QUOTE(daivoska @ 2006 11 29, 15:53)
Laba, man prasidejo kai pastojau, tesesi pora metu, kol pasieke, kad negalejau net i gatve su vaiku iseiti pasivaiksciot

Negalejau nei viesuoju transportu vaziuot, nei i parduotuve nueit, jauciausi kaip kokia invalide, kuri be kitu pagalbos negali kojos is namu kelti

Prasidejus panikai tirpdavo galunes, budavo silpna, pradedavo musti sirdis, jauciausi lyg tuoj nualpsiu, norejosi begti kuo toliau nuo minios, nuo zmoniu

Namie nebudavo priepuoliu, tik viesumoj, galiausiai net su vyru nuejus i parduotuve vis tiek panika uzeidavo. Papasakojau grupiokui ir jis man pasake, kas darosi, tik tada suzinojau, kad tai "Panikos atakos" ir iskart nuvariau i poliklinika pas psichiatra, ten man israse vaistuku: Seroxat (jie konkreciai nuo panikos) ir Bromazepamo, kuris veikia iskart isgerus, kadangi Seroxato poveikis buna tik po keliu menesiu. Taip pat psichiatre nusiunte mane pas psichologa, vaiksciojau pas ji 3 menesius, na negaliu tiksliai pasakyt kad jis man del panikos padejo, bet padejo susivokt savyje, savo isgyvenimuose ir problemose

Vaistukus jeu geriu pusmeti, priepuoliu dideliu nebuvo (tfu,tfu,tfu), tik kartais mazas nerimas uzeina, kaip vakar pavyzdziui paskaitoj, bet tokiu atveju as naudojuosi Neblogos rekomenduotais kvepavimo pratimukais, man jie kazkiek padeda

Papasakok kaip tau viskas prasidejo
P.S. Kaip suprantu, tai yra nervinio pobudzio liga ir ji gali kartotis metu metus, gali buti ir neisgydoma, va cia forume yra viena moteris, kuri jau pora desimtmeciu serga
oi, negasdink...gal jai jau uzsitesusi depresija? Manau, cia priklauso labai individualiai. MAn irgi - viean diena vsikas gerai, kita diena bloga

Atsimenu, pirmakart kai pasidare negera, pamaniau kad mazai valgiau ir uz tai man silpna...

galvojau, gal kokia mazakraujyste ar sirdies problemos...atliko visus tyrimus - as sveika. Bet man nepalengvejo...nes ir vel prasidedavo sirdies plakimai , oro trukumas ir galvos svaigimas..Kosmaras, kas cia per liga? turbut akzkokia naujoviska. Ne veltui sakoma - nesinervuok, nes anksciau ar veliau tie nervai padaro savo. O juk tiek sunkumu, kriziu, problemu...negali i nieka nekreipt demesio. O as dar tokia jautri..kas ka pasako - viska i sirdi imu...
Papasakok, kaip dabar jautiesi? kiek laiko jau geri vaistus? ar pagerejo? Zinai, as daug skaitau apie sia liga. Ir priejau vienos isvados, tiksliau, radau viena "pliusa" - ja galima kontroliuot. Tuos nerimo priepuolius gali paveikt savo mintim. Tik reikia labai stiprios valios ir pastangu. Reikia praktikuotis

Stengtis nukreipt mintis kita linkme, negalvot apie tai, kad tuoj tuoj akzkas nutiks. Reikia galvot pozityviai ir isikalt sau, kad esi stipresne uz ta agorafobija, kad tu ja valdai, o ne ji tave

BAndziau siandien tai daryt, kai buvom susibege pas virsininka visi pusvalandziui. Kabinete dusna, 10 zmoniu...jauciu, kaip mane pila karstis, jegos apleidzia..bet pasakiau sau - STOP!!! Tu manes nepaimsi! Susikaupiau. Stengiaus isiklausyt i kiekviena virsininko zodi. Stengiaus sukaupt demesi ir jegas...ir karstis pamazu atlego, man pasidare lengviau..

Ir dar vienas mano pastebejimas

KAi vaziuoju viena trulike - man tirkai uzeina negerumai, bet jei su kokia drauge - viskas normaliai

Tai dar karta irodo, kad mums reikia nukreipt savo mintis kitur nuo saves ir neisijaust i ta nerima, neleist jam musu uzvaldyti. Juk neveltui sakoma -zmogaus veiksmus nulemia jo mintys. Tas puikiai tinka sioje situacijoje. As bandau save padrasint, nes niekas man nepades, jei pati nesistengsiu

Sekmes tau, rasyk - man idomu

Einu miegot...ikaliau antidepresantu ir einu smigti

labanakt