QUOTE(ziemosugnele @ 2008 12 28, 01:01)
Savo tevus as visada kazkaip jus sakydavau, nu tiesiog tevai sakydavo netujink, nes as ne tavo amziaus

ipratom ir jus kreipemes

db kai turiu dukryte savo, as kazkaip linkstu kad ji mane tu vadintu, kazkaip kaip drauge noreciau kad butu, bet aisku mama ir drauge nu skirtingi dalykai

o vat mano vyras, grieztai nori kad i ji sakytu jus, nors musu dar tik metukai damutei bet vyras jau man liepe kai i ji kreipemes sakyti jus

man labai sudetinga kazkaip net paciai
Vyras savo tėvus "tujindavo", o aš "jusdindavau". Visgi pati norėčiau, kad mane vaikas tujintų. Aišku, daug įtakos daro papročiai - na kaip mes savo šeimoj elgdavomės. Bet tie abu variantai turi savo pliusų, minusų. Mano šeimoje tėvai buvo labiau gerbiami, didesni autoritetai nei pas vyrą, bet pas jį šeimoj šiek tiek artimesni, meilesni santykiai. Nors negaliu visko pripiršti vien tik tam tujinimui, gi kur dar tėvų temperamentas, bendravimo įgūdžiai ir panašiai. Mano giminė tiesiog santūresnė nei vyro. Savo šeimoj norėčiau tokio tarpinio varianto - na kad ir vaikai gerbtų, bet kad ir drauge laikytų.