Gilesni pamąstymai...

Taip Azu.Tobulėjimui ribų nėra ir meilės augimui taip pat
sakai siūlai atsigręžti į aurelijų ot čia geras pokštas Kame čia neramybė Dvasinių mokytojų manau rasi ir pas save.Tai visų pirma pačios tikėjimo kunigas ar dvasinis vadovas.Jei tokių nerandam yra ir su karma dirbančių pakankamai.Tereikia tik noro keistis. Dėl kartais minimos karmos,tai ją visada galima pakeisti,jei tik pasirenki teisingus orientyrus. Be to didelis sureikšminimas bet kokių gyvenimo momentų yra pavojingas sielai. O dėl žinių gavimo tai aš visada sakiau ir sakysiu,kad kiekvienas visų pirma pats sau mokytojas.Kiti gali tik įduoti siūlo galą į rankas,o toliau būk malonus vyniok pats (pati).Tik taip aš ir darau.O info šaltinius tai pati teisingus nurodei

aurelijus69

Kodel tau atrodo kad tu zinai kazka daugiau nei zino kiti?

O kodėl Azu pačiai kyla nelogiškos mintys ? Tai galima ir logiškai pamąstyti, kas daugumai patinka.Kaip manai ar vienas žmogus gali aprėpti visas sritis ir profesijas? Aš gal būt visai kvailai atrodyčiau tavo profesijos srityje ir dėl to visai nekompleksuoju.Ir nekompleksuoju jei tu ir ezoterikos srityje puikiai viską žinai,todėl tau nekyla didelių problemų pačios gyvenime.Puiku Bet kodėl manai,kad aš kažką įžeidžiau pasakydamas,kad gal būt nepakanka meilės? Kodėl tai gali būti įžeidu. Ar pas gydytoją ištarta diagnozė "nevaisiga" neįžeidi? Tai kokie tie gydytojai bjaurybės įžeidinėja moteris.Ir tai netaktiška,negarbinga ir negailestinga,kaip minėjai man? O ar gyvenimas gailestingas? Dauguma pasakytų,kad ne Va ir man pasakiai,kad gal būt manyje nepakanka meilės.Gal būt. Ir aš neprieštarauju ir nesijaučiu įžeistas dėl to. Visada pasiruošęs keistis,kai tik gyvenimas to reikalauja ir nematau problemos. Aš labai džiaugiuosi kiekvienu ar kiekviena nuovokia šioje srityje ir galinčia padėti kitiems Bet aš kalbu,kad medicininiai dalykai taip iškreipė sąmonę moterų (ir ne tik,kad nekiltų neteisingų minčių),kad moterys ryžtasi atsiduoti medikams į rankas neieškodamos visai kitų priežasčių. O apie priežastis aš minėjau.Jei pati žinai jas,tai nereiškia kad visi žino tas kitas priežastis.Tai gal išsakom tikras ar netikras priežastis ? Ir kad jos sietūsi su dvasia ir siela,o ne su medicina.Nemanau,kad daugumai patinka atsiduoti medicinai ir visai jos chemijai bei įrankiams? Ir dar tokios finansinės išlaidos. Gal tai karma? Kaip manai Azu? o gal ir klystu

Čia tik kokios žolytės užrūkius galima tokias nesąmones rašinėt

yra zmoniu trenktu ir be zolytes parukimo , raso, pilsto is tuscio i kiaura ta pati per ta pati, ir patys nelabai suvikia apie ka

Matyt zmogelis vienisas, neturi artimuju, greiciausiai koks pensininkas, bedarbis ar neigalus ,( nes jauni, zmonas, darbus turintys normalus vyrai nesedetu ir nerasinetu nesamones forume apie nevaisingumo problemas, kurios jo neliecia, o GAL LIECIA )

Manau kad medicina jokiu budu nera priesas, tai kad turime chirurgija, antibiotikus ir pan, reikia dekoti tik medicinai. Joks ezoterikas nesulipdys zmogaus, tarkim, po avarijos, o medicina gali. O ezoterikai kainuoja ne maziau nei gydytojai, gaila tik nera statistikos, kad butu galima palyginti kiek ezoteriku ir kiek gydytoju padejo nevaisingoms, ar isgyde vezi, ar plauciu uzdegima.
Aisku ir medicinoje (ezoterikoje turbut net daugiau) yra diletantu, apsisaukeliu ir sharlatanu.
Tai kad moterys sutinka bandyti medicinini gydyma, kai gydytojai negali net konkreciai ivardinti priezasties ir gydyma taiko bandymu budu, manyciau tai yra ne samones susiaurejimas, tai labiau auka ir dovana visuomenei, zmonijai, nes tik tokiu budu medicina gali tobuleti ir vystytis. Galbut po simto ar dvieju simtu metu tokie gydymo metodai atrodys nezmoniski, visiskai amoralus ir pan, bet tai yra tik butinas laiptelis bendroj evoliucijoj.

