QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 03 01, 18:55)
O kuo blogai, jei 16-18 metų žmogus lankysis ten, kur Dievas šlovinamas linksmiau ir kur jis gali susirasti tikinčių bendraamžių? Žinau ne vieną žmogų, kurio tikėjimo kelias prasidėjo nuo to, o vėliau sėkmingai tęsėsi labai tradicinėje bažnyčioje. Yra dalykų, kuriuos tikrai sunku priimti naujai įtikėjusiam, o dar ypač jaunam žmogui. Mano manymu, tėvai turėtų saugoti nuo kardinaliai skirtingų religinų, bet ne nuo ieškojimų skirtingose krikščionių bendruomenėse.
prisimenu savo paauglystę ir savo draugus bei drauges, ir tuometinį požiūrį į tikėjimą. atsimenu, kaip lengva buvo susižavėt bendruomene, kurioje po pamaldų buvo valgomi tortai, o vaikams ir paaugliams apie Dievą pasakojama lankstant lėktuvėlius. buvau beveik beužkimbanti.
bet laimė, kad buvau tinkamai auklėjama. mama vieną dieną trenkė kumščiu į stalą ir liepė baigti tuos čiūdus. maždaug, ieškai Dievo - va Biblija, yra normali bažnyčia, o torto gali ir namie pavalgyt. (po to ir man pačiai daėjo, kad žmonės toje bendruomenėje pakankamai praplautom smegenim. na, tokie kur dėl tos bažnyčios metė darbą ir taip toliau)
be to, turėjom mokykloj labai šaunią tikybos mokytoją, kuri parodydavo, kad katalikų bažnyčia nėra tiktai ilgos ir nuobodžios mišios. yra daug veiklos ir saviraiškos jaunimui. taip pat ir išvykų, stovyklų, vakaruškų. tik norėk.
be to, teko lankytis katalikų bažnyčiose užsienyje. likau tik sužavėta.
nors nesu uoliai praktikuojanti katalikė, ir su kai kuriais bažnyčios mokymais nesutinku, bet kažkaip į kitas religines bendruomenes netraukia. o dėl tradicijų -- didžiuojuosi kad jas turime ir jų laikomės, nors ir ne visų.