Man sakė, kad blogai, jei randas per storas, bet nieko gero, jei ir per plonas, žodžiu turi būti kažkoks viduriukas - apie 3 - 4 mm. Pirmo vaiko nepagimdžiau, nes buvo per didelis, antro, nes buvo visas apsiraizgęs, manau trečias kartas nemeluoja, aš optimistė - tikiuosi pagimdyti pati
Man darė cezarį ir rinkausi spinalinę nejautrą,nes anesteziologas pats patarė ją pasirinkt,todėl,kad tų vaistų leliui nepatenka ar tai mažai labai patenka,tiksliai nepamenu.Rankas taip pat pririšo,o lelių tik prie žanduko priglaudė.Bet,kai parvežė į palatą,tai joje manęs laukė vyras ir lelius.Iškart paklausė ar žiūrėsim patys,ar pasiimti akušerėm,tai mes pasilikom palatoj.Po 15min man gydytoja pridėjo mažiuką prie krūties pamaitinti.Mažius pavalgęs priešpienio užmigo iki ryto.Kadangi aš negalėjau atsikelti,tai jį prižiūrėjo vyras ir užeidavo akušerė ir vaikų gydytoja.Vyras miegojo palatoje visas septynias naktis.Už jas užmokėjom 30lt.Gimdžiau Kauno II-oje klinikinėje ligoninėje pas gyd.Kalvinską.
Gimdžiau Vilniaus gimdymo namuose ir man darė cezarį. 
Rankų nerišo. Planinė operacija buvo. Labai viskas ten greitai vyko, net nespėjau susigaudyti. Padarė spinalinę nejautrą, tai nuo krutinės į apačią nieko nejaučiau. Į vieną ranką buvo lašelinė įdėta, o per kitą spaudimą matavo ir ten dar kažkokius biesus per kompą žiūrėjo. Visiškai nieko nejaučiau, tik tokį labai labai lengvą bendrą kūno pajudėjimą kai vaiką traukė (bet čia man anesteziologė pasakė, pati tai nieko nemačiau, nes širma buvo uždėta). Visą laiką anesteziologė glostė galvą ir sakė, kad viskas bus gerai. 
Labai faina moteris. Ir asistentas dar jos buvo, tai toks irgi nieko vyrukas, ramus, viską klausinėjo ką man darė. Kadangi galėjau matyti ir girdėti, tai manęs paklausė, ar noriu, kad padėtų vaikiuką ant krutinės, tai aš pasakiau, kad aišku noriu ir man padėjo ant krūtinės mano vaikiuką ir net ranką vieną atlaisvino (iš lašelinės berods), kad galėčiau paglostyti ir į skruostą dar pabučiavau. Tada jau dukrą ten "sutvarkė" kaip priklauso naujagimiams ir parodė vyrui, kuris koridoriuje laukė. Mane išvežė į pooperacinę palatą (vyras galėjo eiti kartu), o vaiką į naujagimių skyrių ir man ją atnešė maitinti po kokių 6 val. paskui vėl išsinešė ir atnešė dar kartą vakarę apie 8 val. Sekančią dieną jau pervežė į atskirą palatą (dėl kurios tarėmės), kur buvom tik aš, vaikas ir dar vyras kartais atbėgdavo pamiegot. Tuo metu tai kažkaip keistai jaučiausi, nes pirmas vaikas, bla bla bla, kažkaip viskas kaip pro rūką. Dabar jau elgsiuos kitaip. Manau. Nes už mėnesio irgi laukia planinė cezario operacija ten pat. Kadangi vyras galės ilgam pasilikti, tai prašysiu, kad dukros neišneštu, o paliktų su mumis. Tai tiek.
