Įkraunama...
Įkraunama...

panikos sindromas

Labas, va truputi info radau mirksiukas.gif
Žmonėms, turintiems polinkį sirgti panikos sutrikimu, priepuolį gali išprovokuoti kvėpavimas anglies dvideginiu. 50 proc. sergančių nustatomas mitralinio širdies vožtuvo prolapsas, iš jų 20 proc. kliniškai nėra stebima jokios simptomatikos. Žinoma, kad mitralinio vožtuvo prolapso ir panikos sutrikimo atsiradimui įtakos turi genetiniai faktoriai. Paveldimumo svarba šios ligos atsiradimui neginčijama, nes pirmos eilės giminės panikos sutrikimu serga gerokai dažniau. Panikos atakas mėginama aiškinti nesėkminga gynyba prieš nerimą, baimę, kad įvyks kažkas baisaus. Pabrėžiama tėvų netekties svarba vaikystėje. Gali būti, kad traumuojantis išsiskyrimas vaikystėje turi įtakos vaiko nervų sistemos vystymuisi.
Pirmas priepuolis paprastai išsivysto spontaniškai, tačiau jį gali išprovokuoti kokia nors stresinė situacija. Atsiranda didelė baimė, kurios priežasties ligonis negali paaiškinti, bijo, kad jį ištiks mirtis ar, kad jisai tuojau išprotės. Pagreitėja kvėpavimas, pradeda greitai plakti širdis, svaigsta galva, dreba rankos, parausta oda, atsiranda tirpimai, dilgčiojimai, skausmai krūtinėje, dusulys. Pasidaro sunku kalbėti, gali atsirasti mikčiojimas, sunku susikaupti, pablogėja atmintis. Priepuolis trunka 20-30 minučių, rečiau 1 val. Priepuoliui pasibaigus, atsiranda baimė, kad panaši būsena vėl pasikartos. Gali išsivystyti agarofobija (atvirų erdvių, vietų, situacijų, iš kurių sunku ištrūkti ar kuriose atsiradus panikos priepuoliui nebus suteikta pagalba, baimė). Tada pacientas pradeda rečiau išeiti iš namų, reikalauja, kad kas nors iš namiškių jį lydėtų ar susigalvoja kokius nors kitus būdus kovoti su šia baime. Tipiškos situacijos, kurių metu pasireiškia agarofobija – tai buvimas minioje, stovėjimas eilėje, važiavimas automobiliu, traukiniu.
Nuo panikos sutrikimo kenčia 2 proc. gyventojų. Panikos sutrikimais be agarofobijos vienodai serga vyrai ir moterys, su agarofobija – vyrai 2 kartus dažniau. Paprastai susergama jauname amžiuje, amžiaus vidurkis 25 metai. Priepuoliai gali pasireikšti 1-2kartus per savaitę, kartais kelis kartus per dieną ar vieną kartą per metus. 50 proc. ligonių pasveiksta, 20 proc. savijauta nepakinta.

Manau daug kas ir jums pacioms zinoma, bet vat norejau atkreipti demesi, kad panika pasirodo gali buti paveldima ir pamineta, kad svarbi tevu netektis vaikysteje unsure.gif Mano mama mire, kai man buvo 7 metai verysad.gif Gal tai ir turejo itakos g.gif
Atsakyti
QUOTE(daivoska @ 2007 01 21, 15:50)
Labas, va truputi info radau mirksiukas.gif
Žmonėms, turintiems polinkį sirgti panikos sutrikimu, priepuolį gali išprovokuoti kvėpavimas anglies dvideginiu. 50 proc. sergančių nustatomas mitralinio širdies vožtuvo prolapsas, iš jų 20 proc. kliniškai nėra stebima jokios simptomatikos. Žinoma, kad mitralinio vožtuvo prolapso ir panikos sutrikimo atsiradimui įtakos turi genetiniai faktoriai. Paveldimumo svarba šios ligos atsiradimui neginčijama, nes pirmos eilės giminės panikos sutrikimu serga gerokai dažniau. Panikos atakas mėginama aiškinti nesėkminga gynyba prieš nerimą, baimę, kad įvyks kažkas baisaus. Pabrėžiama tėvų netekties svarba vaikystėje. Gali būti, kad traumuojantis išsiskyrimas vaikystėje turi įtakos vaiko nervų sistemos vystymuisi.
Pirmas priepuolis paprastai išsivysto spontaniškai, tačiau jį gali išprovokuoti kokia nors stresinė situacija. Atsiranda didelė baimė, kurios priežasties ligonis negali paaiškinti, bijo, kad jį ištiks mirtis ar, kad jisai tuojau išprotės. Pagreitėja kvėpavimas, pradeda greitai plakti širdis, svaigsta galva, dreba rankos, parausta oda, atsiranda tirpimai, dilgčiojimai, skausmai krūtinėje, dusulys. Pasidaro sunku kalbėti, gali atsirasti mikčiojimas, sunku susikaupti, pablogėja atmintis. Priepuolis trunka 20-30 minučių, rečiau 1 val. Priepuoliui pasibaigus, atsiranda baimė, kad panaši būsena vėl pasikartos. Gali išsivystyti agarofobija (atvirų erdvių, vietų, situacijų, iš kurių sunku ištrūkti ar kuriose atsiradus panikos priepuoliui nebus suteikta pagalba, baimė). Tada pacientas pradeda rečiau išeiti iš namų, reikalauja, kad kas nors iš namiškių jį lydėtų ar susigalvoja kokius nors kitus būdus kovoti su šia baime. Tipiškos situacijos, kurių metu pasireiškia agarofobija – tai buvimas minioje, stovėjimas eilėje, važiavimas automobiliu, traukiniu.
Nuo panikos sutrikimo kenčia 2 proc. gyventojų. Panikos sutrikimais be agarofobijos vienodai serga vyrai ir moterys, su agarofobija – vyrai 2 kartus dažniau. Paprastai susergama jauname amžiuje, amžiaus vidurkis 25 metai. Priepuoliai gali pasireikšti 1-2kartus per savaitę, kartais kelis kartus per dieną ar vieną kartą per metus. 50 proc. ligonių pasveiksta, 20 proc. savijauta nepakinta.

