Kadangi mano pupos cezarinukės, tai laimė pirmąjąm priglaust stebukliukus atiteko MB. Nežinojo kur dėtis iš laimės 
 
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            
                MB  mazyli pamatys isvis kai bus jau daugiau nei menuo praeje nuo gimimo 
 viskas jau taip susikloste kad jis uzsienyje ir nespes grizti  
                
                                    
                
                
                
            
                Vyras paime iskart kai tik buvo galima-kai vaikas buvo aprengtas ,ir buvom perkelti i palata.Ir visai nebijojo  
 .Tiesa pasakius-as labiau bijojau paimti  
                
                                    
                
                
                
            
                mano brangiausias 
 taip pat dalyvavo gimdyme,tai jam pirmam ir dave suneli 
 kadangi man neatsiskyre plancenta,tai dar pasilikau gimdykloje,ir su mazgiu pasidziaugiau,tik palatoje,nes gavau narkoze,tai pamaciau jau su rubeliais,savo grazuoli 
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            
                is karto kai "sutvarke" mazyle  
                
                                    
                
                
                
            
                mano mergyte po cz,tai pirmasis savo glebyje ja laike tetukas.O toks laimingas buvo sake,kad net nesitiki,kad cia musu stebukliukas
                
                                    
                
                
                
            
                ishkart po gimdymo ir pirmiau uz mane , nes man dare cezari. ir siaip visas keturias dienas ligoninej net man nenoredavo duot palaikyti 
 ir pampersus jis pirmas keite 
                
                    
                        
                                    
                
                
                
            
                Ant rankų paėmė, gal tik po kokios savaitės, kai jau buvom namuose, nes pasak jo, bijojo sulaužyti tokį trapų stebuklą (mažiukas svėrė 2600 g) 
                
                                    
                
                
                
            
                Maniskis tai pirma vaika labai bijojo ka tik gymusi paimti ant ranku o antra jau nebebijojo ir ligonineje is kart paeme. 
                
                                    
                
                
                
            
    











