Turbut ir man reikia prie jusu prisijungt

jau kuri laika uzeina kazkokie pykcio-isterijos priepoliai.Vat ir siandien visa esybe,visu visum jauciu kazkokia pagieza,net neapykanta sakyciau vyrui.Viduj verda tokia lavina-viskas susimaise,atgijo iskarto prisiminimas del neistikymybes,demesio neteikimo man,vaikams,ir t.t. Isreziau jam kad nekenciu ji visa sirdim del to,kad mane niekina,negerbia,kad as jam tik namu seimininke,vaiku gimdytoja,o ne moteris.O viskas prasidejo nuo vakarikscio paprasciausio skambucio,norejau su jo pakalbet,o jis-atsok neturiu laiko.

Nepykciau,bet taip kartojasi nuolat,arba neatsiliepia man,arba max 30 sek prakalba,visai nesikalbam kaip zmones,tuo tarpu kai su bendradarbem telefonu pliurpia valandom.Buna sedi namie,net slykstu klausyt...jas isklauso,o as.. na vienu zodziu ir tai tapo mano isterijos priepuoliu,sakyciau gal perpilde kantrybes taure... Tai va, issirekus,sudauzus 2 lekstes, sedziu,zliumbiu ir galvoju,ka cia keist ar vyra,ar galva,nes taip ir isprotiet galima.

Nesvarbu kas buna salia,vaikai ar kate,visiems uztenka mano panikos priepoliu.

Turbut jau vaistuku mamytei reikia,kitaip ramybes namie nebus.