Papildyta:

Kaip man atrodo , kad jis bando pasireklamuoti, bet yra vienas dalykas, kiek zinau ir pazystu, tai normalus ezoterikai, parapsichologai ar ekstrasensai (nesvarbu kaip cia pavadinsi) neturi laiko, nes padeda zmonems, kuriems to reikia.
Ir siaip forumuose nerasineja .
O tie kurie perskaito tris knygas ir gauna reiki inicijacija - rekia apie tai visam pasauliui ir bando visus isgydyti

Manes tikrai neizeidet, esu savikritiska ir visuomet analizuoju kitokia nuomone, taciau kodel Aurelijau esat toks isitikines, kad niekas neiesko tu priezasciu? Manau liktumet labai nustebes, jei zinotumet realia situacija
Is esmes sutinku su jusu mintimis, taciau manau, kad esat nupuoles i krastutinumus . Jei tik meile ir santykis su pasauliu absoliuciai absoliuciai viska lemtu, tai labai labai daug zmoniu butu nevaisingi. Vaiku susilaukia ir labai negatyvios sielos zmones, jauciantys dideli pykti ir pagieza pasauliui, vaikai uzgimsta po isprievartavimu, vaikai gimsta po aistringos nakties su meiluziu....ir t.t. ir pan...nemanau, kad tik meiles stoka ir narcisizmas padaro zmones nevaisingais. Manau, kad reikia ir priezasciu savyje ieskoti, ir gydytis, nes kitaip tai panasu i nora islosti milijona, nenusipirkus net loterijos bilieto.
Jei kam idomu imesiu paskaitineti straipsni apie meile, man jis patiko, ketinu ir Frommo knyga isigyti


"Daugeliui žmonių meilės problema, tai ne jų pačių gebėjimas mylėti, bet buvimas mylimu. Kitais žodžiais, vietoj to, kad mylėtų ir už tai jiems būtų atlyginta meile, jie daro viską, kad būtų mylimi. Vyrai stengiasi užtikrinti finansinį stabilumą, moterys - rūpinasi savo išvaizda. Bet meilė yra davimas, aktyvi veikla, o ne pasyvi būsena - gavimas. Duodamas žmogus patiria savo jėgą, gerovę, galią. Galėjimas, skirtingai nuo negalėjimo, džiugina, įkvėpia gyvybės: “…davimas pats savaime yra džiaugsmas. Duodamas jis pažadina kitame asmenyje kažką, kas paskui atsispindi jame pačiame. Nuoširdžiai duodamas, jis neišvengiamai gauna ir pats. Davimas padaro davėju ir kitą žmogų, ir abu su džiaugsmu dalijasi tuo, ką pažadino gyvenimui. Meilės atveju tai reikštų: meilė yra jėga, kuri gimdo meilę; impotencija yra nepajėgumas pažadinti meilę”. Davimą praradimu gali laikyti tik sumaterialėjęs žmogus, kuris į santykius žiūri mainų principų, t.y. jeigu aš tau duodu kažką, tikiuosi gauti atgal, o jeigu negaunu - jaučiuosi apgautas. Dėja, kapitalistinėje visuomėnėje tai giliai įsišaknijęs požiūris.

Kitos aktyvios veiklos per kurias pasireiškia meilė yra: 1) noras ir sugebėjimas pažinti kitą žmogų; 2) pagarba jam tokiam, koks jis yra; 3) sugebėjimas jį priimti ir siekimas kartu kūrybiškai tobulinti savo asmenybę; 4) atsakomybė už kitą žmogų.

“Infantiliška meilė grindžiama principu: “Aš myliu, nes esu mylimas”. Brandi meilė vadovaujasi kitu principu: “Aš esu mylimas, nes pats myliu”. Nesubrendusi meilė teigia: “Aš myliu tave, nes tu man esi reikalingas”. Brandi meilė sako: “Tu man esi reikalingas, nes aš myliu tave.”