Manau daug kas ir jums pacioms zinoma, bet vat norejau atkreipti demesi, kad panika pasirodo gali buti paveldima ir pamineta, kad svarbi tevu netektis vaikysteje unsure.gif Mano mama mire, kai man buvo 7 metai verysad.gif Gal tai ir turejo itakos g.gif



Labas 4u.gif

Kaip savaitgalis?
Manau priežasčių gali būti įvairių, tikiu, kad ir paveldima gali būti, ir kažkos patirta trauma ar pan. Išvardinti požymiai būtent ir yra tokie, kokius patiriu... verysad.gif Aišku, dabar jau geriau, nuo Zolofto jokių blogumų nebejaučių, tik prieš miegą išgeriu ketvirtį clonazepamo, nes labai sunku uzmingti, neramumai puola... g.gif Kartais ir diena isgeriu ketvirtuka, bet manau kai jau prades veikti zoloftas, nebereikes gerti tu raminanciu... g.gif
O kaip tu daivoska, jautiesi? ax.gif
Atsakyti
Sveikos wink.gif

gal kas zino, kas padeda nuo priepuolio, jam uzejus? siadnien visa ryta bloga...prisinervinau savaitgali sad.gif pastebejau, kad ta panika labai susijusi su nervais...reikia ramybes...gyvenimo be streso, itampos, problemu..bet taip nebuna. Tai kaip tada ismokti reaguot i tuos stresus? juk kiekveian diena ivyksta kas nors, kas mus sunervina, sugadina diena ir sukelia itampa...
Kaip man visa tai nusibodo..kartais apima jausmas, kad tai nepagydoma. Vaistai sumazina tik simptomus, o juk priezastys lieka...reikia giliau save "paknisti", atrasti priezastis ir jas panaikinti. Manau, geras psichologas mums rigi apdetu...gal kuri lankosi pas psichologa ir galetu pasidalinti patirtim??? smile.gif
Atsakyti
QUOTE(vejavaike @ 2007 01 22, 10:57)
Sveikos wink.gif

gal kas zino, kas padeda nuo priepuolio, jam uzejus? siadnien visa ryta bloga...prisinervinau savaitgali sad.gif pastebejau, kad ta panika labai susijusi su nervais...reikia ramybes...gyvenimo be streso, itampos, problemu..bet taip nebuna. Tai kaip tada ismokti reaguot i tuos stresus? juk kiekveian diena ivyksta kas nors, kas mus sunervina, sugadina diena ir sukelia itampa...
Kaip man visa tai nusibodo..kartais apima jausmas, kad tai nepagydoma. Vaistai sumazina tik simptomus, o juk priezastys lieka...reikia giliau save "paknisti", atrasti priezastis ir jas panaikinti. Manau, geras psichologas mums rigi apdetu...gal kuri lankosi pas psichologa ir galetu pasidalinti patirtim??? smile.gif



Sveikute 4u.gif

Man kai uzeina priepuolis, as iskarto isgeriu ketvirtuka clonazepamo, tada atsisedu virtuvej ant kedes, ir geriu daug, daug, daug silto vandens...taip kazkur per 20 min nusiraminu...Jei buna darbe, tai irgi einu i maza virtuvele, nes kazkodel mane ramina mazos erdves. Jei pasidaro negera parduotuveje ar kur, tada sedu i masina, ir vaziuoju namo...ne kas... verysad.gif
As lankausi pas psichologe...Apsilankymai padeda, nes labiau suvoki ir pripazisti problemas, o as dar kai impulsyvi esu, tai as iskarto jas ir stengiuosi isspresti... biggrin.gif Beto padeda labiau pazinti save, o kai labiau pazisti save, tai lengviau ir susiiti kai uzeina priepuoliai... mirksiukas.gif

