irgi kartais budavo ignoruojamas... zodziu apkroviau jus, bet gal jus matot kazka daugiau, nei as ir gal sprestumet tai kitaip...
ir pas mus buna nekalbadieniai, kartais uztrunkantys iki keliu savaiciu. Tiesa visada pradeda jis, o as nepuolu meilintis ir taikytis ar atsiprasineti, nes nesijauciu kazkuo labai nusikaltus... tiesiog bandau nekreipti i tai demesio ir gyventi toliau... turiu darba, mergaites - bandau bendravimo trukuma kompensuoti tame. paskutinis nekalbadienis prasidejo tada, kai maniskis del musu su mergaitem ale nesusiruosimo ryte peskom isejo i darba (sveika - tik kilometras, kuri laisvai iveike per 15 min. neveluodamas) - juolab, kad 10 min butu pakake vaziuot masina ... na as peleda, bet ne iki tiek kad ryte veluociau i darba daugiau nei 5 min. Pas mus viskas vienoj vietoj - namai, darbai, darzelis... pastaruoju metu jis pavezdavo mus iki darzelio, kur as palydedavau mergaires ir nueidavau i darba, o jis vaziuodavo i darba. Jei sneketu - galima butu keisti kursa - pavezam ji, po to i darza ir po to jau as i darba... ir nereikia vaidinti kankinio... nedaro nieko, ka iprastai darydavo, nei siuksliu isnesa, nei sumustiniu mergaitem nesutepa, nei peciaus kuria, kad masina ivarys i garaza net nesitikek... neatsiliepia ir i skambucius, kai skambinu, kad uzvaziuociau per pietus ir vaziuotume kartu namo... bet valgo vakare grizes namie- mano ruostas maistas anksciau irgi kartais budavo ignoruojamas... zodziu apkroviau jus, bet gal jus matot kazka daugiau, nei as ir gal sprestumet tai kitaip...
Ilgiau nei keleta valandu negaliu istverti, nes dazniausiai per tiek laiko pyktis atlegsta ir isvis kartais pamirstu, del ko cia pykomes 