Vyrauja ir dar vienas klaidingas įsitikinimas apie meilę - jog meilė yra objekto, o ne sugebėjimo problema, t.y. radus tinkamą žmogų, mylėti nėra sunku: “Tai galima palyginti su žmogumi, kuris norėdamas tapyti, nesimoko šio meno, o pareiškia ieškąs tinkamo objekto, - kai jį atras, tada puikiai tapys”. Lyg priešindamas kapitalizmą ir Viktorijos laikus, Fromas mini santuokas, kurios būdavo sudaromos pagal išskaičiavimą - dabar gi viskas paremta pradine emocija - įsimylėjimu. Ir galima sutikti ar ne, dėl to ar meilė kaip funkcija ir Viktorijos laikai yra geras pavyzdys, bet aš pritariu dėl objekto. Ne kraštutiniu požiūriu, bet vis tiek… Dažnai naujai užsimezgusį ryšį žmogus tapatina su meile, bet tai tėra įsimylėjimas, euforijos būsena atsiradusi nugriuvus svetimumo sienoms tarp dviejų nepažįstamų žmonių. Deja, vėliau mes žengiame pro griuvusias sienas giliau ir atrandame žmogaus silpnąsias vietas, blogybes ir staiga “meilė” baigiasi. Tokiu atveju manoma, kad “meilė” išsisėmė, tad judama ieškoti naujo asmens ir tai gali trukti iki begalybės, jeigu manysime, jog meilė tai objektas, o ne funkcija - paties žmogaus valios pastangos kažką sukurti, padėti kitam tobulėti ir tobulėti pačiam. Tai nenutrūkstantis procesas: “Yra tik vienas meilės buvimo įrodymas: santykių gilumas ir abiejų gyvybingumas”.

Citata teksto pradžioje apie tai, jog meilė yra vienintelis sveikas ir patenkinamas atsakymas į žmogaus egzistencijos problemą - visa ko pradžia. Žmogus nuo neatmenamų laikų stengiasi įveikti atskirtumą, “išsivaduoti iš vienatvės kalėjimo”. Galutinis atsakymas, būdas - meilė. O pagrindinė meilės sąlyga - savo narcisizmo įveikimas: “Narcisistinės orientacijos žmogui tikra yra tik tai, kas jo viduje; išorinio pasaulio reiškiniai patys savaime jam nerealūs ir išgyvenami tik tiek, kiek yra naudingi arba pavojingi. Narcisizmo priešingybė yra objektyvumas; tai gebėjimas matyti žmones ir daiktus, kokie jie yra, ir atskirti šį objektyvų vaizdą nuo to, kuris susiformuoja dėl subjektyvių troškimų ir baimių. Visos psichozės formos - tai visiškas nesugebėjimas vertinti objektyviai. Psichiškai nesveikam žmogui vienintelė realybė, kuri egzistuoja, tai realybė jo viduje, sąlygota jo būkštavimų ir norų. Išorinis pasaulis tampa jo vidinio pasaulio simboliu, jo kūriniu.”

Meilė, tai nėra egoizmas: “Brandi meilė - tai ryšys, kurio sąlyga yra asmenybės vientisumo, individualumo išsaugojimas.>…<”Meilėje įmanomas paradoksas - du žmonės tampa viena, ir vis dėl to išlieka du”. Bet tuo pačiu… “Meilė nėra pirmiausia ryšys su tam tikru žmogumi; tai santykis, charakterio nuostata, lemianti žmogaus ryšį su visu pasauliu, o ne vien su meilės “objektu”. Jei asmuo myli tik vieną žmogų ir yra abejingas kitiems, tai ne meilė, o simbiozinis ryšys, arba praplėstas egoizmas.>…<”Tai, kad meilė yra nuostata, susijusi ne su vienu žmogumi, o su visais, nereiškia, jog įvairūs meilės tipai nesiskiria priklausomai nuo objekto, kuris yra mylimas”.

šioje vietoje E. Fromm kalba apie brolišką meilę, motinos meilę, erotinę meilę ir meilę Dievui. Bet čia aš sustoju - neturiu tikslo perpasakoti visą meilės meno istoriją. Juoba, tikėtina, kad kai kurie dalykai, jums atrodo svarbesni negu man ir atvirkščiai - kai kurie man svarbūs, jums visiškai nerūpi. Man Erich Fromm “Meilės menas”, tai lyg mažytė išminties knyga prie kurios kartais norisi sugrįžti vėl ir vėl. Jeigu beskaitydami čia esančias eilutes pajutote alkį - norą skaityti toliau, pasikvieskite likusias mintis į savo namus. Man jas smagiau laikyti rankoje, gražiai atspausdintas, bet… Jos visada guli ir čia. Laukia jūsų.

