panikos sindromas

#313
QUOTE(virugie @ 2007 01 29, 17:45)
Gaila aš turbūt viena iš pajūrio ir jei jūs susitiksit aš tiek toli atvykt negalėsiu verysad.gif

na , dar ir as is pajurio 4u.gif ... ir visai neseniai is viso sio issikapsciusi doh.gif blush2.gif . laikykites mergaites 4u.gif . nerimas nemalonus, bet tikrai iveikiamas!
Atsakyti
#314
aha iveikiamas. Gyvenu taip kad net vaistus pamirstu isgert, ir nesijauciu blogai. Zinau tik tiek kad gydymo dar nereikia nutraukti
Atsakyti
#315
QUOTE(Aina @ 2007 02 09, 20:28)
na , dar ir as is pajurio 4u.gif ... ir visai neseniai is viso sio issikapsciusi doh.gif  blush2.gif . laikykites mergaites 4u.gif . nerimas nemalonus, bet tikrai iveikiamas!



QUOTE(Aile @ 2007 02 09, 21:37)
aha iveikiamas. Gyvenu taip kad net vaistus pamirstu isgert, ir nesijauciu blogai. Zinau tik tiek kad gydymo dar nereikia nutraukti

aš labai džiaugiuos už jus thumbup.gif , papasakokit kaip pasiekėt teigiamų rezultatų ax.gif
Atsakyti
#316
QUOTE(virugie @ 2007 02 09, 20:40)
aš labai džiaugiuos už jus thumbup.gif , papasakokit kaip pasiekėt teigiamų rezultatų ax.gif

mane labiausiai anyta nervindavo, kai isvaziavom metams i uzsieni iskart eme gereti, nieks nebenervuodavo schmoll.gif . dirbau su savim pagal programa 'kaip iveikti nerima' ir labai greitai pamaciau rezultatus mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aina: 09 vasario 2007 - 20:47
#317
QUOTE(Aina @ 2007 02 09, 21:45)
mane labiausiai anyta nervindavom, kai isvaziavom metams i uzsieni iskart eme gereti, nieks nenervuodavo schmoll.gif

manoji gyvena tame pačiame mieste, bet mes nebendraujam ir susitinkam metuose 2 kartus, siekiau atsiribojimo bet mane tai slegia, kartais kai pagalvoju daros skaudu kad negalim kaip normali šeima sėdėt prie bendro stalo. Mūsų siaubingai skirias požiūris į gyvenimą, valanda kartu lygi metams verysad.gif
Atsakyti
#318
Mane irgi kamuoja nerimo priepuoliai... Jau 2 metus, kartais jie apmazeja, atrodo, kad visiskai dingsta ir stai ne is ne is to vel pasikartoja... Geriau antidepresantus ir atrodo pasveikau, bet praeujus pusmeciau panikos priepuoliai vel pasikartojo... verysad.gif dabar vel geriu vaistus ir tikiu, kad pavyks pasveikt tiek man, tiek visoms Jums 4u.gif labai labai to noriu, nes zinau, ka reiskia gyventi nuolatineje itampoje... Baimeje...
Atsakyti
#319
QUOTE(Dorotti @ 2007 02 17, 20:14)
Mane irgi kamuoja nerimo priepuoliai... Jau 2 metus, kartais jie apmazeja, atrodo, kad visiskai dingsta ir stai ne is ne is to vel pasikartoja... Geriau antidepresantus ir atrodo pasveikau, bet praeujus pusmeciau panikos priepuoliai vel pasikartojo... verysad.gif  dabar vel geriu vaistus ir tikiu, kad pavyks pasveikt tiek man, tiek visoms Jums  4u.gif  labai labai to noriu, nes zinau, ka reiskia gyventi nuolatineje itampoje... Baimeje...

Labutis, manau per laiką turi visai praeit, geriant vaistus man keitės požiūris į daiktus, įvykius. Nuotaika darės vis geresnė ir panikos priepuoliai buvo pasitraukę, aš manau kad vaistai gali padėt nes tu gali jau kontroliuot situaciją. Galima ir pilnai išgyt to linkiu sau ir visoms kurias slegia tie priepuoliai 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo virugie: 17 vasario 2007 - 22:44
#320
QUOTE(Dorotti @ 2007 02 17, 20:14)
Mane irgi kamuoja nerimo priepuoliai... Jau 2 metus, kartais jie apmazeja, atrodo, kad visiskai dingsta ir stai ne is ne is to vel pasikartoja... Geriau antidepresantus ir atrodo pasveikau, bet praeujus pusmeciau panikos priepuoliai vel pasikartojo... verysad.gif  dabar vel geriu vaistus ir tikiu, kad pavyks pasveikt tiek man, tiek visoms Jums  4u.gif  labai labai to noriu, nes zinau, ka reiskia gyventi nuolatineje itampoje... Baimeje...


