man tai sako tu,bet gal noreciau kad sakytu jus
nu as ir noreciau kad mano sunus y mus kreiptusi "tu" 
as y tevus irgi kreipiuosi tu, nors pamenu buvo toks tarpas (jau ejau y mokykla) kai tevai mano uzsimane kad y juos kreipciausi "jus" 
, net buvo pazadeje, kas savaite duot pinigu, jei ta savaite taip ir kreipsiuosi 
bet jiems nieko is to neisejo vadinau ir vadinu juos "tu"
o va, kas man buvo labai keista, kai isgirdau, kai vyro mama, y savo motina kreipesi "tu"
kaskaip keista pasirode, kai tarp ju toks didelis skirtumas 
tai mamai buvo apie 90 m, plius kai mano giminej, tevu karta, visi kreipesi y savo tevus "jus" nu ir primaliau, 
as y tevus irgi kreipiuosi tu, nors pamenu buvo toks tarpas (jau ejau y mokykla) kai tevai mano uzsimane kad y juos kreipciausi "jus" , net buvo pazadeje, kas savaite duot pinigu, jei ta savaite taip ir kreipsiuosi bet jiems nieko is to neisejo vadinau ir vadinu juos "tu" o va, kas man buvo labai keista, kai isgirdau, kai vyro mama, y savo motina kreipesi "tu"
kaskaip keista pasirode, kai tarp ju toks didelis skirtumas tai mamai buvo apie 90 m, plius kai mano giminej, tevu karta, visi kreipesi y savo tevus "jus" nu ir primaliau,
man tai kai vaikai kreipiasi į tėvus "JUS", tai jaučiasi didelis atstumas...atrodo, kad svetimi žmonės.. 
vaikai į mane kreipsis tik "TU" arba gali ir vardu noriu vaikams būti geriausia draugė
vaikai į mane kreipsis tik "TU" arba gali ir vardu noriu vaikams būti geriausia draugė
As i savo tevelius kreipdavausi Jus, nes taip jie norejo, taciau man buvo labai svetima ir tolima, tarsi kazkokia praraja. Mano vaikai i mane kreipiasi mama, mamyte, mamyt, mamuciuk, o kartais tokiu sugalvoja zodeliu, kad net juokas ima is kur toks isradingumas ? Ir nekyla jokio noro,kad mane mano vaikai vadintu Jus, as net nepriestarauju, kad vaiku draugai vadintu mane vardu.
mano seimoje kur augau, visi TUJINOSI taip man arciau ir graziau tai ir vaikas lai tujina mus.
taip man arciau ir graziau tai ir vaikas lai tujina mus.
Mamai sakau jųs, o tėčiui tu kažkaip nuo vaikystės taip pripratau taip ir liko. Man vaikystėj labai patiko, kad draugė savo mamą jūs vadina ir aš pradėjau Mane vaikai tai norėčiau kad tu vadintų
kažkaip nuo vaikystės taip pripratau taip ir liko. Man vaikystėj labai patiko, kad draugė savo mamą jūs vadina ir aš pradėjau Mane vaikai tai norėčiau kad tu vadintų
Tiktais TU. Išvis kai pasiskaičiau apie galimus variantus Jūs, net pašiurpau 
QUOTE(IlonaMutis @ 2007 06 27, 12:24)
Aš savo tėvus vadinu TU ir vaikai mus vadina TU. Nesuprantu, kodėl reiktų vadinti JŪS. Mano draugė savo mama vadina JŪS, o tėtį - TU. Tai atitinkamai ir elgiasi: su tėčiu yra draugeliai, o su mama - tolimesnes...
Mano draugė savo mama vadina JŪS, o tėtį - TU. Tai atitinkamai ir elgiasi: su tėčiu yra draugeliai, o su mama - tolimesnes...pritariu pilnai
buvo momentas, kai savo mama JŪS vadinau, o po to kažkas užėjo ir pasakiau jai, kad vadinsiu ją tu, nes ji man ne koks svetimas žmogus aš pati nenorėčiau, kad man sakytų JŪS
as i savo tevus kreipiuosi Jus, nes taip jau isauklejo (mama i savo mama irgi kreipiasi Jus, gal nuo to ir mus taip auklejo), o mano vaikas kreipasi i mus Tu, taip jauciuosi jam artimesne 
taciau nenoreciau, kad jis kreiptusi i mane vardu jo draugai kitas reikalas, ko gero kvailai jausciausi, jei jie mane vadintu teta
taciau nenoreciau, kad jis kreiptusi i mane vardu jo draugai kitas reikalas, ko gero kvailai jausciausi, jei jie mane vadintu teta
Musu seimoje visi vienas i kita kreipiasi tu.As tai nenoreciau kad mano vaikas i mane kreiptusi "Jus", kazkaip labai oficialiai skamba