“Nors sąmoningai kiekvienas bijo būti nemylimas, iš tikrųjų, dažniausiai pasąmonėje, pats bijo mylėti.”

Mylėkite. Būkite mylimi. Būkit laimingi.."

Va cia tai postas , man patiko, aciu

http://www.lrytas.lt...d...d=99&view=2 paskaitykit Aurelijau kokie mylintys zmones gali vaiku susilaukti ir irodykit, kad meiles jiems pritruko tik po nestumo
silpnu nervu zmogiukams geriau neskaityti sitokio siaubo

cia tai tikras siaubiakas, kas Dieva meldzia, kad vaikuciu turet galetu, o kas juos gimdo ir i srutu duobes viena po kito meto...

Nepanorau skaityti to straipsnio, nes po to tikrai blogai jaučiuosi...

Isabele perskaičiau. Visa tai kuo puikiausiai žinoma. Bet kokie gimusi mergaitė,turi būti išauklėta ne tik kaip moteris,bet ir kaip mama.Bet koks gimęs berniukas turi būti išauklėtas ne tik kaip vyras,bet ir kaip tėvas. Dauguma mamų ir tėvų tesirūpina tik materialiu vaikų aprūpinimu,bet ne auklėjimu ir ugdymu.Dauguma tėvų tik duoda,bet nesuteikia savo vaikams galimybės duoti,išmokti būti dosniais ir atjaučiančiais. Taip auginami žmonės. O žmonės pagal savo ir reinkarnacinį ir realų gyvenimą nėra vienodi. Vieni,savo gyvenimo būdu demonstruoja gyvūniškas savybes,kiti žmogiškas. Gyvūnijos pasaulyje yra toks dalykas,kad kai kurios mamos suėda ar sudrasko savo gimusius vaikus. Pasirodo,kad jos jaučia savo pagimdytų vaikų agresiją ir negyvybingumą. Gamta tokiu būdu sunaikina galintį pasireikšti agresyvumą šiuose palikuoniuose. Žmonės,su žemesniu suvokimu,elgiasi dažnai būtent taip. Žmogus yra jau kažkiek aukščiau gyvūno.Jis jau yra sukūręs socialinę erdvę,kuri ir rūpinasi problematiškais žmonėmis.Tiesiog visa visuomenė perima tą vieno ar kito gimusio "netobulumą". Svarbiausia yra tai,kad tik žmogus turi religiją. Būtent religijoje buvo surašytos nuostatos apie rūpinimasi ir artimu ir visais kitais.Tai sutelkė visuomenę ir pakėlė į kitą dvasinį lygį.Tuo pačiu ir į kitą materialinį lygį. Tai sukūrė mūsų visuomenę dabartiniam pavidale.Deja keikiant religijas ir kunigus,nieko į vietą nesiūloma. Net dauguma ezoterikų tik taria Dievo vardą,bet neturi tikėjimo, žinojimo.Todėl tai tampa tik jų verslu.Nykstant tikėjimui visuomenė degraduoja. Nelieka iš sielos trykštančios meilės.Meilės tėvams,dorybingumo. Sakoma yra visa ko augimas ir nykimas,kad to vietoje rastūsi kažkas tobulesnio. Šiuo metu yra stebimi "kažko" nykimo procesai. Daug kas suvedama į išorę,fizinius troškimus,materialinį pasitenkinimą.Tačiau nuo to sielos skausmas nepraeina.Tik didėja.
Apie grožį ir žavingumą galima rašyti ar kalbėti.Tai pritraukia.Bet dauguma po kiek laiko pasijunta apgauti,nes iliuzija subyra.Iš tiesų tai patys apsigauna,nes eina vedini netikrų troškimų. Azu. Rašau ne dėl reklamos,o dėl tokių kaip tu Kažkada ateis tikėjimas ir pas tave.Kažkada suvoksi daugiau negu dabar. Ne pyktis,nepasitenkinimai, šaipymasis, ne priekaištai valdo pasaulį. Taip tik žmonės bando valdyti pasaulį