Rankų nerišo. Planinė operacija buvo. Labai viskas ten greitai vyko, net nespėjau susigaudyti. Padarė spinalinę nejautrą, tai nuo krutinės į apačią nieko nejaučiau. Į vieną ranką buvo lašelinė įdėta, o per kitą spaudimą matavo ir ten dar kažkokius biesus per kompą žiūrėjo. Visiškai nieko nejaučiau, tik tokį labai labai lengvą bendrą kūno pajudėjimą kai vaiką traukė (bet čia man anesteziologė pasakė, pati tai nieko nemačiau, nes širma buvo uždėta). Visą laiką anesteziologė glostė galvą ir sakė, kad viskas bus gerai. Labai faina moteris. Ir asistentas dar jos buvo, tai toks irgi nieko vyrukas, ramus, viską klausinėjo ką man darė. Kadangi galėjau matyti ir girdėti, tai manęs paklausė, ar noriu, kad padėtų vaikiuką ant krutinės, tai aš pasakiau, kad aišku noriu ir man padėjo ant krūtinės mano vaikiuką ir net ranką vieną atlaisvino (iš lašelinės berods), kad galėčiau paglostyti ir į skruostą dar pabučiavau. Tada jau dukrą ten "sutvarkė" kaip priklauso naujagimiams ir parodė vyrui, kuris koridoriuje laukė. Mane išvežė į pooperacinę palatą (vyras galėjo eiti kartu), o vaiką į naujagimių skyrių ir man ją atnešė maitinti po kokių 6 val. paskui vėl išsinešė ir atnešė dar kartą vakarę apie 8 val. Sekančią dieną jau pervežė į atskirą palatą (dėl kurios tarėmės), kur buvom tik aš, vaikas ir dar vyras kartais atbėgdavo pamiegot. Tuo metu tai kažkaip keistai jaučiausi, nes pirmas vaikas, bla bla bla, kažkaip viskas kaip pro rūką. Dabar jau elgsiuos kitaip. Manau. Nes už mėnesio irgi laukia planinė cezario operacija ten pat. Kadangi vyras galės ilgam pasilikti, tai prašysiu, kad dukros neišneštu, o paliktų su mumis. Tai tiek.
Man buvo pirmas cezaris, antrą vaikutį kai planuosiu tikiuosi pati gimdyti, nes pirmą kartą buvo galvytė neįsistačiusi o antrą kartą galiu gimdyti pati, mano draugė turėjo pirmą cezarį antrą prie mano akių pagimdė natūraliai 
taigi yra galimybė, o mano teta štai po dviejų cazarių dar 2 gimdymus turėjo natūralius
taigi yra galimybė, o mano teta štai po dviejų cazarių dar 2 gimdymus turėjo natūralius
QUOTE(Ručius @ 2005 11 24, 19:56)
Dazniausiai buna tos pacios priezastys, del ko ir pirmais kartais darytas cezaris. Buna isplonejes randas, neefektyvus gimdos susitraukimai, nekoordinuota gimdymo veikla, del gimdos randu blogai prisitvirtinusi placenta ir pan. Siaip tai niekur nera parasyta, kad butinai ir trecias cezaris, galima bandyt naturaliai, bet turbut retai taip nutinka 
Dabar jau įrodyta, kad pjūvis nei placentos prisitvirtinimui nei gimdymui neturi jokios įtakos
Man poliklinikoj gydytoja sakė jei placenta ten kur pjūvis prisitvirtinus, tai bus ir antras cezaris, o kita nuramino kad tai neturi jokios įtakos
QUOTE(Rasa 25 @ 2005 11 27, 14:28)
Man abu kartus darė spinalinę nejautrą, plona adatyte suleidžia vaistukų į stuburą ir po kelių minučių nejauti nuo krūtinės iki kojų. Man atrodp spinalinė geriau, nes greitai suleidžia ir viskas, kažkodėl manęs tas kateteris įkištas į stuburą ir tos laukimo valandos nežavi.
Spinalinė - dūris tiesiai į stuburo nervus, epidūras - dūris į audinį tarp stuburo ir nervo, su juo mažiau neigiamų pasėkmių, po spinalinės arba nepavykusio epidūro pasėkmės gali būti ilgos ir sunkios
Mano pirmas cezaris irgi dėl netaisyklingai įstatytos galvytės, antrą tikrai bandysiu pagimdyti pati, apie planinę operaciją negalvojų, tai paaiškės tik gimdant
Sveikos Cezarinuku mamytes!!!
Su sventemis visas ir jusu mazylius!!
As jau namuose su dukryte cezarinuke - vardu Meida.
Zinokit, jei trumpai, galiu pasakyti, kad viskas buvo zymiai geriau nei tikejausi kaip geriausio varianto
Gimdziau pagal planine operacija Krikscioniskuose Kaune ir kai vel gimdysiu - vaziuosiu tik ten!!!
Galiu pasidziaugti, kad yra puikiu gydytoju, kurie myli savo darba ir zmones.
