As i tevus kreipiuosi TU,i mociute JUS,o i vyro tevus JUS.
Tik "Tu"
Juk kalba eina apie paciu artimiausiu ir mylimiausiu zmoniu bendravima
Kokie cia gali buti oficialumai? O pagarba tikrai nebus nei didesne, nei mazesne, ir nepriklausys nuo to, kaip kreipsimes




Aš į tėvus kreipiuosi TU, nes neįsivaizduoju, kaip galima į pačius artimiausius žmones kreiptis, kaip į svetimus

Aš manau, jog kreipinys "Tu" ar "Jūs" daugiausia priklauso nuo konkrečios šeimos auklėjimo, pvz. aš nuo mažens tėvams sakydavau "Jūs", mano mama taip pat į savo tėvus kreipdavosi "Jūs", o vat mano vyras į savo tėvus visada kreipėsi "Tu".
Mano pačios vaikas dar nedaug šneka ir kol kas kreipiasi tik "mama", bet man priimtiniau, kada tėvų ir vaikų santykiai artimesni, šiltesni ir ne tokie oficialūs.
Kažkaip man rodos, jog didesnę vaiko pagarbą galima užsitarnauti savo elgesiu su vaiku, nei paprasčiausiu kreipiniu "Jūs"
Mano pačios vaikas dar nedaug šneka ir kol kas kreipiasi tik "mama", bet man priimtiniau, kada tėvų ir vaikų santykiai artimesni, šiltesni ir ne tokie oficialūs.
Kažkaip man rodos, jog didesnę vaiko pagarbą galima užsitarnauti savo elgesiu su vaiku, nei paprasčiausiu kreipiniu "Jūs"

tik ,,tu", man sunku butu vadinti mama ,,Jus"
. Iuosvius kreipiuosi ,,Jus"



Cia kiekvienos seimos įpročio, tradicijų, auklėjimo reikalas. Jei vaikai nuo mažumės girdėjo,kaip tėvai į savo tėvus "Jūs" kreipiasi ir patys taip buvo mokomi kreiptis, tai jie nejaučia jokio susvetimėjimo ar diskomforto dėl to. Jie turbūt ir nesusimąsto,kad kažkas čia ne taip, kol "neišplaukia į platesnius vandenis", neišeina i mokyklą ir nesusiduria su kitokiais daugumos įpročiais. NE tai svarbiausia "tu" ar "jūs" sakome savo tėvams.. Mokausi ir savo vaikus mokysiu kuo didesnės toleracijos kitokiems žmonėms, kitokioms tradicijoms ir viskam,kas atrodo ir yra kitaip, nei esame įpratę matyti,girdėti,būti...

QUOTE(Raile @ 2009 02 11, 12:18)
Tik "Tu"
Juk kalba eina apie paciu artimiausiu ir mylimiausiu zmoniu bendravima
Kokie cia gali buti oficialumai? O pagarba tikrai nebus nei didesne, nei mazesne, ir nepriklausys nuo to, kaip kreipsimes





tik TU.





Labutis
Paskaiciau ka jus cia kalbat
.Jei galima issakysiu savo nuomone
.nesuprantu,kaip i tevus galima kreiptis Jus,man tai taip svetima atrodo,neisivaziduoju,jei mano vaikai man sakytu Jus<su artimais zmoguciais tik Tu,su anyta, mociutem, tetom ir sisipa vyresniais giminem visada kreipiuos Jus.
Turiu drauge,jie tikrai dar jauni ir siuolaikiski,bet kaip rezia ausi ir nesmagu klausyti,kai vaikai i juos kreipiasi Jus

Paskaiciau ka jus cia kalbat



Turiu drauge,jie tikrai dar jauni ir siuolaikiski,bet kaip rezia ausi ir nesmagu klausyti,kai vaikai i juos kreipiasi Jus
As kreipiuosi TU,Jus,man kazkaip asocijuojasi su dideliu atstumu tarp tevu ir vaiku,bei saltus santykius

Aš sakau Jūs, bet pati norėciau kad mano dukriukas sakytu Tu, mums su tėčiu tačiau jokiais būdais ne seneliams ar mūsų draugams.
QUOTE(Raile @ 2009 02 11, 13:18)
Tik "Tu"
Juk kalba eina apie paciu artimiausiu ir mylimiausiu zmoniu bendravima
Kokie cia gali buti oficialumai? O pagarba tikrai nebus nei didesne, nei mazesne, ir nepriklausys nuo to, kaip kreipsimes





as sutinku su tavo nuomone

tik TU.Tai parodomos tam tikros artumo ribos. Mano vaikai TU sako ir seneliams - jie taip prašė. Kai Vyresnėlė tik pradėjo kalbėti - gana anksti ir labai aiškiai- močiutes iškart vardais pradėjo kviesti nes labai jau ir amžiumi ir atrodymu panašios buvo, šalia gyveno, žodžiu, vienintelis ryškus skirtumas - vardai. Tai ir kiti vaikai vardais vadina . Taip ir liko - "tu močiutė onyte, o tu močiutė valiukė".
