Įkraunama...
Įkraunama...

Nekalbadieniai

Manęs supykusios neprakalbins niekaip schmoll.gif ... bet labai greitai mano pykčiai praeina, bet mano vyrui, tai nea doh.gif .
Atsakyti
mes su MB irgi kartais nesikalbam... dazniausiai tai buna po to, kai susipykstam ir as iseinu is jo namu (gyvenam ne kartu). tada aisku zliumbiu kelias dienas verysad.gif jis aisku nieko nedaro, tai po keliu dienu jau einu atsiprasinet 4u.gif blush2.gif ir taikytis. bet dbabar atsirado baisesnis dalykas... pavadinciau tai nesilieciadieniais.... bigsmile.gif pasipykom, tai dabar nebesilieciam... nera apkabinimu, buciniu, jokiu prisilietimu... tai varo is proto... jau taip pasiilgau... verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(cover_girl @ 2008 02 01, 15:31)
pas mus nekalbadienių nebūna. viską išsiaiškiname tą pačią minutę kai susipykstame.  smile.gif


thumbup.gif - saunuoliai, pavydziu baltu pavydu, kokia tolerancija!
As tyliu, bet manasis tai sovsem kaip gelzgalis, gali tyleti ilgai ir nuobodziai! verysad.gif
Atsakyti
Tyliu, bet mintyse tai oj kaip netyliu...visur MB išsiuntinėju, visaip iškolioju, išsicionguoju, viską prikaišioju kas buvo ir ko nebuvo, visą kaltę tik jam suverčiu... gal ir gerai, kad MB viso to negirdi, nes anksčiau ar vėliau vistiek susitaikom bigsmile.gif
Aš už tylos minutes, valandėles ar dienas, na čia priklausomai nuo susipykimo laipsnio ir poros temparamento. Mažiau nuoskaudų lieka rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Luknė @ 2007 07 26, 13:03)
Kartais nekalbėti yra geriau, nei pasakyti per daug. Aš už nekalbadienius tik jie neturi trukti dienas, užtenka ir valandų, o paskui protingesnis turėtų eiti taikytis  4u.gif (tai aš ir einu visada taikytis lotuliukas.gif )



pasakyta butent taip, kaip as manau, tai pasivogiu sia minti, ir pritariu.
Atsakyti
QUOTE(spoksi @ 2008 09 02, 19:02)
thumbup.gif
O aš supykus nekalbu. Galiu nekalbėti valandą, parą, savaitę, mėnesį.. Nekenčiu šio savo įpročio, bet niekaip nepavyksta jo atsikratyti  ax.gif



aš tokia pati blush2.gif vis prižadu MB, kad šnekėsiu, jei kas blogai, nu bet negaliu, kaip užsikerta manyje kažkas doh.gif MB dažniausiai pavyksta mane po dviejų trijų dienų prakalbinti blush2.gif
labai gerai kunigėlis per jaunavedžių pamokas pasakė "kai tyli, tai labai gerai fantazija dirba" biggrin.gif
Atsakyti
O as priejau isvadu man geriau patyleti nei sneketi, nes tada oho issikarsciavus pasakau doh.gif
Atsakyti
Sutinku su Lukne: 'o paskui protingesnis turėtų eiti taikytis (tai aš ir einu visada taikytis )'. blush2.gif
o kas del nekalbadieniu, manau tai ziauru. galima papykti val. ar kita, bet jei dienos ar savaites... turi but kazkoks didelis dalykas. skaiciau zurnale straipsni, kad jei ant zmogaus rekia, vadina visokiausiais vardais, tai vis tiek geriau nei 'tylusis santazas'.

Atsakyti
Kuo toliau, tuo ilgiau trunka mūsų nekalbadieniai. Šis - jau savaitė. Nėra taip, kad visiškai nešnekėtumėm, bet tik tiek, kiek reikia, pvz., siurbsiu aš, valgyt nori, ko reikia parduotuvėj ir pan. Kažkaip anksčiau tiek neišlaikydavau, bet dabar per daug visko susikaupė unsure.gif . MB galvoja, kad neteisi aš, o aš atvirkščiai. Žinau, kad jokio atsiprašymo ar savo kaltės pripažinimo neslauksiu, tad geriau patylėsiu. Kažkaip pabodo pirmai pradėti... verysad.gif
Atsakyti
Niekada nesupratau ir nesuprantu, tikiuosi, kad ir neteks suprasti, kas tai yra? smile.gif Ne pirmi metai santuokoje ir apskritai drauge, bet jei ir teko pasigincyti, niekad neteko nesikalbeti, neisivaizduoju kaip tai imanoma unsure.gif , paziurime vienas kitam i akis ir abu imame sypsotis biggrin.gif , neiseina nei vienam, nei kitam vaidinti piktu... friends.gif biggrin.gif
Jei sunku valdyti savo emocijas, skaitykite tam reikalui skirta literatura, daug ko ismoko. mirksiukas.gif 4u.gif
Atsakyti
taip, nekalbadieniai iki gero nepriveda, nebent toks "bendravimo" būdas priimtinas abiems. mūsų nekalbadieniai kaip tik baigėsi išsiskyrimu. nebegalejau daugiau, neišlaikiau įtampos. po eilinio nesikalbėjimo dvi savaites susikroviau daiktus ir išejau..... verysad.gif man toks nekalbėjimas, ignoravimas - žmogaus žeminimas. aš visada eidavau taikytis pirma, visada, nemoku nekalbėt.. o taip norėdavosi, kad jis nusileistų, kad prieitų, apkabintų, parodytų kaip aš jam rūpiu. juokingiausia, kad kai galų gale susitaikydavom, pasiguosdavo kaip jam sunku buvę, kaip norėdavo prieit, bet negalėdavo per savo principus perlipt... ka gi, vadinasi jis pasirinko savo principus, o ne mane, lai gyvena sau laimingai.
manau ši pamoka sunkiai išmokstama... aš kantriai savąjį mokiau, kaip svarbu yra pasikalbėt. kartais lyg ir pasikeisdavo viskas į gera, šokinėdavo iš laimės po išsikalbėjimo, prisiekinėdavo, kad nuo šiol nebebus užsišikinėjimų ir .t.t deja, tik tam kartui verysad.gif
o gal aš jį išlepinau... visada nusileisdavau tai kaip ir nematė reikalo taikytis pirmas g.gif
Atsakyti
Būdavo visko...nebėra, bent jau dabar...nors aplamai aš plepi natūra, bet supykusi galiu prarasti kalbos dovaną cool.gif ...bet laikas apšlifavo kampus, rado geresnį būdą nesklandumams pašalint nei tyla smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ~Artemidė ~: 10 lapkričio 2008 - 22:47