
Į mamą kreipiuosi - JŪS, o į tėtį - Tu

I abu kreipiuosi-TU
Į savo tėvus kreipiuosi TU ir noriu, kad mano vaikai į mane taip kreiptųsi. JŪS kažkaip oficialu ir svetima.

Isavo tevus kreipiuosi Jus,mociute dar senais laikais ikale i galva,nes sakydavo-nemandagu
.Kad ir kiek stengiausi tai pakeisti,bet jau nebesiverte liezuvis kitaip
.Bet mano vaikai ,norisi,kad kreiptusi i mane -tu,tai daug artimesnis zodis seimoje.



AS I SAVO TEVUS KREIPIUOSI TU. MANO DUKRA I MUS IRGI KREIPIASI TU. JUS MES KREIPIAMES I SVETIMUS ZMONES

QUOTE(krissste @ 2007 07 02, 00:58)
AS I SAVO TEVUS KREIPIUOSI TU. MANO DUKRA I MUS IRGI KREIPIASI TU. JUS MES KREIPIAMES I SVETIMUS ZMONES 

Mano mama taip visada sakydavo.Ji griežtai mums uždraudė kreiptis į ją JŪS
Asmeniškai aš kai išgirstu, kad vaikai į savo tėvus kreipiasi JŪS, visada atrodo, kad benrdavimas šeimoje šaltas ir perdėtai mandagus. Ir tada užplūsta jausmas, kad tie tėvai nori būti aukštinami, na tokie pasikėlę, ir daug daug aukščiau už savo vaikus. Tikrai nejauku net klausytis tokių kreipinių, todėl tikrai nenoriu, kad į mane taip kreiptūsi vaikai.

Mano sūnus į mus abu kreipiasi TU. Aš taip pat į savo abu tėvus kreipuosi TU, vyras į savuosius irgi TU. Tik mudu su vyru į vienas kito tėvus kreipiamės JŪS. Kažkaip natūralu kreiptis į tėvus TU. Mes į savo senelius kreipiamės JŪS, bet mūsų sūnus į senelius kreipiasi TU. Jam tai labiau patinka. Na, gal kai paaugs į senelius kreipsis JŪS.
Manau, kad TU šeimoje parodo daug artimesnius santykius.
Manau, kad TU šeimoje parodo daug artimesnius santykius.
Aš visad į vyresniu ar svetimus žmones sakau JŪS,bet tėvai yra savi tai ir sakau TU.Nes man jūs duoda tokį šaltumą ir atstumą.
Aš į savo tėvus visada kreipiausi ir kreipsiuos Jūs, gal kam ir atrodo keista, bet taip esu įpratusi, o santykiai pas mus labai geri, ne kartą teko girdėti, kai vaikas į mamą kreipiasi tu, o apie artumą nė kalbos nėra. Vyras į savo tėvus kreipiasi tu. Nežinau, kaip norėčiau, kad mano dukra kreiptųsi, tai ne itin svarbu, svarbiausia, kad bendravimas būtų šiltas. O kreipinys čia niekuo dėtas.
As i savo tevus kreipiuosi JUS,taip jie buvo aukleti ir mane taip auklejo...Man tai budavo labai naturalu,tik kai mazesne budavau drauges klausinedavo gal cia ne tikra tavo mama
,mane tai liudindavo(nes juk vaikai visada prisigalvoja ko nors)man zodziu tai nepatiko...Bet as tikrai zinau, kad mano vaikas mane vadins TU,o i senelius gales kreiptis JUS jei jiems taip noresis...


nevadinau savo mamos JUS ir nenoreciau kad mano sunus taip i mane kreiptusi- pagarba yra viena, o va kreipimasis JUS jau reiskia atstuma...