Atsakyti
dėl psichologų - patirtis sako, kad panikos, staigaus nerimo bėdoms iš tiesų gerai padeda vaistukai. Tam momentui, arba, kaip protingi žmonės sako, simptomams nuimti. O visų tų bėdų priežastys tai mumyse (musyse smile.gif)... Nes panika, nerimas - tai ledkalnio viršūnė, simptomas, o priežastys - kaip jau minėjau. Tai psichoterapija ir gali padėti rasti tas priežastis, "nukenksminti" jas. Arba padėti susivokti, kokios situacijos/jausmai paskatina "priepuolį". Gali, bet negarantuoja... Bet perspektyva šviesenė man atrodo, negu kad vien vaistukus valgyti... nežinau, na, čia man taip atrodo...
Atsakyti
QUOTE(KarKar @ 2007 01 22, 16:51)
dėl psichologų - patirtis sako, kad panikos, staigaus nerimo bėdoms iš tiesų gerai  padeda vaistukai. Tam momentui, arba, kaip protingi žmonės sako, simptomams nuimti. O visų tų bėdų priežastys tai mumyse (musyse smile.gif)... Nes panika, nerimas - tai ledkalnio viršūnė, simptomas, o priežastys - kaip jau minėjau. Tai psichoterapija ir gali padėti rasti tas priežastis, "nukenksminti" jas. Arba padėti susivokti, kokios situacijos/jausmai paskatina "priepuolį". Gali, bet negarantuoja... Bet perspektyva šviesenė man atrodo, negu kad vien vaistukus valgyti... nežinau, na, čia man taip atrodo...


Aš irgi už tai g.gif Nes vien vaistai padės tik laikinai manau....Tokiu atveju reikia psichologo pagalbo, nes tuomet labiau susigausdysi savyje, o ne tik vaistais slopinsi nerimus g.gif
Atsakyti
kaip padeti zmogui kuris visiskai nusivyles gyvenimu, kuris kelis kart zudes, o apie klinikines mirtis kalba su dideliu pasitenkinimu, kuris zino jog serga sunkia liga ir be perstojo geria , bei kaip paaiskinti tokio zmogaus melavima jog serga kraujo veziu bei mirs po 4 men!!! ar tai paaiskinama?
Atsakyti
QUOTE(MejLe_SejLe @ 2007 01 22, 17:15)
kaip padeti zmogui kuris visiskai nusivyles gyvenimu, kuris kelis kart zudes, o apie klinikines mirtis kalba su dideliu pasitenkinimu, kuris zino jog serga sunkia liga ir be perstojo geria , bei kaip paaiskinti tokio zmogaus melavima jog serga kraujo veziu bei mirs po 4 men!!! ar tai paaiskinama?

Tokiam žmogui gali padėt tik gydimo įstaigos, dabar užseniečiu remiamos ligoninės ar centrai net nežinau tikslaus pavadinimo gali tokį pastatyt ant kojų tik problema pats turi sutikt gultis į ligoninę... Esu su tokia problema susidūrusi pusbrolis norėjo nusižudyt vargom ilgai ir sunkai, bet po penkių metų galim pasakyt kad susigražinom kartais užeina dar kokie nusipezėjimai, bet dažniau normalus jaunas vyriškis...
Atsakyti
Galiu sakyt kad as jau sveikstu. Pinika nebekankina visiskai, streso ir depresijos nebejauciu. Vis dar geriu vaistus, kad neatkristu, bet po 6 menesiu gydymo jauciuosi labai gerai. thumbup.gif
Atsakyti

QUOTE(Aile @ 2007 01 22, 20:04)
Galiu sakyt kad as jau sveikstu. Pinika nebekankina visiskai, streso ir depresijos nebejauciu. Vis dar geriu vaistus, kad neatkristu, bet po 6 menesiu gydymo jauciuosi labai gerai. thumbup.gif

Puiku labai džiaugiuos už tave drinks_cheers.gif
Atsakyti
QUOTE(Aile @ 2007 01 22, 20:04)
Galiu sakyt kad as jau sveikstu. Pinika nebekankina visiskai, streso ir depresijos nebejauciu. Vis dar geriu vaistus, kad neatkristu, bet po 6 menesiu gydymo jauciuosi labai gerai. thumbup.gif


Sveika 4u.gif

As irgi dziaugiuosi uz tave 4u.gif
Pamatysite, po 5 menesiu ir as dziaugsiuos biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(mereveja @ 2007 01 23, 10:35)
Sveika 4u.gif

As irgi dziaugiuosi uz tave 4u.gif 
Pamatysite, po 5 menesiu ir as dziaugsiuos biggrin.gif

Na o kaip jauties ar jau jokių šalutinių poveikių?
Atsakyti