man tevas pats artimiausias zmogus, mamos neturiu.
Man tai į pačius artimiausius žmones tai -Tu,nenoriu susvetimėjimo,o į kitus -Jūs.Pas mus tokios šeimos tradicijos.
mano vyras savo tėvus kreipiasi JŪS, aš į savo - TU. savo sūnelį mokysiu į mus kreiptis TU, nes JŪS man per svetima, jaučiasi tam tikras atstumas. žinoma į vyresnius žmones, ar su kuriais mažiau bendrauji - JŪS 
As irgi tik uz "tu" tevams. Manau, kad cia kaip kieno seimoj buvo, taip ir normalu atrodo.
kai supykstu,tai i tevus kreipiuosiu "jus"
kreipiuosi ''TU''. man atrodo, kai jau sakai ''JUS" kazkaip skamba nekaip, kaip svetimi zmones...
Aš kreipiuosi tikrai ne "JŪS", o sakau "TU MAMYTE arba TU TETI", Vienas žodelis "TU" irgi nelabai gražu 
QUOTE(DRUGELIS DRAUGELIS @ 2008 04 10, 16:35)
Man tai į pačius artimiausius žmones tai -Tu,nenoriu susvetimėjimo,o į kitus -Jūs.Pas mus tokios šeimos tradicijos.
Geriau jau : "mama, prašau, paduok šaukštą" nei "mama, paduokite šaukštą"...
Neįsivaizduoju, kaip vaikams galima liepti į tėvus kreiptis tu. Darželyje daugelis vaikų į auklėtojas kreipiasi Tu, ir nematau nieko blogo. Mano vaikai ir į savo tetas ir dėdes, kuriuos nuolat matė nuo pat mažens, dažnai bendravo, kreipiasi tu. O į močiutę, kurią retai mato, dukra kreipiasi Jūs. Ji manęs klausė, kaip kreiptis į močiutę. Sakiau, kad tegu kreipiasi taip, kaip jai patogiau.
Niekada neleisčiau mano vaikui mane "jūsinti".Man atrodo, tai kažkaip igalina santykius tapti oficialiais.Aš su savo tėvais visada tik tujindavausi, todėl man nesuprantama, kad mano vaikas man sakytų - JŪS.Mes su močiute netgi tujinamės...Taip nuo mažens pripratę...O jau jai ojojoj kiek metų...Man taip daug asmeniškiau.Nors koiam kaimynui neleisčiau mane tujinti.Su svetimais palaikau atstumą.
Aš tai už tai, kad vaikai į tėvus kreiptųsi "tu" 
Man tai artimiau 
, o jūs jau dvelkia tokiu oficialumu
Man tai artimiau , o jūs jau dvelkia tokiu oficialumu