O buvo taip: atvaziavau diena pries operacija 12.07 -matavo mano dukrytes sirdies tonus ir saremius, aptarem viska su anesteziologu, kuris labai atidziai tyrinejo mano stubura (mat jis biski toks nestandartinis - su iskrypimu), pasikviete kita personala, kuris ryt tures jam pagelbet atlikt spinaline nejautra, supazindinti su mano stuburu
Is vakaro dave vaistuku 
kad miegociau, nors as atrodo visai nesijaudinau...
Nu o didziaja diena atliko visas paruosiamasias proceduras - pastate klizma (pirma kart gyvenime - bet ne taip jau ir bjauru...), pamatavo dar vaikelio tonus, ir saremius, kurie daresi vis intensyvesni, sulasino kokius 3l visokiu ten skysciu per laseline ir nuvede i operacine. Ten tas anesteziologas labai stengesi man padaryti spinaline - per koki 3 kart pavyko.
Bet, nebijokit, neskaudejo, tik jutau toki dilgciojima nuo stuburo iki koju...
Nu ir as ant operacinio stalo...
Baimes jau tada nebuvo, bet kai dare ta nejautra tai drebejau visa kaip epuses lapas. Sakau, ar cia pas jus salta, ar man baisu???
Sako baisu tau vaikeli.... Bet kai atsiguliau, kazkaip nukreipiau samoningai savo mintis i vaikiuko gimima o ne i operacija...
Visas personalas labai saunus: kalbina, pasakoja ka daro...o as truputi viska matau lempu atspindy
Viskas labai greit ir neskausmingai - jutau tik kad kazka man daro... o skausmo jokio...
Tik labai keistas garsas jai jau mano mazyle trauke... Toks traukimo is vakumo garsas...
Ir parode man mano mazyle, gulejau ir verkiau is laimes....
Po to dvi dieneles buvo sunkokos ta prasme, kad negalejau pasijudinti. Aciu Dievui virs lovos buvo daiktas i kuri galima isitverti tai jo pagalba as kaip koks banginis varciausi, mat dukryte maitinau...
Bet ji angelelis, man krutines ne kiek nenugrauze, tai sito skausmo isvengiau...
O trecia diena jau atsistojau, pradejau vaiksciot, perkele i bendra skyriu, zinoma man vis nuskauminamuju suleisdavo... bet mazyte jau trecia nakti po operacijos pas save pasilikau, sesutes, o labiausiai vyras per visa sita laikotarpi padejo, tai buvo ne taip ir sunku.
o po savaites mes jau namie!
Taip, kad viskas buvo labai gerai, tik aisku antra karta tikrai pati noriu gimdyt, jei tik viskas bus gerai.
na randas yra, bet jo neskauda, ir ne toks jau jis baisus...
Su sventemis visas ir jusu mazylius!!
As jau namuose su dukryte cezarinuke - vardu Meida.
Zinokit, jei trumpai, galiu pasakyti, kad viskas buvo zymiai geriau nei tikejausi kaip geriausio varianto
Gimdziau pagal planine operacija Krikscioniskuose Kaune ir kai vel gimdysiu - vaziuosiu tik ten!!!
Galiu pasidziaugti, kad yra puikiu gydytoju, kurie myli savo darba ir zmones.
O buvo taip: atvaziavau diena pries operacija 12.07 -matavo mano dukrytes sirdies tonus ir saremius, aptarem viska su anesteziologu, kuris labai atidziai tyrinejo mano stubura (mat jis biski toks nestandartinis - su iskrypimu), pasikviete kita personala, kuris ryt tures jam pagelbet atlikt spinaline nejautra, supazindinti su mano stuburu
Is vakaro dave vaistuku kad miegociau, nors as atrodo visai nesijaudinau...Nu o didziaja diena atliko visas paruosiamasias proceduras - pastate klizma (pirma kart gyvenime - bet ne taip jau ir bjauru...), pamatavo dar vaikelio tonus, ir saremius, kurie daresi vis intensyvesni, sulasino kokius 3l visokiu ten skysciu per laseline ir nuvede i operacine. Ten tas anesteziologas labai stengesi man padaryti spinaline - per koki 3 kart pavyko.
Bet, nebijokit, neskaudejo, tik jutau toki dilgciojima nuo stuburo iki koju...
Nu ir as ant operacinio stalo...
Baimes jau tada nebuvo, bet kai dare ta nejautra tai drebejau visa kaip epuses lapas. Sakau, ar cia pas jus salta, ar man baisu???
Sako baisu tau vaikeli.... Bet kai atsiguliau, kazkaip nukreipiau samoningai savo mintis i vaikiuko gimima o ne i operacija...