Sveika prisijungusi prie musu panikuotoju mirksiukas.gif
aisku, nieko cia dziaugsmingo, bet geroji puse yra ta, kad mes palaikom viena kita ir dalinames patirtim, kas yra labai svarbu. Mus vienija vienas bendras tikslas - pasveikti ir vel gyventi pilnaverti gyvenima, iveikti nerima, kad jis netrukdytu mums gyventi ir dziaugtis gyvenimu smile.gif
Kas tau nutiko? rasai, kad tave nerimas kamuoja jau du metus...kaip jis tau pasireiskia - ar tave kankina nuolatinis nerimas, ar uzeina panikos priepuoliai, kurie pasireiskia tam tirku metu tam tikrose vietose? Kiek laiko jau geri antidepresantus? ar tau geriau?
Gerai, kad parasei rolleyes.gif Gali mums pasipasakoti - mes irgi pasidalinsim su tavim savo patirtim... ax.gif
As tai vis puoseleju savo slapta nora kada nors mums visoms imt ir susitikt gyvai... ax.gif
Kaip jauciates, mergaites? kaip jums savaitgalis? Ka gero nuveiket? Kaip savijauta?
Atsakyti
#321
Patys nerimo priepuoliai man prasidejo po staigios mociutes mirties... Buvo didelis stresas ne tik man, bet ir visai seimai. Is pradziu kamavo baisi nemiga, o po to pasireiske ir panikos priepuoliai. Slyksciausia, kad as pati nesuprantu, kada ir nuo ko jie atsiranda... Atrodo, lyg viskas ir gerai, bet pabundu nakti nuo baisaus blogumo, sirdis dauzosi, krecia drebulys, apskritai, nesupranti, kas su tavim vyksta... verysad.gif Dabar sugebu atpazinti, kad tai panikos priepuolis, bet deja, nemoku jo kontroliuoti ir nusiraminti... Vienintele pagalba man yra vaistai... Antidepresantus geriau puse metu, atrodo pasveikau, bet panikos priepuoliai vis pasikartodavo... Pries kelis menesius pastebejau, kad aplamai beveik viuosmet esu isitempus ir visokios ramybes neduodancios mintys lenda i galva...Tada nusprendziau vel kreiptis i gydytoja.. Dabar jau antra menesi geriu antidepresantus ir vaikstau pas psichologe.. Jauciuosi jau truputi geriau.. O kaip jus gydotes? Kaip pavyksta nusiraminti? 4u.gif
Atsakyti
#322
Skaitau jūsų mintis ir galvoju, ką aš išgyvenu.Prasidėjo neseniai, nors būdavo ir anksčiau panašių išgyvenimų, tačiau rimtai nežiūrėjau į tai. dabar naktimis užeina tokie siaubingi baimės priepuoliai, kad net greitąją kviečiau.Išsigandau nerealiai: baimė numirti.Viena su mergyte gyvenu, ir staiga naktimis tokios mintys užeina, rodos širdis sustos, pradeda durti, traukti, prakaitas išpyla, ir taip baisu pasidaro...kas bus , jei sustos širdis? kas bus su mano mažute? kaip ji augs? kas atras ją?ir pan. taip baisu, kad ta baimė stiprėja, rodos paralyžuoja visą kūną, mintis...padarė tyrimus, viskas o.k.širdis tvarkoj, spaudimas irgi neblogas.Tai nesuprantu, kas čia? Tai panika???
Atsakyti
#323
QUOTE(marsiukė @ 2007 02 18, 13:49)
Skaitau jūsų mintis ir galvoju, ką aš išgyvenu.Prasidėjo neseniai, nors būdavo ir anksčiau panašių išgyvenimų, tačiau rimtai nežiūrėjau į tai. dabar naktimis užeina tokie siaubingi baimės priepuoliai, kad net greitąją kviečiau.Išsigandau nerealiai: baimė numirti.Viena su mergyte gyvenu, ir staiga naktimis tokios mintys užeina, rodos širdis sustos, pradeda durti, traukti, prakaitas išpyla, ir taip baisu pasidaro...kas bus , jei sustos širdis? kas bus su mano mažute? kaip ji augs? kas atras ją?ir pan. taip baisu, kad ta baimė stiprėja, rodos paralyžuoja visą kūną, mintis...padarė tyrimus, viskas o.k.širdis tvarkoj, spaudimas irgi neblogas.Tai nesuprantu, kas čia? Tai panika???

