
Neatsimenu jau rašiau į šią temą, ar ne...

Esu užkietėjusi "panikistė".
Panikos priepuoliai man prasidėjo 2004 m. vasario 17 d., nuo 2005 m. balandžio vartoju seroxatą ir clonazepamą vakarui.
Pradžioje nesupratau, kas man darosi - pradėdavo staiga trūkti oro, daužydavosi širdis, sukaustydavo kūną, pradėdavo darytis silpna - atrodydavo tuoj numirsiu. Ėjau pas visus gydytojus, tyriausi, o 2005 - aisiais balandį, kai per dieną apturėdavau po kelis gerus priepuolius, vos bepajėgiau dirbti, kreipiausi pas psichiatrus, tačiau tik SM dėka jau žinodama, kas man yra. Netikėjau, kad sekančią dieną išbūsiu be priepuolių. Ir išbuvau


Būtent nuo to lemtingo balandžio man buvo gal kokie 4-5 menki priepuoliukai...

Žinau, kad reikia mesti gerti vaistus, daryti tai pamažu. Ir planuoju tai įvykdyti vasarą, kai baigsiu mokslus.
Anksčiau mūsų tiek daug nebuvo, "panikavau" vos ne aš viena visoj SM. Rasmos dėka (ačiūūūūū

Taigi, dabar gyvenu pilnavertį gyvenimą, kartais net pamirštu išgerti tabletę.

Bet nežinau, kas manęs laukia, kai nuspręsiu mesti.
Daug kam tenka grįžti prie stipresnių vaistų...
Mergaitės - nuo to nemirštama

Mūsų daugėja (deja), bet mes nugalėsim