Visas personalas labai saunus: kalbina, pasakoja ka daro...o as truputi viska matau lempu atspindy
Viskas labai greit ir neskausmingai - jutau tik kad kazka man daro... o skausmo jokio...
Tik labai keistas garsas jai jau mano mazyle trauke... Toks traukimo is vakumo garsas...
Ir parode man mano mazyle, gulejau ir verkiau is laimes....
Po to dvi dieneles buvo sunkokos ta prasme, kad negalejau pasijudinti. Aciu Dievui virs lovos buvo daiktas i kuri galima isitverti tai jo pagalba as kaip koks banginis varciausi, mat dukryte maitinau...
Bet ji angelelis, man krutines ne kiek nenugrauze, tai sito skausmo isvengiau...
O trecia diena jau atsistojau, pradejau vaiksciot, perkele i bendra skyriu, zinoma man vis nuskauminamuju suleisdavo... bet mazyte jau trecia nakti po operacijos pas save pasilikau, sesutes, o labiausiai vyras per visa sita laikotarpi padejo, tai buvo ne taip ir sunku.
o po savaites mes jau namie!
Taip, kad viskas buvo labai gerai, tik aisku antra karta tikrai pati noriu gimdyt, jei tik viskas bus gerai.
na randas yra, bet jo neskauda, ir ne toks jau jis baisus...
Sveikutes. Teks ir man jungtis prie jusu, nors taip svajojau antra pati gimdyti.
Pirma cezari dare del sedmenines pirmeigos ir neisnesiotumo, o dabar gimdyti neleis del padidejusio kraujospudzio.
Pirma cezari dare del sedmenines pirmeigos ir neisnesiotumo, o dabar gimdyti neleis del padidejusio kraujospudzio.
QUOTE(madlen @ 2005 11 23, 00:08)
Man epidurine dare,8 val. gimdykloj gulejau,bet paciai neleido gimdyt ,nes galva mazulio neisistate tiesiai,tai spaude spaude kol matyt laikas spaust pradejo ,tai tik permete ant ratuku ir i operacine.Rankas riso nors as ir vemiau matyt nuo vaistu .Vaikuti tik iskelta pamaciau kaip per ruka ir atsipeikejau po valandos,tada atnese parodyti 
ale tik rankute paciupinejau ir vel isnese.Tai tep buvo pagimdziau per pietus o pamaitint gavau tik vidurnakti 
Mano sutuacija labai panasi
Buvo vaikucio veidine padetis ir negalejo pats gimti, kai pasake, kad darys cezari labai susijaudinau, visa drebejau. vaikelis pasauli isvydo greitai, bet man ji tik parode, paklause ar grazus 
ir nunese. Pabudau platoj po 1,5 val, visa drebedama, sacio purtoma, ziauriai norejau gerti bet buvo negalima. Bandziau uzmigti, nepavyko...... Visa kuna, veida nieztejo, nuo vaistu buvau visa patinusi, gulejau ir laukiau kada prasvis ir vel atvazius vyras.... Vaikeli atnese tik ryte... 
Padejo ir isejo, o man pastatyta laseline, pajudeti bijau, negaliu nei pati pasikelti, nei vaiko patogiai pasideti tai ir buvo baisiausia...Paskui atsigavau, bet vaika i palata gavau tik trecia diena
QUOTE(Spragtukas @ 2006 01 08, 20:50)
O kaip manot, ar daug sansu, kad leis, gal tiksliau lieps paciai gimdyti po pirmojo Cezario?
Nesibaimink iš anksto. Kitos antrą labai sėkmingai ir pačios pagimdo.
Aš pvz. turėjau atsišvietusi vaikelio išrašą iš gimdymo namų, kuriame matėsi dėl ko buvo darytas pirmasis.
Prieš antrąjį taip pat vertinama situacija ir tada sprendžiama, o apie planinį cezarį žinoma iš anksto. Ar antrasis bus cezaris priklauso nuo to dėl ko buvo darytas pirmasis ir aišku nuo konkrečios būklės. Jei dėl sėdmeninės pirmeigos, - antrasis gali ir nesėdėti, jei dėl per siauro dubens - vargu ar jis prasiplės (nors vaikutis ir gali būt mažėlesnis). Viskas bus gerai
QUOTE(agnee @ 2006 01 10, 11:56)
ar daktarai patys parenka nejautros tipa? spinalini, pilna narkoze ar galima paciai rinktis?
