QUOTE(virugie @ 2007 02 27, 13:45)
Labai džiaugiuos kad puikiai sekės.
Aš tai jau visą savaitę stresuoju su uošviene žiauriai nesutariu gal per baisus žodis bet nekenčiu. Kol buvu jauna išsidirbinėjo, prišnekėdavo nesamonių jei aš imadvau ką kalbėt išvertus plokštelę vyrui aiškindavo kad aš durnė ir viską išsigalvoju. Tada man ir prasidėjo priepuoliai depresija, kartais net galvoju kad neišgysiu kol gyvensiu su vyru

dabar ta sumąstė atvaryt į svečius aš visą savaitę stresuoju net vietos nerandu, kartais pagalvoju kad gyvent nenoriu nei žiūrėt į jos šlykštų apsimetėlišką veidelį

Nerandu vietos namuos, sugalvojau gal lengviau būtų ne pas mane bet pas ją važiuot, vyras lyg ir taip susitarė, bet man nėra nuo to lengviau, baigiu išprotėt
Bet tai idomiai cia tau, juk negyvenat kaip supratau kartu su ta nekenciamaja uosvene

Tai kaip ji tave per atstuma erzina?

Juk pagalvok is sviesiosios puses, gyveni su mylimu vyru, o ne jo mama, kad ir kokia ji bebutu...nors bendrai sunku cia ka patarti, nes zinau panasu atveji...tai tikrai ne kas...tada reikia stengtis kiek imanoma labiau atsiriboti nuo jos
laikykis ir nestresuok, nuvaziuosite, grisite ir viskas
QUOTE(Ratatankė @ 2007 02 27, 13:48)
Na užsieny pabūti neteko...

, kol negėriau vaistų - išvis neidavo nosies iškišt, o dabar važiuočiau bele kur, bele tik vežtųsi kas

praeitą vasarą Lietuvėlę išmaišėm

, žadam vasarą į Londoną, bet lėktuvu gyvenime neskridau, turbūt tam atvejui reikėtų viso clonazepamo ir penklitrį vandens
Na as tai anskciau nebijodavau skristi, tik kai panikos priepuoliai prasidejo, beja man uzteko ketvircio clonazepamo ir kylant validolio, net ausu neuzgule

Beja, su penklitriu vandens geriau nejuokauk, nes tulikai nekokie lektuve