Labutis, man tai panašu į panikos priepolius panašiai aš jaučiuos viena išėjus į miestą.
Manau reikia kreiptis į gydytojus tik jie gali padėt, nes sudėtinga taip gyvent, geriant vaistus man labai pasikeitė požiūris į gyvenimą ir retai kada pakildavo spaudimas. Šiuo metu vaistų negeriu vėl liga pas mane grįžo užeina priepoliai, bet kol maitinu savo mažylį nenenoriu gert vaistų, bet aš jau buvau atsikračius priepolių ir gyvenau kaip normalūs žmonės, kai tik baigsiu maitint tesiu gydymą. Man tai prasidėjo prieš daugiau kaip dešimt metų kai ištekėjau ir supratau kad ta santuoka tai rakštis subinėj aš visad buvau jautresnė bet tai buvo taškas visko pradžia progresuot ėmė greit su kiekvienais metais darės vis blogiau kartais net galvoju jei išsiskirčiau man su dviem vaikias būtų lengviau nei gyvenant santuokoj... verysad.gif bet mokaus gyvent tik dėl savęs ir vaikų kuriuos labai myliu, manau kai išmoksiu tai baigsis ir visi panikos priepuoliai, dabar svajoju prasiaugint savo mažiuką susirast darbą ir pradėt naują savo gyvenimo etapą ax.gif
Atsakyti
#324
QUOTE(marsiukė @ 2007 02 18, 12:49)
Skaitau jūsų mintis ir galvoju, ką aš išgyvenu.Prasidėjo neseniai, nors būdavo ir anksčiau panašių išgyvenimų, tačiau rimtai nežiūrėjau į tai. dabar naktimis užeina tokie siaubingi baimės priepuoliai, kad net greitąją kviečiau.Išsigandau nerealiai: baimė numirti.Viena su mergyte gyvenu, ir staiga naktimis tokios mintys užeina, rodos širdis sustos, pradeda durti, traukti, prakaitas išpyla, ir taip baisu pasidaro...kas bus , jei sustos širdis? kas bus su mano mažute? kaip ji augs? kas atras ją?ir pan. taip baisu, kad ta baimė stiprėja, rodos paralyžuoja visą kūną, mintis...padarė tyrimus, viskas o.k.širdis tvarkoj, spaudimas irgi neblogas.Tai nesuprantu, kas čia? Tai panika???

Visi sitie simptomai tikrai panasus i panikos priepuolius... Nezinau, skaiciau daug literaturos sia tema, mano mama ir seneli kamavo sita pati problema ir visi jie sako, kad svarbiausia yra ismokti nusiraminti ir atsipalaiduoti. Taip, vaistai irgi svarbus, bet pirmiausia yra darbas su savimi...
Mane ir kamuoja baime numirti arba kaip as vadinu nelaimes nuojauta... Baisu del saves, artimuju.. Kai prasideda panikos priepuoliai yra labai sunku blaiviai mastyti ir vertinti situacija, tai man kol kas nelabai pavyksta, bet stengiuos galvoti, kad cia tik dar vienas priepuolis, kad man viskas bus gerai, viskas praeis.. Jau ne pirma karta uzejo ir nenumiriau, esu sveika ir nieko blogo nenutiks.. Zmones sako, kad ilgainiui tai padeda iveikti nerima...Reikia bandyti kazkaip sau irodyti, kad NIEKO BLOGO NENUTIKS. Zinau, kad tai sunku ir kad ne visuomet pavyksta.. As ir pati esu kelis kartus greitaja kvietusis, bet tikiu, kad anksciau ar veliau mes visos ismoksime kovoti su tuo nelemtu nerimu...
Atsakyti