Man buvo numatytas cezaris del sedmenines pirmeigos, bet nesitariau su niekuo, atvaziavau nubegus vaisiaus vandenims, tai dave pilna narkoze. norjeua dalines... dar klausiau, kokia duos - daline ar pilna, tai sako: "ponia, nepergyvenkit, padarysim, kaip priklauso". manau, gydytojai zino geriau, kada kuria duoti. as pvz. dabar rinkciausi pilna, nes apie daline is kai kuru mamu girdejau nelabai kokiu atsiliepimu. bet aisku, kiekvienas organizmas individualus.
Pati turėjau 2 cezarius. Abudu - komplikacijų pasekmė. Pirmą kartą buvo problemos su kepenim, antrą - spaudimas ir kitos problemos. Operavo Antakalnio moterų klinikoje, o nejautrą siūlė rinktis, bet sakiau, kad geriau tegu patys sprendžia kokią. Gavau spinalinę - atseit geriau tinka cezariui. Pirmą kartą po nejautros atsigavau tik po kelių dienų ( 1,5 paros buvau reanimacijoje - matyt padaugino, nes superekstra operaciją darė ), o po antros kojas atleido po kelių valandų, nors komplikacijos atsirado operacijos metu. Vaikus tik parodė jau nupraustus ir išnešė. Paimti į rankas niekaip negalėjau - vienoj rankoj lašelinė, kita su spaudimo aparatu. Dėl mokesčių kiek žinau, bent Antakalny, taksa yra 600-1000( jei NORI, kad operuotų).
Man pačiai dabar tenka pajusti, ką reiškia tie du cezariai. Gal visgi geriau gimdyti natūraliai, bet ne visoms tai išeina. Po pirmojo cezario pilve pasidarė sąaugos, kai vieni organai suauga su kitais. Antrosios operacijos metu dėl to kilo problemų. Visai nesmagu girdėti po spinalinės nejautros kai gydytojai sukelia paniką, nes jau net nežino, kur koks organas. Ir skyriaus vedėją kvietė, ir chirurgą - kažkaip atsirinko kur kas. Dėl tų sąaugų probleminis buvo ir antras nėštumas - blogai įsitvirtino placenta ir aštuntą mėnesį vaikiukas nustojo augti, kadangi jam prasidėjo badas. Netgi įtarė apsigimimą. Dabar pilve matyt dar geriau viskas sukibę - iš viso negaliu ant pilvo gulėti, net vaikui sudavus į pilvą skauda. Iš savo liūdnos patirties tik galiu pasakyti - vis gi geriau gimdyti pačioms, mažiau problemų.
O kad nesuveikia spinalinė nejautra - viskas priklauso nuo anesteziologo kompetencijos. Matyty, nepataikė į stuburo kanalą.
Man pačiai dabar tenka pajusti, ką reiškia tie du cezariai. Gal visgi geriau gimdyti natūraliai, bet ne visoms tai išeina. Po pirmojo cezario pilve pasidarė sąaugos, kai vieni organai suauga su kitais. Antrosios operacijos metu dėl to kilo problemų. Visai nesmagu girdėti po spinalinės nejautros kai gydytojai sukelia paniką, nes jau net nežino, kur koks organas. Ir skyriaus vedėją kvietė, ir chirurgą - kažkaip atsirinko kur kas. Dėl tų sąaugų probleminis buvo ir antras nėštumas - blogai įsitvirtino placenta ir aštuntą mėnesį vaikiukas nustojo augti, kadangi jam prasidėjo badas. Netgi įtarė apsigimimą. Dabar pilve matyt dar geriau viskas sukibę - iš viso negaliu ant pilvo gulėti, net vaikui sudavus į pilvą skauda. Iš savo liūdnos patirties tik galiu pasakyti - vis gi geriau gimdyti pačioms, mažiau problemų.
O kad nesuveikia spinalinė nejautra - viskas priklauso nuo anesteziologo kompetencijos. Matyty, nepataikė į stuburo kanalą.
Man darė planinį cezarį dėl sėdmeninęs pirmeigos. Tai mane operavusi gydytoją pasiūlė daryti spinalinę nejautrą. Net kalbų apie bendrą nebuvo. Ir atsigavau po kokiu 2 val. ir be jokių komplikacijų, kitą dieną jau liepė keltis, o po 5 dienų jau buvau namie.
